Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2506-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-19
Bylos Nr.
1-2506-1011/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41708-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2506-1011/2019Proceso Nr. 1-01-1-41708-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; (S) 2.12.1.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės I. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. (A.) M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „R“, gyv., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 str. 1 d., paskirta 8 MGL, t. y. 301 Eur, bauda.

kaltinamas BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

2018-08-09 apie 6.38 val. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ automobilyje, stovėjusiajame prie viešojo transporto stotelės (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, sugriebęs D. B. už kojos nutempė ją ant grindų ir rankomis bei kojomis pastarajai sudavė ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. M. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis dirbo su I. B., A. U., S. J. ir K. D. Jie tą dieną tikrino keleivius, važiuojančius viešuoju transportu. Tarnybinis automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Tą dieną jis pavadavo kolegę. Jis surašydavo protokolus, todėl visą laiką buvo tarnybiniame automobilyje. Surašydamas protokolą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, išgirdo, kad lauke kilo kažkoks triukšmas, tačiau kas ten vyko nematė, nes konfliktas vyko prie stotelėje buvusio autobuso. Dirbdamas tarnybiniam automobilyje, matė, kaip kolegos į tarnybinį autobusiuką atvedė moterį, kuri buvo labai agresyviai nusiteikusi, rėkavo, spardėsi kojomis, priešinosi kolegoms. Atlydėta į tarnybinį automobilį minėta moteris atsisėdo jam už nugaros, į vairuotojo vietą ir toliau konfliktavo su kolegomis. Kolegos bandė moterį nuvesti į tarnybinio automobilio vidų, tačiau moteris priešinosi, rėkavo. Vienu momentu, atsisukęs pasižiūrėti kas vyksta, pamatė kaip konfliktuojanti moteris spyrė jo kolegai A. U. Minėta moteris sakė esanti kovinių imtynių čempionė ir grasino juos visus suspardyti. Po to minėta moteris iš vairuotojo vietos buvo pervesta į tarnybinio automobilio vidų. Pastaroji sėdėjo prie lango atsisukusi veidu į jį. Po to jis išgirdo, kaip K. D. kažką aiškino apie sužalotą pirštą. Kadangi tarnybinio automobilio langai tamsinti, todėl jam pasirodė, kad pro jį praeinančiam K. D. nuplėšta piršto dalis. Jam tai pasirodė, todėl, kad pastarasis, praeidamas pro jį, laikėsi už rankos, o ties pastarojo pirštu kažkas kabojo. Jis pamatęs tai labai susijaudino, išsigando bei jam pasidarė bloga, pagalvojo, kad moteris gali būti labai pavojinga. Vienu momentu moteris įspyrė į stalą, prie kurio jis dirbo, todėl jis pakilo nuo stalo. Jam atsistojus, moteris spyrė jam į krūtinės sritį, dėl ko jis atsitrenkė į sėdynę. Kadangi pastaroji ir toliau mosikavo kojomis, todėl, pagavęs jos koją, ją patraukė nuo sėdynės. Moteriai atsidūrus ant grindų, ją prispaudė, siekdamas apriboti jos judėjimą ir spardymąsi. Moteris nenusiramino, o tik dar labiau stengėsi jam įspirti. Būdamas susijaudinęs, jis jai sudavė kelis smūgius rankomis ir galimai kojomis. Kur sudavė, nurodyti negali, nes neprisimena. Po suduotų smūgių moteris nurimo, gulėjo ant grindų. Jis taip pasielgė, norėdamas tą moterį nuraminti, be to, jo veiksmams įtakos turėjo ir kolegos sužalojimas, kuris tik padidino jo išgąstį bei galimai padarė įtaką jo atliktiems veiksmams (b. l. 97–98).

