- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-21
- Bylos Nr.
- 2-580/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“
- Atsakovas
- valstybės įmonei ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-106-524/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ dėl įpareigojimo pakeisti žemės nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, bei šios sutarties vėlesnius pakeitimus ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 160-167).
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atsakovo VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 1 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas 2008 m. birželio 2 d. padavė apeliacinį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad, teikdamas apeliacinį skundą dėl nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo, dalį žyminio mokesčio sumokėjo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo pripažinti 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį negaliojančia ir perdavus bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, ieškovas iš naujo žyminio mokesčio nemokėjo, todėl ir žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo neturi būti mokamas.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovui UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nustatė terminą iki 2008 m. birželio 17 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas nutartyje nurodė, kad nors įstatymas ir nenumato žyminio mokesčio mokėjimo pakartotinai nagrinėjant ieškinį, tačiau už paduodamą apeliacinį skundą ieškovas privalo sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad kreipdamasis į teismą su pirminiu ieškiniu sumokėjo 30 000 Lt žyminį mokestį, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi minėtą sprendimą pakeitė, ir bylą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų sudarytą sutartį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, už ieškinio bei apeliacinio skundo padavimą apeliantas jau mokėjo žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismui nagrinėjant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu grąžintą pakartotiniam bylos nagrinėjimui bylos dalį, apeliantas neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Apelianto nuomone, kadangi nagrinėjant bylos dalį pakartotinai žyminis mokestis už patikslintą ieškinį nebuvo mokamas, žyminis mokestis už apeliacinį skundą taip pat nemokamas. Įpareigojimas pakartotinai mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą pažeistų CPK 80 straipsnio 4 dalį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas teigia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paneigė apelianto teisę į teisminės gynybos prieinamumą bei teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą principą.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašo apeliacinį procesą pagal UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atskirąjį skundą nutraukti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, tuo tarpu pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį tokia nutartis neskundžiama. Todėl, atsakovo nuomone, apeliacinis procesas pagal ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarties turėtų būti nutraukiamas.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pakartotinis ieškinio nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nereiškia, jog teismas išnagrinėja ieškinį, už kurį žyminis mokestis nėra mokamas. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatomis, žyminis mokestis, atsižvelgiant į jo dydį, sumokėtą už ieškinį, turi būti mokamas už apeliacinį skundą net ir tuo atveju, kai byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėjama iš naujo. Šią išvadą patvirtina ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos. Atsakovas taip pat nurodo, kad apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, nes apeliantas nepagrįstai remiasi šio kodekso 315 straipsnio 4 dalimi, kadangi skundžiama nutartimi teismas ne atsisakė priimti apeliacinį skundą, o nustatė apeliantui terminą skundo trūkumui pašalinti ir tokia nutartis negali būti skundžiama.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.
Ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atskirajame skunde teigia, kad žyminis mokestis už byloje antrą kartą paduotą apeliacinį skundą neturi būti mokamas, kadangi pakartotinai nagrinėjant bylą, žyminis mokestis už patikslintą ieškinį nebuvo mokamas. Su tokiu ieškovo aiškinimu sutikti nėra jokio teisinio pagrindo.
Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus procesinius veiksmus. LR CPK 80 straipsnyje yra išvardinti procesiniai veiksmai apmokestinami žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Civilinio proceso kodeksas, esant turtiniams ginčams, numato proporcinį žyminį mokestį, kurio dydis apskaičiuojamas procentine ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos išraiška. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad visais atvejais bendras žyminio mokesčio dydis esant turtiniams ginčams negali viršyti 30 000 Lt. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už 2004 m. gruodžio 3 d. pateiktą ieškinį UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ sumokėjo 30 000 Lt dydžio žyminį mokestį (1t. b. l. 8, 137). Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą ieškovas skundė apeliaciniu skundu, kuris turėjo būti apmokestinamas tokiu pačiu 30 000 Lt žyminiu mokesčiu, kaip ir paduotas ieškinys. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio tenkino iš dalies ir atleido nuo dalies - 15 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (2t. b.l. 54-55). Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeitė, dalį ieškinio patenkino, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp atsakovų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ sudarytą 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž panaikino ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis palikta nepakeista. Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas 2008 m. sausio 29 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais ir ginčijamos 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutarties Nr. 20-58/2002ž vėlesnius pakeitimus (3t. b.l. 160-167). Šis ieškovo procesinis veiksmas nebuvo apmokestintas žyminiu mokesčiu, kadangi juo buvo tik patikslintas pradinis UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinys už kurį ieškovas, kaip jau buvo minėta, sumokėjo maksimalaus dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad neapmokestinus patikslinto ieškinio, neturi būti apmokestinamas ir apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą priėmė byloje, kurioje pirminis ieškinys pateiktas 2004 m. gruodžio 3 d., todėl sprendžiant apeliacinio skundo dėl minėto sprendimo apmokestinimo klausimą, teismas pagrįstai atsižvelgė į už pirminį ieškinį sumokėta žyminį mokestį, o ne į bylos nagrinėjimo metu 2008 m. sausio 29 d. pateikto patikslinto ieškinio neapmokestinimą. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad, lingvistiniu (nustatant sintaksės ženklų prasmę, kalbos dalių gramatines formas ir t. t.) metodu aiškinant CPK 80 straipsnio 4 dalies normą, žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus patikslintą ieškinį, neturi būti mokamas, jeigu šis ieškinys nebuvo apmokestintas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su kitu apelianto argumentu, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neišsprendė ieškovo reikalavimų ir nesugrąžino žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 2 dalies pagrindu ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimą paliko spręsti baigiamąjį procesinį dokumentą priimančiam teismui. CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tokio pareiškimo nepateikė, todėl teismas žyminio mokesčio grąžinimo klausimo nenagrinėjo. Be to, pastebėtina, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi teismas bylos dalį išskyrė ir grąžino ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, remdamasis CPK 327 straipsnio 2 dalimi, o ne CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas už pateiktą ieškinį sumokėjo proceso įstatyme numatytą 30 000 Lt maksimalų žyminį mokestį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis CPK 83 straipsnio trečiąja dalimi, asmens prašymu teismas, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Be to, CPK 84 straipsnyje numatyta teismo teisė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Remiantis išdėstytu žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip vienos iš tinkamo asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, teisiniu reglamentavimu, galima teigti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ši apelianto teisė nėra suvaržyta ir nepažeidžia, kaip teigia apeliantas, asmens teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai nepagrįstai atsiliepimuose nurodo, jog apeliacinis procesas pagal ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atskirąjį skundą turi būti nutrauktas. CPK 315 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, kad skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas nutraukiamas. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovui UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nustatė terminą iki 2008 m. birželio 17 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį. Pagal CPK 79 straipsnį žyminis mokestis yra bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių priimtų nutarčių pagal šio kodekso 100 straipsnį gali būti duodami atskirieji skundai, todėl pagrindo nutraukti apeliacinį procesą pagal minėtą atskirąjį skundą nėra.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 4 dalimi, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ terminą iki 2008 m. rugsėjo 15 d. sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo, bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.