Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2024 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7015-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 2423008973, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja Raimonda Dūdienė 2024 m. balandžio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) buvo nubaustas 170 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. kovo 1 d. 07.53 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę sankryžoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šia neteisėta veika D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punktą.

2024 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo D. B. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (b. l. 6-8).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo neginčija, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2024 m. kovo 1 d. apie 8.00 val. važiuojant automobiliu, važiuojamojoje kelio dalyje priešais jį ta pačia kryptimi gerokai lėčiau važiavo sunkiasvorė transporto priemonė vežanti auto krautuvą, nuo kurio byrėjo stambus žvyras. Priartėjus prie minėtos sunkiasvorės transporto priemonės į jo automobilio priekinį stiklą pradėjo daužytis byrantys stambaus žvyro akmenukai, todėl neatitraukdamas dėmesio nuo važiuojamosios kelio dalies ir įsitikinęs, kad yra saugu, šią sunkiasvorę transporto priemonę aplenkė kelio ruože, kuriame pagal KET reikalavimus lenkti draudžiama. Lenkimo metu kelias buvo labai gerai matomas, buvo šviesus paros metas, automobilių priešpriešoje nebuvo. Nusižengimo padarymo metu buvo visiškai blaivus, automobiliu važiavo vienas, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nurodė, jog iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 24 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta, visada atsakingai ja naudojosi, šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis. Paaiškino, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, besirūpinantis šeima, mažamečiais vaikais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Nuo 2019 m. pilnu etatu dirba statybos projektų vadovu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, kadangi jis privalo važiuoti į įvairius darbo objektus, esančius rytų ir vidurio Lietuvoje, prižiūrėti statybos objektus, kontroliuoti subrangovų atliekamų darbų kokybę bei statybinių medžiagų tiekimą. Darbdavio jis charakterizuojamas teigiamai, kaip rūpestingas, jautrus kolegų atžvilgiu, nekonfliktiškas, kruopštus, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Labai išgyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiais vaikais, šeima ir artimaisiais. Suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę, todėl daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, be to, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą, kadangi yra sudaręs paskolos sutartį. Dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Be to, gyvena (duomenys neskelbtini), kur viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Artimiausia viešojo transporto stotelė yra už 1,6 kilometrų. Augina 2 mažametes dukras, D. B., lankančią pradinės mokyklos 1 klasę ir G. B., lankančią pradinės mokyklos 4 klasę, todėl teisė vairuoti reikalinga ir siekiant užtikrinti mažamečių dukrų saugų patekimą į mokymo įstaigą. Žmona A. B. dėl darbo grafiko ir komandiruočių į užsienį mažamečių dukrų į mokymo įstaigą, kuri nuo gyvenamosios vietos nutolusi 25 kilometrus, nuvežti negali. Teisė vairuoti transporto priemones svarbi ir dėl paties sveikatos priežiūros, kadangi yra patyręs abiejų kojų traumą, diagnozuotas abiejų kojų kryžminių raiščių plyšimas, dėl ko jis privalomai lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje ir kitose medicinos įstaigose, siekiant sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus. Netekęs