2019-06-13 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos įtariamuoju apklaustas A. M. nurodė, kad papildydamas savo ankstesnius parodymus nori paaiškinti, kad konflikto su nukentėjusiąja metu pastarajai sudavė 3 smūgius įtarime nurodytu būdu ir aplinkybėmis. Dėl padaryto gailisi, supranta, kad toks jo elgesys buvo netinkamas. Su nukentėjusiąja D. B. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo dalimis. Sutinka kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

2018-08-09 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos D. B. parodymai, kad 2018-08-09 apie 6 val. (duomenys neskelbtini) stotelėje įsėdo į autobusą, kuris važiavo į centro pusę. Važiuodama autobusu, užmigo. Po kurio laiko ją pažadinę kontrolieriai paprašė parodyti talonėlį, klausė ar ji turi dokumentą. Ji atsakė, kad neturi ir nieko neduos. Po to du kontrolieriai, paėmę jai už parankių, ją išvedė iš autobuso. Kai kontrolieriai ją vedė į tarnybinį autobusiuką, ji priešinosi, bandė ištrukti. Kontrolierių autobusiuke jai norėjo surašyti protokolą. Ji atsisakė jiems duoti dokumentus, pareiškė kad lauks policijos pareigūnų. Po to tarp jos ir kontrolierių įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu vienas iš kontrolierių – vyras, pasakė, kad jis nežiūrės, kad ji mergina, kad tuoj jai parodys bei ji nesišakos. Po to, kas įvyko neprisimena, nes buvo pavargusi. Kojomis ji norėjo nustumti kontrolierių. Kontrolierius ranka sudavė jai per veidą. Jai atsidūrus autobusiuke ant grindų, kontrolierius sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių į krūtinę bei šonus. Po to įvykio kontrolieriai ją nuvežė į policiją, kur ji parašė pareiškimą. Konflikto metu ji gynėsi, smūgiavo atgal (b. l. 20).

2019-02-26 papildomai liudytoja apklaustos D. B. parodymai, kad ji yra neįgali, serga šizoafektiniu sutrikimu. 2018 m. įvykusio įvykio metu jai buvo sutrikęs miegas, todėl ji vartojo vaistus, nuo kurių užmigdavo viešajame transporte. Tą kartą ji elgėsi neadekvačiai dėl psichinio sutrikimo. Ji neprisimena nieko ką ji darė iki jos sumušimo. Po to, kai buvo nubausta administracine tvarka dėl necenzūrinių žodžių vartojimo kontrolierių atžvilgiu, šį sprendimą apskundė ir bauda buvo panaikinta 2019-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Nagrinėjant administracinę bylą, jai buvo parodytas vaizdo įrašas. Pamačiusi kaip ji elgėsi, ji apsiverkė, kadangi jos elgesys buvo labai neadekvatus, bet taip pat buvo tik dėl to, kad jos liga buvo paūmėjusi ir ji kelias naktis nemiegojo. Tik peržiūrėjusi vaizdo įrašą, prisiminė įvykusio įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad įvykio dieną kontrolierius ją pažadino. Pažadinta ji buvo irzli, be to, su ja buvo bendrauta labai nepagarbiai ir šiurkščiai, dėl to ji taip pat buvo labai suirzusi. Kadangi ji neturėjo bilieto, todėl kontrolieriai ją per jėgą išvedė iš autobuso. Kontrolierių tarnybiniame automobilyje ji atsisėdo į vairuotojo vietą. Jai buvo nurodyta pereiti į kitą vietą, tačiau to ji nepadarė. Prieš ją buvo panaudota jėga, ji buvo persodinta į kitą vietą. Ji kontrolierius užgauliojo įvairiais keiksmažodžiais bei juos įžeidinėjo. Mosikavo kojomis bei rankomis. Pagal vaizdo įrašą, vienas kontrolierius, kuris sėdėjo prie kompiuterio, be jokios priežasties atsistojęs, nors prieš tai buvo visiškai ramus, pradėjo ją mušti. Vyras galimai 3 kartus kojomis buvo užlipęs ant jos. Pastarasis sudavė jai 3 kartus. Minėtas įvykis dėl paūmėjusios ligos iš jos atminties beveik išsitrynė. Dėl jai suduotų smūgių jai labai skaudėjo kairės pusės šoną. Kiek pamena, po įvykio ją pristatė į komisariatą, po to buvo iškviesta GMP, kuri ją išvežė į psichiatrinę ligoninę, esančia Parko g. 21, Vilniuje. Minėtoje ligoninėje turėtų būti užfiksuoti jos sužalojimai, nes ten visi pacientai apžiūrimi. Ar ji buvo apžiūrėta, neprisimena. Dėl šio įvykio į teismo medikus nesikreipė, nes psichiatrinėje ligoninėje buvo gydoma apie 3 savaites. Po to jos sveikata vėl pablogėjo ir ji vėl grįžo į ligoninę, kurioje buvo gydoma iki 2018-12-12. Dėl to, kad elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, jai gėda ir labai nemalonu, tačiau net ir įvertinusi savo veiksmus, ji mano, kad kontrolieriaus veiksmai, t. y. prieš ją panaudotas smurtas buvo neadekvatus, dėl to turi jam pretenzijų, nes ilgą laiką ir įvykio metu jautė fizinį skausmą (b. l. 22–24).

