Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-01-10 · Civilinė byla Nr. 2S-96-372/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
2S-96-372/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pran.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Suinteresuotas asmuo
J. G.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
KopijaPranešėjas B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2S-96-372/2011Teisėja V. Micevičienė Proceso Nr. 2-36-3-01050-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 129.1., 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Birutės Simonaitienės,

kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1143-136/2010 pagal pareiškėjos antstolės Eurikos Rulienės pareiškimą vykdomojoje byloje dėl sprendimo neįvykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja antstolė Eurika Rulienė pareiškimu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama išspręsti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės mėn. 21 d. teismo sprendimo, kuriuo skolininkė J. G. įsipareigoja netrukdyti ieškotojui R. K. bendrauti su vaikais, neįvykdymo pasekmes ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones skolininkei J. G.. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. 13 d. išieškotojo R. K. prašymu užvesta vykdomoji byla Nr. 69-1642/10 dėl įpareigojimo skolininkei J. G. vykdyti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-05-21 sprendimą, t. y. netrukdyti išieškotojui bendrauti su vaikais (duomenys neskelbtini) teismo sprendime numatytu laiku. Pažymėjo, kad vykdomosios bylos užvedimo pagrindas – Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-164-674. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. skolininkei J. G. išsiųstas raginimas vykdyti teismo sprendimą, tačiau 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas išieškotojo R. K. pareiškimas, kad yra nevykdomas teismo sprendimas bei prašoma imtis atitinkamų poveikio priemonių skolininkės J. G. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi nubaudė J. G. 200 Lt bauda už Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-164-674/2010 dalyje netrukdyti R. K. bendrauti su vaikais, nevykdymą bei nustatė sprendimui vykdyti naują terminą nuo 2010 m. lapkričio 19 d. Teismo vertinimu, skolininkė J. G. vykdomojoje byloje nevykdė sprendimo dalyje „netrukdyti R. K. bendrauti su vaikais“, jos išsakyti motyvai, kuriais ji neleido matytis tėvui su vaikais, nepagrįsti, ir teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys jos teiginius. Teismas sutiko su antstolės Eurikos Rulienės ir suinteresuoto asmens R. K. argumentais, kad vaikų motinos J. G. veiksmai, kai trukdoma tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pažeidžia vaikų teises.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė jos pavardę, teismas nurodė G., o ne G..

2. Pažymi, kad antstolės raginime įvykdyti sprendimą neteisingai nurodytas teismo sprendimo priėmimo laikas, kadangi teismo sprendimas nutraukti santuoką buvo priimtas 2010 m. gegužės 21 d., o ne 2010 m. gegužės 25 d.

3. Apeliantės nuomone, antstolė, prieš siųsdama raginimą įvykdyti sprendimą, turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, kadangi nesuprantama, kaip vykdyti teismo sprendimą.

4. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. 2010 m. rugsėjo 24 d. neatvyko pasiimti vaikų ir nelaukęs antrojo savaitgalio, kreipėsi į antstolį, o antstolis – į teismą.

5. Pažymi, kad R. K. nepateikė jokių įrodymų, jog suinteresuotas asmuo jam neleido pasiimti vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismo sprendime nurodyta bendravimo su vaikais tėvo tvarka nustatyta remiantis J. G. ir R. K. pasirašyta taikos sutartimi, abi šalys šią taikos sutartį patvirtino parašais ir sutarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog tėvo minimalus bendravimas kenktų vaikų interesams, todėl sprendė, kad vaikų motina neturėtų daryti kliūčių, siekiant tėvui bendrauti su vaikais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas juos auklėjant turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Pagal CK 3.170 str. 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šią asmeninio pobūdžio tėvų teisę ir pareigą galima įgyvendinti tada, kai kitas iš tėvų nekliudo bendrauti, bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus. Šia nuostata siekiama antrajam iš tėvų sudaryti sąlygas įgyvendinti savo teisę ir vykdyti pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį, taip pat vaikui įgyvendinti savo teisę žinoti savo tėvus ir bendrauti su abiem tėvais vienodai.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentą, kad antstolė, prieš siųsdama raginimą įvykdyti teismo sprendimą, turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo matyti, kad šalys nustatė R. K. bendravimo su vaikais tvarką abipusiu susitarimu. Be to, apeliantė teigdama, kad jai nesuprantama, kaip vykdyti minėtą teismo sprendimą, nurodo jos teiginiui prieštaraujančius argumentus, nes pažymi, kad R. K. vaikus galėjo pasiimti 2010 m. rugsėjo 24 d. arba 2010 m. spalio 1 d. Todėl nurodytas apeliantės skundo argumentas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės skunde nurodyti rašymo apsirikimai nepakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties ir antstolės Eurikos Rulienės 2010 m. rugsėjo 15 d. raginimo esmės, todėl neturėjo įtakos Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo vykdymui.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad R. K. vaikus galėjo pasiimti tik 2010 m. rugsėjo 24 d. arba 2010 m. spalio 1 d. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo matyti, kad R. K. bendrauja su vaikais, juos aplankydamas jų gyvenamojoje vietoje vaikams patogiu laiku. Iš vykdomosios bylos matyti, kad R. K. 2010 m. rugsėjo 27 d. pateikė antstolei pareiškimą, nurodydamas, kad vaikus norėjo pasiimti 2010 m. rugsėjo 25 d., tačiau vaikų pasiimti jam nepavyko (4 b. l.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kliudymą bendrauti su vaiku tam iš tėvų, kuris gyvena skyrium nuo vaiko, jeigu jam tėvų valdžia nėra apribota tokiu būdu, kad būtų uždrausta bendrauti su vaiku, ir nenustatyta, jog bendravimas kenkia vaiko interesams, būtina vertinti ne tik kaip jo, bet ir kaip vaiko teisių pažeidimą (Ahmut v. the Netherlands judgment of 28 November 1996, Reports of Judgments and Decision; ZAWADKA prieš Lenkiją, sprendimas priimtas 2005 m. birželio 23 d.)

Pažymėtina, jog neturi jokios teisinės reikšmės tai, ar buvo kreiptasi į VTAS. Europos Žmogaus Teisių Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad nacionalinės institucijos turi daryti viską, kas įmanoma, kad palengvintų susijusių asmenų bendradarbiavimą, bet kokia pareiga taikyti prievartą šioje srityje turi būti ribojama, nes turi būti atsižvelgta į susijusių asmenų interesus, taip pat teises ir laisves, ypač – į vaiko interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį (Hokkanen v. Finland, z 58; Olsson v. Sweden).

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad bendravimo tikslas – dalyvauti auklėjant vaikus, o ne tik su jais pasimatyti. Nagrinėjamu atveju bendravimo su vaikais teisė yra būdas dalyvauti auklėjant vaikus, kai šių gyvenamoji vieta yra pas motiną.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Absoliučių Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusKopija tikraTeisėja Birutė Simonaitienė