Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-23 · Civilinė byla Nr. e2-18304-535/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-23
Bylos Nr.
e2-18304-535/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11815-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
L. K., P. K., N. K., N. M., F. A., N. A., A. A.
Trečiasis asmuo
Antstolis Valdas Čeglikas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18304-535/2016Proceso Nr. 2-68-3-11815-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2016 m. gegužės 23 d.

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams L. K., P. K., N. K., N. M., F. A., N. A., A. A., tretieji asmenys byloje Antstolis Valdas Čeglikas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, dėl iškeldinimo iš savavališkai pastatyto statinio ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas iškeldinti L. K., P. K., N. K., N. M., F. A., N. A. ir A. A., su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objekto – medžio karkaso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1464-827/2010 pripažinto savavališku ir griautinu.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1464-827/2010 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojo atsakovą L. K. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą medžio karkaso pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę.

Nurodė, kad antstolis, atlikdamas procesinius vykdymo veiksmus, 2016-02-25 patvarkymu Nr. 0116/14/01723 nurodė, kad griautiname statinyje pastoviai gyvena skolininkas L. K., P. K. ir kiti asmenys: N. K., N. M., F. A., N. A. ir A. A..

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015-01-29 įsakymu Nr. ĮV-48 „Dėl Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 metų veiksmų plano 29 punktą, romų tautybės žmonėms yra sudėtinga išsinuomoti būstą iš privačių asmenų dėl diskriminacijos ir neigiamų visuomenės nuostatų romų atžvilgiu, todėl atsakovus iš gyvenamojo būsto reikia iškeldinti tuomet, kai Vilniaus miesto savivaldybė suteiks jiems socialinį būstą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo sprendimą priimti, atsižvelgiant į jos atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei galiojančių teisės aktų nuostatas. Nurodė, jog atsakovų gyvenimas savavališkai pastatytame statinyje yra neteisėtas.

Atsakovams ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2016-05-05 viešo paskelbimo būdu. Atsakovai atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl gali būti priimtas sprendimas už akių (CPK 14 str. 4 d.).

Pagal LR CPK 285 str. 2 d. nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1464-827/2010 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojo atsakovą L. K. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą medžio karkaso pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovui neįvykdžius nurodyto reikalavimo, ieškovas Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą medžio karkaso pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pats, tačiau atsakovo lėšomis. Teismo spendimo vykdymas atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui nuo jo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1061-565/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

Pasibaigus teismo sprendimu numatytam savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminui, Inspekcija, atlikusi teismo sprendimo vykdymo patikrinimą, teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2014-07-28 aktu konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas. Todėl inspekcija, gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-14 išduotą vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolį Valdą Čegliką prašydama teismo sprendimą vykdyti priverstinai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1464-827/2011 atidėjo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-07 sprendimo vykdymą iki 2015 metų rugsėjo mėnesio. Tačiau 2015-10-07 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad teismo sprendimas neįvykdytas.

Antstolis 2016-02-25 patvarkymu nurodė, kad griautiname statinyje pastoviai gyvena skolininkas L. K., P. K. ir kiti asmenys: N. K., N. M., F. A., N. A. ir A. A.. Nurodė, kad siekiant tinkamai įvykdyti teismo sprendimą dėl statinio griovimo, būtina išspręsti klausimą dėl jame gyvenančių asmenų su jiems priklausančiais daiktais iškeldinimo. Dėl šios priežasties antstolis patvarkymu atidėjo priverstinio griovimo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, iki bus išspęstas klausimas dėl griautiname statinyje gyvenančių asmenų su jiems priklausančiais daiktais iškeldinimo ir pasiūlė inspekcijai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nurodytų asmenų iškeldinimo iš griautino statinio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. O minėto straipsnio 3 dalis numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Gyvenimas savavališkai pastatytame statinyje patenka į naudojimosi teisės apimtį, o pagal CK 4.103 straipsnį gyventi tokiame statinyje (savavališkai pastatytame) yra draudžiama.

Ginčo statinys pastatytas savavališkai ir turi būti nugriautas nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. CPK 18 straipsnis įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nustačius, kad griautinu statiniu naudojasi (jame gyvena) atsakovai ir jų iš jo neiškeldinus, būtų pažeistas įsiteisėjusio sprendimo privalomumo principas. Dėl šios priežasties atmestini trečiojo asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos argumentai dėl to, jog atsakovai iš gyvenamojo būsto turi būti iškeldinti tik tuomet, kai Vilniaus miesto savivaldybė suteiks jiems socialinį būstą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai naudojasi savavališkai pastatytu statiniu, kuris negali būti civilinės apyvartos objektu, ir kuris pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą turi būti nugriautas, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objekto.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) lygiomis dalimis išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 31 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 285-286 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) F. A., a. k. (duomenys neskelbtini) N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objekto – medžio karkaso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1464-827/2010 pripažinto savavališku ir griautinu.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio valstybei. Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus m. apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas turi teisę per 30 d. apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič