Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) bausmės subendrintos ir paskirta 3 metų laisvės atėmimas, 2021 m. vasario 19 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. 2021 m. vasario 26 d., apie 19.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir jo sugyventinės V. M., pastarąją pargriovęs į lovą, tyčia rankomis suėmęs šiai už kairės kojos blauzdos, ją laužė sukdamas į išorę, po to savo rankos alkūne kliudydamas V. M. dešinįjį paakį, užlaužė šios kairiąją ranką už nugaros, paskui suėmęs pastarąją už plaukų ir juos tempdamas, tokiais veiksmais savo sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat jis 2021 m. balandžio 17 d., apie 19.10 val., atvykęs adresu: (duomenys neskelbtini), kur kilus konfliktui tarp jo ir jo sugyventinės V. M., pastarajai tyčia vieną kartą spyrė į kairiąją koją, paskui V. M. pargriuvus į lovą, tyčia, ne mažiau kaip du kartus šiai spyrė į kairįjį klubą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairę ranką bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į pakaušio sritį, taip savo sugyventinei V. M. sukeldamas fizinį skausmą, vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 22.30 val. vėl atėjęs tuo pačiu adresu, į savo sugyventinę V. M. metė medinį staliuką ir pastarajai gulint lovoje, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, taip šiai sukeldamas fizinį skausmą.

Taip pat jis 2021 m. balandžio 17 d., apie 19.55 val., atėjęs į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur dėl fizinio smurto naudojimą prieš jo sugyventinę V. M. kilus konfliktui tarp jo ir J. P., pastarajai kairės rankos plaštaka tyčia sugriebė už kaklo gerklės srityje ir jį spaudė, taip J. P. sukeldamas fizinį skausmą.

Taip pat jis 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.10 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,36 prom. neblaivumas), konflikto tarp jo ir jo sugyventinės V. M. metu, tyčia pastarajai kumščiu suduodamas du smūgius į dešinės pusės kaklo sritį, taip savo sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Ž. kaltu visiškai neprisipažino. Nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. buvo išgertuvės pas P. G., adresu (duomenys neskelbtini) ir ten kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios V. M.. Konflikto metu, kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją į spintelę, ji susitrenkė. Paskui jis įvertė nukentėjusiąją į lovą, užlaužė koją ir pasakė, kad ramintųsi, nes ji prigėrusi yra agresyvi. Tada jis nuėjęs į kitą kambarį, o ji iškvietė policiją, atvažiavo policija ir jį išsivežė. Kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad visus veiksmus pripažįsta, išskyrus tempimą už plaukų. Antros veikos aplinkybių kaltinamasis nurodė nepamenantis. Tik paaiškino, kad medinio staliuko į sugyventinę nemetė. Pasak kaltinamojo, jis su ja apsistumdė kambaryje ir jis ją pastūmė į spintą, ji pradėjo verkti ir iškvietė policiją. Atvažiavo policija, nustatė su alkotesteriu girtumus ir jį išvežė. Kaltinamasis nurodė, kad nepripažįsta, kad tos pačios dienos vakare sudavė nukentėjusiajai. Pasak kaltinamojo, jį policija išvežė gal 21.30 val., o 22.20 val. jau tikrai nebuvo namuose. Dėl įvykio su nukentėjusiąja kaltinamasis nurodė, kad po to, kai jis stūmė V. į spintą pas ją atėjo V. draugės. Kai jis parėjo, jis pradėjo šaukti ant V. ir jos pradėjo užstoti V., puolė ant kaltinamojo. Kaip nurodė kaltinamasis, buvo N. ir J. P. ir dar kažkokia V. draugė, bet jos ten ne buvo, nes ji miegojo pas P., ji nieko nematė. Kaip nurodė kaltinamasis, jie visi susistumdė tarpduryje ir jos jį išmetė per duris. Kaltinamasis neneigė, kad paėmė J. P. už kaklo gerklės srityje ją apglėbęs, tačiau tada jie nugriuvo kartu prie tualeto durų ir priėjusi N. jį išrideno lauk. Tada jis nuėjo pas mamą ir tada pareigūnai jį sulaikė. Taip pat kaltinamasis nepripažino nusikalstamos veikos, kuri jam buvo inkriminuota dėl Rugpjūčio 28 dienos veiksmų. Pasak kaltinamojo, jis nukentėjusiajai nieko nepadarė. Kaltinamasis nurodė, kad jis kartu su nukentėjusiąja V. M. vartojo alkoholinius gėrimus, paskui jis išėjo kepti kotletų, o M. pradėjo šūkauti. Tada jis paėmė jai už kaklo ir pradaręs duris išstūmė ją lauk ir užrakino duris ir jis jos daugiau neįsileido. Vėliau atvažiavo policija ir jį išsivežė. Dviejų smūgių į dešinės pusės kaklo sritį, pasak kaltinamojo, jis M. nesudavė.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Dėl 2021 m. vasario 26 d. nusikalstamos veikos.

Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą pagal kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ją 2021 m. gegužės 20 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šiuose parodymuose nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis atliko prieš ją kaltinime nurodytus veiksmus ir jai skaudėjo.

Fizinio smurto patyrimo faktą taip pat patvirtina asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad V. M. yra matomi šie sužalojimai: veido dešinėje pusėje, paakyje matosi patinimas, paraudimas. Ant kairės rankos žastikaulio srityje kraujosruva (1 t., b. l. 144-48).

Apžiūros protokole apžiūrėta ir užfiksuota policijos pareigūnų iš vaizdo registratorių užfiksuoti garso ir vaizdo įrašai bendraujant su proceso dalyviais taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą (1 t., b. l. 149-155).

Taip pat kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir R. G. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Nepaisant to, kad pačių muštynių fakto liudytojas R. G. ir nematė, tačiau jis nurodė girdėjęs kaip kaltinamasis su nukentėjusiąja pykosi, barėsi, kaltino vienas kitą ir buvo triukšmas. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas. Konflikto faktas sustiprina teismo vidinį įsitikimą, kad jo metu kaip nurodė nukentėjusioji kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė eliminuoti iš kaltinimo smūgį į dešinį paakį alkūne ir tempimą už plaukų, nes jie pagal nukentėjusios parodymus jai nesukėlė fizinio skausmo. Pažymėtina, kad kaltinime nurodyta veiksmų visuma, kuri sukėlė skausmą nukentėjusiajai, vien tik tai, kad nuo tam tikrų veiksmų ji fizinio skausmo nejuto nereiškia, kad jie nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti užtenka tiek vieno smūgio, tiek ir jų visumos ir esminę reikšmė turi tai, kad asmuo gali pajusti fizinį skausmą tiek nuo vieno atlikto veiksmo tiek ir jų visumos. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuota, kad nukentėjusioji nuo prieš ją atliktų veiksmų visumos juto fizinį skausmą ir už jų atlikimą kaltinamasis buvo pripažintas kaltu, todėl vien tik tai, kad smūgis alkūne į dešinį paakį išskirtinio skausmo nukentėjusiajai ir nesukėlė, tačiau juos sukėlė kiti kaltinamojo veiksmai, kurie susivedą į veiksmų visuma sukėlusį fizinį skausmą nukentėjusiajai. Be to, nesutiktina su prokurorės pozicija, kad tempimas už plaukų nukentėjusiajai fizinio skausmo nesukėlė. Kaip nurodė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kai jai patempė už plaukų ji šaukė, o šaukė todėl, kad skaudėjo.

Dėl 2021 m. balandžio 17 d. nusikalstamų veikų prieš V. M. ir J. P..