2018-08-22 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto B. B. parodymai, kad 2018-08-09 (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse (duomenys neskelbtini) stotelėje kontrolieriai jį išlaipino iš autobuso dėl to, kad jis neturėjo bilieto. Kontrolierių tarnybiniame automobilyje jam surašinėjo protokolą, kai į jį atvedė moterį bei atėjo kontrolierius su sudraskytu pirštu. Atvesta moteris kontrolierius įžeidinėjo, keikėsi. Iš pradžių pastaroji atsisėdo į vairuotojo vietą. Į autobusiuką atėjęs vairuotojas ją persodino į kitą vietą. Moteris ir toliau kontrolierius įžeidinėjo. Kontrolierius, kuris jam išrašinėjo baudą, pasakė pastarajai, ar ji galvoja, kad jis negali jai trenkti. Jis nematė ar pastaroji jam spyrė, nes buvo susikoncentravęs ties jam išrašoma bauda. Po to jam baudą išrašantis kontrolierius, pakilęs iš savo vietos, priėjo prie moters bei ją sumušė. Moteriai bandant atsispirti nuo jo kojomis, jie parkrito abu ant grindų. Jiems besimušant jis sušuko kontrolieriui, ką jis daro. Po to kontrolierius dar jai sudavė kelis smūgius ranka į galvą bei kelis smūgius koja. Po to pastarasis nuo moters pasitraukė. Kontrolieriui užpildžius jo dokumentus dėl važiavimo be bilieto, jis išėjo iš tarnybinio autobusiuko. Vienas iš kontrolierių norėjo iškviesti policiją, tačiau to niekas nepadarė. Kontrolierė moteris įspėjo, kad yra daromas vaizdo įrašas (b. l. 36–37).

2018-08-24 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto K. D. parodymai, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2018-08-09 jis kartu su kolegomis I. B., A. U., A. M. ir S. J. atliko keleivių kontrolę viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“. Ryte, apie 06.35 val. į stotelę atvažiavo autobusas Nr. (duomenys neskelbtini). Įlipę į autobusą, jie pamatė snaudžiančią keleivę, kurią jis pažadino. Kadangi pastaroji keikėsi bei mosikavo rankomis, todėl jis įjungė vaizdo stebėjimo kamerą, kuri buvo pritvirtinta prie jo liemenės. Jis kartu su I. B. minėtą moterį išvedęs iš autobuso nuvedė į tarnybinį autobusiuką. Pakeliui į tarnybinį autobusiuką moteris kelis kartus kumščiu jam sudavė į smakrą. Tarnybiniame automobilyje pastaroji iš karto atsisėdo į vairuotojo vietą. Sėdėdama vairuotojo vietoje pastaroji muistėsi. Jis su kolega bandė pastarąją įkalbėti persėsti į keleivio vietą, esančią tarnybinio autobusiuko viduryje. Pažeidėjai sėdint keleivio vietoje, paprašė jos pateikti asmens dokumentus protokolo surašymui. Pastaroji į prašymą sureagavo neadekvačiai, pradėjo spardytis, mosikavo rankomis. Besispardydama moteris pataikė jam į kairę ranką, kurios pirštas buvo sužalotas iki minėto įvykio. Į ranką suduotas smūgis atnaujino neužgijusias žaizdas, dėl ko pradėjo bėgti kraujas, todėl jis nuėjo į autobusiuko galą sutvarstyti žaizdą. Jam būnant autobusiuko gale, moteris kojomis pradėjo spardyti A. M. darbo vietą. Pastarasis pakilęs norėjo moterį nuraminti. Po to jis pamatė pažeidėją gulinčią ant grindų. Kaip pastaroji atsidūrė ant grindų, nematė. Po to A. M. nuėjo į savo darbo vietą, o moteris liko gulėti tarp kėdžių aimanuodama. Moteriai atsikėlus, jis pastebėjo, kad jai buvo nubrozdintas veidas prie nosies. A. M. pabaigus rašyti protokolą autobusiuke buvusiam vyrui, jie išvažiavo į Vilniaus miesto pirmąjį komisariatą. Viso incidento metu moteris pastoviai juos keiksnojo. Jiems susidarė įvaizdis, kad pastaroji buvo apsvaigusi, tačiau nuo jos alkoholio kvapas nesklido (b. l. 39–40).