teisės vairuoti rizikuoja padidėjusiu krūviu, o tai apsunkintų jo sveikatos būklę, kadangi fizinis aktyvumas jam sukelia kelių skausmą, bendrą silpnumą. Taigi, ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Užtikrino, jog paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną važiavo jam žinomu keliu, kuriuo važiuoja kiekvieną dieną, niekur neskubėjo. Jis yra patyręs vairuotojas, daug laiko praleidžia važiuodamas, bet negali paaiškinti, kodėl privažiavęs prie sunkiasvorės transporto priemonės, kuri vežė auto krautuvą, nutarė ją aplenkti neleistinoje vietoje, o ne, pavyzdžiui, pristabdyti ir taip nuo jos atitolti, aplenkti vėliau. Pareiškėjo nuomone, sprendimas kuo greičiau aplenkti buvo pirminė reakcija į krentančius ant lango akmenukus. Posėdžio metu nurodė, kad jis šiuo metu daug laiko praleidžia darbo objekte Vilniuje, kur prižiūri darbus, bendrauja su rangovais, rūpinasi užsakymais. Paaiškino, kad nežino, ar neturėdamas teisės vairuoti neprarastų darbo, nes nežino, ar jam pavyktų dirbti nevykstant į objektus. Labiausiai dėl darbo ir bijo. Kaip nuvykti į Vilnių ar darbo objektą Kaune viešuoju transportu pareiškėjas neįsivaizduoja, nes tai užimtų daug laiko, reikėtų labai anksti išvažiuoti iš namų, vykti tektų su persėdimais. Taip pat nurodė, kad nors iš Kulautuvos važiuoja viešasis transportas, bet juo vežti dukras į mokyklą būtų nepatogu, nes reikėtų valandą anksčiau keltis, Kaune tektų dar ir persėsti. Patvirtino, kad po dviejų savaičių dukroms prasidės atostogos, tačiau vis tiek jų namie vienų nepaliks, turės kažkur vežti. Jo uošviai gyvena (duomenys neskelbtini), bet jie vežioti dukrų negali, nes turi neįgalumą. Parodė, kad žmona dažnai (kartais tris dienas per savaitę) būna išvykusi į komandiruotę, bet kuo ir kur dirba nepatikslino. Dokumentų apie jam paskirtą gydymą dėl dalinių kelių raiščių plyšimų nepateikė, bet paaiškino, kad operacija nebus daroma, yra gydomas vaistais ir magneto procedūromis. Kol kas po darbo dienos jaučia nuovargį, keliai būna patinę. Taip pat, prašydamas sumažinti teisės vairuoti atėmimo laiką ar visai šios poveikio priemonės netaikyti, nurodė, kad jam pakankamą poveikį padarė paskirta piniginė nuobauda, kadangi ji tikrai jam labai didelė.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 2024 m. gegužės 14 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu ne teismo tvarka bylą nagrinėjantis pareigūnas susipažino su visa bylos medžiaga, raštu išreikštais prašymais, įvertino pateiktą prašymą ir priedus, todėl D. B. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam 3 mėnesių terminui. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių išimtiniu aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pabrėžtina, kad asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo D. B. ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeltini aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų, administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jų padarymą konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad iš policijos administruojamų duomenų bazių matyti, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini). Iš Kulautuvos kiekvieną darbo dieną viešasis transportas vyksta ne mažiau 12 kartų, todėl konstatuotina, kad susisiekimas yra išvystytas. Be to, pažeidėjas ne vienas rūpinasi savo mažamečiais vaikais, o jo sutuoktinė A. B. nuo 2008 m. turi teisę vairuoti transporto priemones. Institucijos nuomone, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir švelninti paskirtą nuobaudą sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą pagrindo nėra. D. B. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą pavojingai vairavo transporto priemonę, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių (b. l. 29-31).