Aplinkybę, kad nukentėjusioji V. M. patyrė fizinį skausmą pagal kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino. Pasak nukentėjusiosios, ji su kaltinamuoju buvo svečiuose, iš kurių ji grįžo namo. Vėliau grįžo ir kaltinamasis, kuris pradėjo daužyti buto duris, ją keikė ir liepė atrakinti duris. Ji duris nusprendė atrakinti. Atrakinus duris, jai būnat šeimininko kambaryje M. iš karto pradėjo ant jos pulti, t. y. iš karto vieną kartą koja spyrė į kairę koją, dėl ko ji pilvu pargriuvo ant kambaryje esančios lovos ir užsidengė akis. Dėl šio spyrio ji juto fizinį skausmą. Po to juto, kad M. jai kažkuo sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairįjį klubą, dėl ko ji juto fizinį skausmą, kitą dieną jai toje vietoje atsirado mėlynė. Su kuo konkrečiai jis jai sudavė, ji negali pasakyti, nes kaip ir minėjo, ji buvo užsidengusi akis. Po to, jai dar gulint lovoje užsidengus akis juto, kad M. jai dar su kažkuo sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairę ranką, dėl ko ji juto fizinį skausmą, ant rankos kitą dieną atsirado mėlynė. Po to kaip suprato M. kumščiu jai sudavė ne mažiau kaip du kartus į pakaušio sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą, galvoje atsirado guzas. Tuomet ji pradėjo šaukti, kad ją gelbėtų kaimynai ir kviestų kas nors policiją. Tuomet M. iš karto iš buto išbėgo ir užrakino buto duris. Tuomet ji atsistojo, jai apsisuko galva, jautėsi blogai, per langą pamatė, kad kaimynė N. (pavardės nežino) su bendradarbe J. (pavardės nežinau) rūko. Todėl ji atsidarė langą, pradėjo verkti, pasakė kaimynei, kad ją M. vėl sumušė. Jai liepė kviesti policiją, bet ji to daryti nenorėjo. Ji paprašė, kad jos pas ją į butą įliptų per langą. Tuomet ji joms padėjo ir jos per langą pateko į buto vidų. Maždaug po 15 min. buto duris atrakino M., ji tuo metu buvo tualete ir girdėjo, kad kaimynė N. ir jos bendradarbė J. M. priekaištavo dėl to, kad jis ją muša, po to išgirdo kažkokius šauksmus, išėjo iš tualeto ir pamatė, kad M. bute jau nebėra. Matė, kad koridoriuke ant žemės mėtėsi alaus bambaliai, taip pat ant žemės buvo išmėtyti ir kiti smulkūs daiktai. Ant spintelės matė buvo M. piniginė ir telefonas. Jai N. liepė nieko netvarkyti ir iškvietė policiją. Vėliau sužinojo, kad tarp M., N. ir J. įvyko grumtynės, ant J. kaklo matė paraudimą. Netrukus atvažiavo policija, su jomis pabendravo, tačiau M. iš karto nesulaikė, nes jis buvo kažkur išėjęs. Policija jos drauges išsivežė į apklausą. Po to, kai išvyko policija, maždaug už valandos laiko, o gal ir ilgiau, M. vėl pradėjo daužyti buto duris, ji duris atrakino. M. iš karto buvo agresyviai nusiteikęs, iš karto pradėjo ieškoti savo telefono, pradėjo ją keikti įvairiais žodžiais, priekaištavo, jai dėl to, kad ji pasiskundė draugėms. Po to, jai būnant R. G. kambaryje M. pasiėmė kambaryje buvusį medinį staliuką, ir su šio staliuko kojomis sudavė jai vieną kartą į nugaros sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą, tuomet ji išbėgo į savo nuomojamą kambarį ir atsigulė į lovą. Tuomet M. atėjo jai iš paskos, klykdamas ir ant jos šaukdamas dėl to, kad ji pasiskundė draugėms ir jai gulint lovoje jis sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Tuomet M. nuėjo jai atrodo į virtuvę ir pradėjo jai grasinti, kad ją kokią gražią dieną užvers, todėl ji greitai, nematant M. skambino N., nes žinojo, kad ji yra policijoje apklausiama, paskambinusi jai nieko nesakė, tik leido jai klausytis, kaip kambaryje šūkauja M. Skambino N., nes matė, kad M. nesiliaus ir ji jo jau bijojo, todėl jau tuo metu norėjo, kad atvyktų pareigūnai. Po skambučio N. netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie M. sulaikė.

Aplinkybę, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją V. M. ir J. P. patirtina pastarosios parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Kaip nurodė nukentėjusioji viskas prasidėjo nuo to, kad ji susitiko su N., kai nukentėjusioji ėjo pro ją. Kai jos susitiko tuo momentu staigiai pro mus praėjo kaltinamasis. Paskui N. paskambino V. ir pasakė, kad ji (V.) jau sumušta. V. negalėjo atidaryti durų, nes Ž. buvo paėmęs raktus. Tada jos paprašė, kad V. atidarytų langą. Pasak nukentėjusiosios V. buvo išsigandusi, drebanti, apsiverkusi. Tada ji su N. įlipo per langą pažiūrėti, nes buvo išsigandusios dėl V. gyvybės. Vėliau grįžo M., jos norėjusios V. užstoti ir stovėjo tarpduryje su N. Tada nukentėjusioji pasakiusi - „tai tu mandras prieš moteris smurtauti“. Tuo metu, jis vienoj rankoj turėjo maišelį, kitoje rankoje - sidrą. M. viską metė ant žemės, ir pasak nukentėjusiosios J. P. paėmė jai už gerklės, užsuko jai ranką ir prasidėjo grumtynės, kurių metu jos M. išmetė iš buto. Kaip nurodė nukentėjusioji V. jai pasakojo, kad yra ne vieną kartą gavusi nuo Ž. mušti. Tuo metu, kai nukentėjusioji J. P. su N. užlipo vamzdžiais į butą pas V., V. buvo apsiverkusi, ėjo šlubuodama, sakė, kad skauda šoną, koją, galvą.

Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš V. M. ir J. P. patvirtina N. N. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. spalio 12 d. Pasak liudytojos, ji su J. P. rūkė, kai pro jas sparčiu žingsniu praėjo M. Ž. V. M. tada jai paskambino ir paklausė ar gali padėti. Liudytojai paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad ją sudaužė eilinį sykį M. Liudytojai nurodžius, kad ji yra lauke V. atidarė langą. Durų atidaryti negalėjo, nes neturėjo raktų, nes juos buvo pasiėmęs M. Kaip nurodė liudytoja, ji su J. įlipo per langą vamzdžiu. V. veidas buvo rausvas, nugnaibytas, mėlynių nebuvo. Kai įlipo liudytoja, V. parodė jai nudaužytas kojas teikdamas, kad jas sudaužė M. Kojos atrodė raudonos, paskui ji parodė pakaušio srityje guzus, kuriuos buvo galima užčiuopti. V. liudytojai pasakojo, kad M. ją daužė, spardė. Vėliau grįžo M. Pasak liudytojos, jis vienoje rankoje turėjo maišiuką, o kitoje rankoje sidro butelį. J. pasakė M., kad „esi mandras prieš moteris šokinėti“, tada M. metė viską ant žemės ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Pasak liudytojos, kai M. ėmė J. už kaklo, ji atsitrenkė į sieną.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad J. P. kūne stebimi šie išoriniai sužalojimai: veido srityje, ties kairiąją akimi stebimi sumušimai, po minėtos akies voku stebimas pamažu mėlynuojantis paraudimas. Kairiojo skruosto srityje stebimas patinimas. Ant apžiūrimo asmens kaklo matosi paraudimai (3 t., b. l. 1-5).

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismas dėl nusikalstamos veikos padarytos prieš V. M. patikslina tam tikras aplinkybes chronologiniu aspektu. Akcentuotina tai, kad konfliktas tarp šalių prasidėjo ne staliuko metimu į nukentėjusiąją, nuo kurio ji pajuto fizinį skausmą, o kaltinamojo kojos spyriu į nukentėjusiosios koją. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, kaltinamasis į ją metė staliuką po to, kai jis po grumtynių su J. P. ir N. N. grįžo namo. Tada kaltinamasis taip pat dar sudavė nukentėjusiajai du smūgius į galvos sritį pastarajai gulint ant lovos.

Dėl 2021 m. rugpjūčio 28 d. nusikalstamos veikos.

Aplinkybę, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją V. M. patvirtina 2021 m. rugpjūčio 29 d. asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad V. M. kaklo srityje, dešinėje pusėje matomas nežymus paraudimas ir įdrėskimas. Rūbai nesuplėšti.

Taip pat ir pačios V. M. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriuose ji nurodė, kad gerai visko nebepamena, nes buvo neblaivi. Kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis jai paėmė už kaklo ir paspaudė, o nesudavė į kaklą, tačiau ji juto fizinį skausmą (5 t., b. l. 42-45).

Nepaisant to, kad tarp nukentėjusiosios parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu yra prieštaringi dėl kaltinamojo atliktų veiksmų fizinio pobūdžio, tačiau tai nekeičia paties nusikalstamos veikos padarymo fakto. Tai taip pat parodymų prieštaringumas nesuteikia teismui teisės nesivadovauti nukentėjusios parodymais ar jais abejoti dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto. Akcentuotina tai, kad nukentėjusioji viso proceso metu duodama parodymus teisino kaltinamąjį, kaltino save. Nepaisant to, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jai suspaudė kaklą, tačiau į jį nesudavė, nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymio – pasekmių egzistavimo, nes nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl kaltinamojo veiksmų jautė skausmą. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji nurodė tiksliai visko neprisimenanti, teismas nustatydamas faktines aplinkybes vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais dėl smūgio pobūdžio. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu praėjus kelioms dienoms po įvykio ji nurodė, kad kaltinamasis jai sudavė du smūgius į kaklo sritį.