2019-02-26 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos S. J. parymai, kad ji dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontroliere. 2018 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neprisimena, kartu su kolegomis I. B., A. U. ir K. D. atliko keleivių kontrolę viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini). Ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, galimai apie 6.30 val. į stotelę atvažiavo autobusas. Jos kolegos ir ji per skirtingus įėjimus įlipę į autobuso vidų pradėjo tikrinti keleivių važiavimo bilietus. Kadangi ji buvo autobuso priekyje, todėl patikrinusi keleivius iš autobuso išlipo. Matė, kaip K. D. iš autobuso išsivedė moterį, kuri buvo labai agresyvi, priešinosi, plūdo visus necenzūriniais žodžiais. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo, D. B. buvo palydėta į tarnybinį automobilį, nes pastarajai turėjo išrašyti baudą už važiavimą be bilieto. Tarnybiniame automobilyje pastaroji užėmė vairuotojo vietą. Paprašius jos praeiti toliau į automobilio vidų, pastaroji pradėjo grasinti susidorojimu, sakė, kad priklauso mafijai ir moka kovos menus. Daugiausia su moterimi kontaktavo K. D. Moteris nepakluso prašymams pasitraukti iš vairuotojo vietos, dėl to jie bandė ją iš ten patraukti minimaliai naudodami jėgą. Moteris spardėsi ir mosikavo rankomis. Tiek ji, tiek A. U. ragino moterį pasitraukti iš vairuotojo vietos, tačiau pastaroji jų prašymų nepaistė. Po to kažkuris iš kolegų moterį iš vairuotojo vietos perkėlė į tuščią vietą prie lango. Priešais moterį, iš kairės, mobiliojoje darbo vietoje sėdėjo kolega A. M., kuris surašinėjo protokolą kitam pažeidėjui. D. B. spardė A. M. darbo vietą. A. M. stengėsi moterį nuraminti, jokių veiksmų prieš ją nesiėmė, tik gynėsi nuo moters smūgių. Tik po to, kai moteris įspyrė A. M. į ausį, pastarasis prieš ją panaudojo fizinę jėgą, kuri pasireiškė tuo, kad A. M. 2 ar 3 kartus rankomis trenkė moteriai į krūtinės sritį, galimai galėjo pataikyti ir į nugarą. Moteris tuo metu taip pat bandė smūgiuoti A. M. tiek rankomis, tiek kojomis. Kadangi automobilyje kilo sumaištis, todėl ji pasitraukė į šoną. Kas toliau vyko autobusiuke, nurodyti negali, nes nematė. Matė, kad pažeidėja gulėjo autobuse ant grindų, tačiau kokiu momentu ji nukrito ir kokiomis aplinkybėmis, pasakyti negali. Moteris, gulėdama ant grindų, aimanavo. Jai atrodo, kad tuo metu moteris daugiau vaidino negu jai skaudėjo. Kadangi moters asmenybės jie nenustatė, todėl nuvyko į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą, pastarosios asmenybės nustatymui. Visą kelią moteris jiems grasino susidorojimu ir toliau elgėsi agresyviai, tačiau jokių fizinių veiksmų nesiėmė. Komisariate, nustačius moters tapatybę, jai buvo surašytas protokolas. Kiek prisimena, jiems dar būnant komisariate pareigūnai moteriai pastarosios prašymu iškvietė GMP. Jiems išvažiuojant iš komisariato, matė atvykstančia GMP. Kas vyko toliau nežino. Nori pažymėti, kas D. B. pati išprovokavo konfliktą (b. l. 42– 44).