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7015-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 2423008973, D. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2024 m. kovo 1 d. 07.53 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę sankryžoje Nr. 110. Šia neteisėta veika D. B. pažeidė KET 140.1 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo kamera. Pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą, tik teigė, kad administracinio nusižengimo padarymui įtakos turėjo tai, jog administracinio nusižengimo įvykdymo metu, priekyje jo vairuojamo automobilio gerokai lėčiau nei leistina važiavo sunkiasvorė transporto priemonė, vežanti auto krautuvą, nuo kurio byrėjo stambus žvyras. Priartėjus prie minėtos sunkiasvorės transporto priemonės į jo automobilio priekinį stiklą pradėjo daužytis byrantys stambaus žvyro akmenukai, todėl neatitraukdamas dėmesio nuo važiuojamosios kelio dalies ir įsitikinęs, kad yra saugu, šią sunkiasvorę transporto priemonę jis aplenkė kelio ruože, kuriame pagal KET reikalavimus lenkti draudžiama. Paaiškino, kad lenkimo metu kelias buvo labai gerai matomas, nors ir buvo mažas kalniukas priešais, buvo šviesus paros metas, automobilių priešpriešoje nebuvo.

Ištyręs byloje esančią vaizdo medžiagą teismas nustatė, kad buvo reali galimybė atlikti lenkimo manevrą ir leistinoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, jog eismas tuo metu kelyje buvo intensyvus, buvo darbo diena, 7.50 val., todėl lenkimas draudžiamoje vietoje buvo rizikingas. Pareiškėjas teigia, kad lenkimo metu kelias buvo labai gerai matomas, nors ir buvo nedidelis kalniukas priešais, buvo šviesus paros metas, automobilių priešpriešoje nebuvo. Įvertinus vaizdo medžiagą, matyti, jog, pabaigus lenkimo manevrą, po 4 sekundžių priešpriešais pasirodo automobilis, kuris, jeigu būtų buvęs arčiau, lenkimo vietoje nebūtų matomas (Institucijos b. l. 6). Taigi, darytina išvada, kad visgi lenkimas neleistinoje vietoje, intensyvaus eismo kelyje, piko metu, buvo rizikingas pareiškėjo poelgis ir tik sekundės nulėmė, kad nebuvo sukeltas eismo įvykis. Be to, įvertinus, kad šiuo keliu pareiškėjas važiuoja ilgą laiką kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą, todėl, akivaizdu, puikiai žino visus kelio ruožus, kur galima lenkti, kur ne, kur prasideda sankryžos, kur jos baigiasi, todėl sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, negalima.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip pareiškėjas, važiuodamas 83 km/val. greičiu, leistinoje vietoje aplenkia policijos pareigūnų automobilį, tuomet grįžta į savo eismo juostą (07:53:01 val.). Vairuodamas jis didina greitį, kol pasiekia 97 km/val. (leistinas greitis kelio ruože 90 km/val.). Matyti, kad pareiškėjas 07:53:13 val. pasiveja priekyje važiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę vežančią auto krautuvą ir nuspaudžia stabdžių pedalą. Paskui minėtą transporto priemonę pareiškėjas važiuoja vidutiniškai 85 km/val. greičiu. Tuomet, 07:53:39 val. ties kelio ženklu, įspėjančiu apie prie pat esančią sankryžą, jis pradeda lenkimo manevrą, kurį baigia ties pat sankryža į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Taigi, pareiškėjas, matydamas artėjančią sankryžą bei suvokęs, kad lenkimo manevro nespės užbaigti laiku, savo automobilio nepristabdė ir į savo eismo juostą negrįžo, pasielgė priešingai – padidino greitį ir užbaigė lenkimo manevrą pravažiuodamas sankryžoje priešpriešine eismo juosta, tai yra lenkdamas draudžiamoje vietoje. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad kelyje buvo daug leistinų atkarpų, kuomet lenkimas buvo galimas, tačiau pareiškėjas jomis nepasinaudojo, vietoje to, nusprendė elgtis priešingai teisei. Šiuo atveju toks pareiškėjo elgesys niekuo nepateisinamas, nes matyti, kad lenkiama transporto priemonė važiavo labai nežymiai mažesniu už leistiną greičiu, ji eismo netrikdė ir neparalyžiavo, taigi, didelio diskomforto pareiškėjas nepatyrė. Matyti, kad pasivijęs minėtą transporto priemonę pareiškėjas paskui ją tevažiavo 26 sekundes (07:53:13 val. ją pasivijo, o 07:53:39 pradėjo lenkimo manevrą). Be to, atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo 07:53:39, o užbaigė 07:53:46 val., tuo tarpu 07:53:50 val. matoma, kad prasidėjo kelio atkarpa, kuomet lenkimas leistinas. Taigi, pareiškėjui lenkimo manevrą tereikėjo pradėti 11 sekundžių vėliau (Institucijos b. l. 6).

Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėjas teigia, kad nuo lenkiamos transporto priemonės byrėjo ir į jo priekinį automobilio stiklą daužėsi akmenukai, kas turėjo įtakos siekiui minėtą transporto priemonę aplenkti kuo greičiau, vaizdo įraše šių aplinkybių nesimato. Vaizdo įraše matoma, kaip pareiškėjui užbaigus lenkimo manevrą, prie sunkiasvorės transporto priemonės prisigretina policijos pareigūnų vairuojamas automobilis, kuris neilgai trukus taip pat pradeda lenkimo manevrą, tačiau to, kad ant policijos pareigūnų automobilio priekinio stiklo kristų žvyras ar akmenukai, nematyti, lango stiklas visiškai švarus, nesimatė ir ant kelio krentančio žvyro. Vaizdo medžiagoje nesimato jokių žvyro sankaupų nei ant sunkiasvorės transporto priemonės, nei ant auto krautuvo. Taip pat objektyviai neįmanoma paaiškinti, kodėl nuo jau kurį laiką važiuojančios transporto priemonės žvyras pradėjo byrėti tik priartėjus pareiškėjui. Be to, net jei minėti akmenukai ir būtų kritę, tai nėra ta priežastis, dėl kurios atsirastų teisė pažeidinėti įstatymus, vietoje to, kad išlaikant saugų atstumą pavažiuoti papildomas 11 sekundžių kiek lėtesniu greičiu. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo nurodytą priežastį, kuri lėmė atliktą lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, vertina kaip abejotiną.

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėjas tyčia, nesant išskirtinių, objektyvių priežasčių atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jo perkvalifikuoti nėra jokio pagrindo.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Kaip minėta, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. turi dvi mažametes dukras, G. B. ir D. B., kurios lanko Kauno „(duomenys neskelbtini)“ pradines klases (b. l. 15-16). Pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 25 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9-10). Darbovietės D. B. charakterizuojamas teigiamai, kaip pasižymintis geru strateginiu mąstymu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su statybos valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, besirūpinantis darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu, teigiamai vertinamas tiek pačių kolegų, tiek vadovybės, visada su visais randantis bendrą kalbą. Kaip žmogus yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemą abiem pusėms priimtinu būdu, yra kruopštus ir pareigingas vadovas, imlus naujovėms ir pasiūlymams (b. l. 11). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. yra pasiėmęs paskolą, kas mėnesį turi mokėti kasmėnesines 319,93 Eur įmokas (b. l. 11-12). Gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš „(duomenys neskelbtini)“ klinikos 2024 m. vasario 14 d. radiologinio tyrimo vertinimo kortelės matyti, kad pareiškėjui diagnozuoti abiejų kojų medialinių koletaralinių raiščių proksimalinių dalių daliniai plyšimai. Medialiai nedaug patinę periaktikuliniai audiniai. Kryžminiai, kiti raiščiai, sausgyslės – be matomų pakitimų (b. l. 15-16). D. B. ankščiau eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau už analogiško administracinio nusižengimo padarymą baustas nebuvo (b. l. 17-21).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, dėl kurių būtų tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios specialiosios teisės atėmimo neskirti iš viso. Esminiai argumentai, kuriais savo skunde remiasi ir paaiškinime teismo posėdžio metu nurodo D. B. yra tai, jog teisė vairuoti jam yra būtina vykdant darbo funkcijas, kadangi jis privalo važiuoti į įvairius darbo objektus esančius rytų ir vidurio Lietuvoje, prižiūrėti statybos objektus, kontroliuoti subrangovų atliekamų darbų kokybę bei statybinių medžiagų tiekimą. Netekęs teisės vairuoti galimai netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, be to, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą, kadangi yra sudaręs paskolos sutartį. Taip pat dėl patirtos traumos jam negalimas fizinis krūvis, todėl problematiška būtų nueiti iki autobusų stotelės, nes artimiausia yra už 1,6 km, o ir susisiekimas viešuoju transportu Kulautuvos miestelyje itin prastas, reiktų išvažiuoti labai anksti, važiuoti su persėdimais. Be to, teisė vairuoti jam reikalinga, nes turi kiekvieną darbo dieną vežioti į ugdymo įstaigą savo mažametes dukras, kadangi žmona dėl darbo grafiko ir komandiruočių į užsienį mažamečių dukrų į mokymo įstaigą, kuri nuo gyvenamosios vietos nutolusi 25 kilometrus, nuvežti negali.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl KET pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra minimalus.

Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019).

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, nepatogumus, tenka keisti savo gyvenimo įpročius, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes.

Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, viešasis susisiekimas Kulautuvos miestelyje nėra itin prastas – Iš Kulautuvos kiekvieną darbo dieną viešasis transportas vyksta ne mažiau 12 kartų, todėl konstatuotina, kad susisiekimas yra išvystytas. Pareiškėjo teiginiai, kad jam dėl patirtos traumos sudėtinga vaikščioti, pasidaro silpna, todėl nueiti iki autobusų stotelės, kuri yra už 1,6 km yra per sudėtinga, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu dirba, dėl patirtos traumos nėra nedarbingume, tiesiog vartoja vaistus, vaikšto į paskirtas procedūras, operacija nebus daroma. Tuo tarpu į pareiškėjo darbo funkcijas įeina prižiūrėti statybos objektus, kontroliuoti subrangovų atliekamų darbų kokybę bei statybinių medžiagų tiekimą. Posėdžio metu pareiškėjas pateikė vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus – kalbėdamas apie darbo funkcijas nurodė, kad darbo metu daugiau dirba su dokumentais ir bendrauja su rangovais, daug nevaikšto. Visgi paskui, pasakodamas apie savo sveikatos būklę, teigė, jog vakare po darbo dienos ir krūvio jam skauda kelius, jie būna patinę, kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas visgi vaikšto, atlikdamas darbo funkcijas. Todėl, atsižvelgdamas į pareiškėjo duotus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas negalėtų naudotis viešuoju transportu dėl objektyvių priežasčių.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Šiuo atveju, pareiškėjas parodė, kad galimai netekus teisės vairuoti jam bus sudėtinga atlikti visas darbo funkcijas, kažkiek jis galėtų dirbti ofise, bet ne visą laiką, nurodė bijąs, kad gali netekti darbo. Visgi, byloje nėra duomenų, kad jis bus atleistas iš darbo laikinai netekęs teisės vairuoti, darbo sutartyje nėra nustatytas pareiškėjo įsipareigojimas turėti teisę vairuoti transporto priemones, darbo funkcijos nėra susijusios išskirtinai tik su transporto priemonės vairavimu, todėl šiuo atveju turimas darbas nelaikytinas išskirtine aplinkybe trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ar visai šios poveikio priemonės netaikyti, juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Be to, pareiškėjas yra nurodęs, kad jo sutuoktinė taip pat dirba, todėl akivaizdu, jog šeimos pajamas sudaro ne tik jo vieno gaunamas darbo užmokestis.

Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjo sutuoktinė negali pasirūpinti vaikais, nuvežti juos į mokyklą ar kažkur kitur mokslo ar vasaros atostogų metu.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo pozicija, kad jam paskirta 170 eurų bauda jau yra pakankama bausmė, padariusi pakankamą poveikį ir sukėlusi labai didelius nepatogumus, nes yra labai didelė, kadangi bauda sudaro tik 8,5 procento pareiškėjo gaunamo mėnesinio darbo užmokesčio. Atkreiptinas dėmesys, kad per penkių metų laikotarpį pareiškėjas yra bustas administracine tvarka šešis kartus (Institucijos b. l. 17–25), todėl akivaizdu, jog D. B. yra būdingas priešingas teisei elgesys, jis linkęs pažeisti taisykles ir anksčiau skirtos nuobaudos teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė.

Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, dokumentus ir pareiškėjo paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-7015-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 2423008973 už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai, paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Atkreiptinas dėmesys, kad D. B. buvo skirta 170 Eur dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, kai ANK 420 straipsnio 1, 6 dalyse numatyta, kad bauda gali būti nuo 170 iki 230 eurų ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda bei minimalus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7015-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 2423008973 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK 2423008973 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.