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad už nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. M. Ž. padarė nesunkius tyrinius nusikaltimus, tačiau teistas ne kartą. Pirmąją nusikalstamą veiką padarė praėjus tik savaitei, kai grįžo iš bausmės atlikimo vietos. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kurios yra pavojingos visuomenei, todėl teismo manymu, BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), o maksimalus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vieneri metai, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dveji metai. Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atitinka 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jis padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, konflikto priežastis ir aplinkybę, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata (BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Taip pat teismo vertinimu bausmės dydžio skyrimo kontekste esminę aplinkybę turi tai, kad nukentėjusiosioms buvo sukeltas tik fizinis skausmas ir nebuvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus bausmės skyrimo aplinkybių visetą kaltinamajam už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skiria mažesnę nei bausmės rūšies vidurkyje numatytas bausmės dydis, tačiau įvertinus konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą, kurį nulėmė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

Už nusikalstamą veiką padarytą 2021 m. vasario 26 d. prieš V. M. teismas skiria kaltinamajam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką padarytą 2021 m. balandžio 17 d. prieš V. M. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o prieš J. P. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką padarytą 2021 m. rugpjūčio 28 d. prieš V. M. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas paskirtas bausmes subendrina. Šiuo konkrečiu atveju pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skiria kaltinamajam galutinę subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 26 d. 19 val. 30 min. iki 2021 m. vasario 28 d. 12 val. 45 min (dvi paros). Taip pat nuo 2021 m. balandžio 17 d. 22 val. 50 min iki 2021 m. balandžio 19 d. 10 val. 20 min (dvi paros) bei nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d., 22.35 val. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., 17.05 val. (dvi paros) vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Taip pat nukentėjusioji J. P. yra pareiškusi civilinį ieškinį 44, 21 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš nukentėjusios ieškinio turtinę žalą ji patyrė kaip negautą darbo užmokestį, nes turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Teismas šias negautas nukentėjusios pajamas pripažįsta pagrįstomis ir konstatuoja, jeigu nebūtų buvę neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji nebūtų turėjusi vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir patirti išlaidų, t. y. negauti atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajai 44, 21 Eur turtinės žalos atlyginimą (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 2 000 eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra neadekvati patirtam fiziniam skausmus, kuris sukėlė jai ir dvasinius išgyvenimus. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas jai paėmus už kaklo, jokių kitų veiksmų kaltinamasis prieš nukentėjusiąją neatliko, jai sveikata ilgesniam laikui nebuvo sutrikdyta. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl šio fizinio skausmo būtų jautūsi ilgalaikius nepatogumus. Dėl to teismas įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus neteisėtus veiksmus ir jų pobūdį bei įvykio aplinkybes konstatuoja, kad teisingumo ir protingumo kriterijus nukentėjusios ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš kaltinamojo 150 Eur.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. 2021 m. balandžio 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. balandžio 19 d. Arūno Gailiaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. M. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. M. arčiau kaip 40 m atstumu paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, kad procesas prasidėjo prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o vėliau sujungus bylas gynėjo dalyvavimas išliko būtinas, todėl teismas iš kaltinamojo proceso išlaidų už būtiną gynėjo dalyvavimą iš j nepriteisia. Taip pat teismas įvertinęs nukentėjusiosios patenkintų materialinių reikalavimų dalį konstatuoja, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam:

už nusikalstamą veiką padarytą 2021 m. vasario 26 d. prieš V. M. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už nusikalstamą veiką padarytą 2021 m. balandžio 17 d. prieš V. M. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už nusikalstamą veiką padarytą 2021 m. rugpjūčio 28 d. prieš V. M. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti kaltinamajam galutinę subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 26 d. 19 val. 30 min. iki 2021 m. vasario 28 d. 12 val. 45 min (dvi paros). Taip pat nuo 2021 m. balandžio 17 d. 22 val. 50 min iki 2021 m. balandžio 19 d. 10 val. 20 min (dvi paros) bei nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d., 22.35 val. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., 17.05 val. (dvi paros) vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. M. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. M. arčiau kaip 40 m atstumu paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios J. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. Ž. 44,21 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios J. P. naudai.

CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.