- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-414-278/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-414-278/2018
teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04580-2018-7
2018 m. gegužės 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3489-940/2018 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos teismo teisėjui V. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. K. ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 300 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja 2018 m. kovo 5 d. nutartimi išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą atsakovei pateikti atsiliepimo į ieškinį terminą bei iš bylos Nr. 2-3489-940/2018 proceso pašalino trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos teismo teisėją V. K.. Teismas konstatavo, jog dėl teismo ar teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, o ne teismas ar teisėjai, kurie veikia valstybės vardu. Nurodė, jog trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. K. turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės, ryšium su pareigų vykdymu, todėl jis šalintinas iš proceso (CPK 47 str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria iš proceso pašalintas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.Nurodo, jog teismas, savo iniciatyva iš civilinės bylos proceso pašalindamas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 ir 5 dalių bei Teismų įstatymo (83 straipsnis) normas.Teigia, jog teismui nustačius teisėjo padarytus procesinius pažeidimus ar jo neteisėtus veiksmus nagrinėjant civilinę bylą bei jo kaltę, teisėjui galėtų būti iškelta drausminė byla. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti įtakos teisėjo teisėms arba pareigoms, o ir išsamiai išnagrinėti bylą, neišklausius teisėjo paaiškinimų, nėra galima. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.Nurodo, jog atskirąjį skundą ieškovas grindžia prielaidomis, kad ateityje teisėjui V. K. galėtų būti iškelta drausmės byla, tačiau šiuo metu tokių duomenų nėra. Teigia, kad civilinėje byloje nenagrinėjant klausimo dėl teisėjui taikytinos ar netaikytinos drausminės atsakomybės, nėra pagrindo tvirtinti, jog bylos negalima teisingai išnagrinėti nedalyvaujant pačiam teisėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo J. K. atskiruoju skundu, be to absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Minėta įstatymo nuostata įtvirtina teismo teisę ieškinio priėmimo stadijoje spręsti ar ieškinyje nurodyti asmenys trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad visais atvejais dėl teismo ar teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, o ne teismas ar teisėjai, kurie veikia valstybės vardu. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-612/2012, Nr. 2-796/2012, Nr. 2-298/2014 ir kt.). Kadangi valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas, todėl byloje, kurioje pareikštas ieškinys dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, šis valstybės pareigūnas turės netiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi tik tuo atveju, jei iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas įrodinėja valstybės pareigūno tyčinius neteisėtus veiksmus (CK 6.272 str. 4 d.). Esant minėtoms nuostatoms, į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai.Nagrinėjamu atveju, teisėjo V. K. įtraukimą į vyksiantį civilinį procesą, ieškovas J. K. motyvavo aplinkybe, jog teisėjas yra atlikęs tam tikrus procesinius veiksmus – apeliacine tvarka nagrinėjo atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė procesinius sprendimus, kurių neturėjo teisės priimti bei iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas, taip pažemindamas jį artimųjų, pažįstamų akyse, sukeldamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. K. ieškinį, šiuo metu ginčas dėl to, ar teisėjo V. K. veiksmai yra tyčiniai, nevyksta, dėl ko darytina išvada, kad teisėjas netiesioginio teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje neturi, todėl nėra trauktinas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad teisėjas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas dėl to, kad byloje nustačius jo neteisėtus veiksmus kiltų teisėjo drausminės atsakomybės klausimas, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties dalį, nes teisėjo teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje klausimas sprendžiamas vertinant civilinės, o ne drausminės atsakomybės aspektu.Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 buvo nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bei ši nutartis pagrindžia apelianto teiginius, kad teisėjas turėtų dalyvauti vykstančiame procese. Nurodomoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje, į procesą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas teisėjas, tačiau esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje – kalti teisėjo veiksmai jau buvo konstatuoti prieš tai vykusiame baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju prieš Vilniaus apygardos teismo teisėją V. K., joks procesas – nei baudžiamasis, nei drausminis, nėra pradėtas, jis nėra pripažintas kaltu atlikęs teisei priešingus veiksmus, todėl įtraukti jį į vykstantį civilinį procesą nėra pagrindo. Teiginiai, jog negalima išnagrinėti bylos, nesant teisėjo V. K. paaiškinimų, atmestini, nes šalys, o ne kiti asmenys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 278 str.). Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas tinkamai taikė procesinius įstatymus ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.