2019-02-27 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. L. U. parodymai, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojo – kontrolieriaus pareigose. 2018 m. rugpjūčio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, nes neprisimena, apie 6.30 val., kartu su kolegomis I. B., S. J. ir D. D. atliko keleivių kontrolę (duomenys neskelbtini) stotelėje. Apie 06.30 val., į stotelę atvažiavo autobusas, kurio maršruto numerio neprisimena. Jis kartu su kolegomis įlipo į autobuso vidų. Visi lipo per skirtingas autobuso duris, jis įlipo per autobuso paskutines duris. Tikrinant keleivių bilietus girdėjo, kad autobuso priekyje rėkavo kažkokia moteris. Suprato, kad galimai vienas iš kolegų rado moterį, važiuojančią be bilieto. Moterį iš autobuso išvedė kolega, o jis likęs autobuse toliau tikrino keleivių bilietus. Po patikrinimo grįžęs į tarnybinį automobilį pamatė, kad jo – vairuotojo vietoje, sėdi moteris. Kolega K. D. bandė tą moterį iš jo vietos išprašyti, nurodydamas jai pereiti į kitą vietą automobilio viduje. Moteris reikalavimams nepakluso. Jis taip pat jos prašė pasitraukti iš jo vietos. Moteris elgėsi agresyviai ir niekur nesitraukė. Kadangi pastaroji spardėsi kojomis, neleisdama prie jos prisiartinti, todėl jis ją patraukęs nuo vairuotojo kėdės stumtelėjo į tarnybinio automobilio gilumą, kur buvo jo kolega A. M., kuris tuo metu surašinėjo protokolą kitam pažeidėjui. Moteris atsisėdo į vieną iš tuščių vietų, o jis užėmė savo vietą prie automobilio vairo. Visą laiką, kol moteris buvo jų tarnybiniame automobilyje, pastaroji elgėsi neadekvačiai, keikėsi ir juos įžeidinėjo, spardė A. M. darbo vietą, grasino susidorojimu. Autobuso gilumoje buvo K. D., o šalia jo stovėjo S. J. ir I. B., dėl to jis nelabai matė, kad vyko autobuso gilumoje, kadangi kolegos užstojo jam vaizdą. Vienu momentu A. M., neapsikentęs įžūliu ir agresyviu moters elgesiu, atsistojęs nuėjo link pastarosios. Kas įvyko tarp jų, pasakyti negali, nes nematė. Vėliau matė, kaip minėta moteris gulėjo ant autobusiuko grindų. Jis nežino, ar A. M. moteriai sudavė, nes to nematė (b. l. 46–48).

2019-03-29 vaizdo įrašo 000005_000005_20180809063519.mp4, D. B. asmens gydymo stacionare istorijos Nr. 12567“B“ gautos iš RVPL, apžiūros protokole nurodyta, kad aukščiau nurodytus objektus apžiūrėjęs specialistas J. M. P. nurodė, kad nuo 2015-07-08 iki 2018-08-15 įrašų apie atvykimą ir gydymą RVLP nėra. Vėlesniuose įrašuose apie asmens 2018-08-09 galimai patirtus kūno sužalojimus duomenų nėra. Peržiūrint vaizdo įrašą spręsti, ar buvo padaryti kūno sužalojimai, negalima (b. l. 53).

2018-08-09 GMP kvietimo kortelėje (kvietimo ID 1808321108) užfiksuota D. B. preliminari diagnozė – nepatikslintos kūno srities sumušimas (b. l. 58–59).

2018-08-29 kitų objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas Nr. 000005_000005_20180809063519.mp4, kuriame užfiksuotas įvykęs konfliktas tarp nukentėjusiosios D. B. bei kaltinamojo A. M. (b. l. 17–18).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – nukentėjusiosios ir liudytojų B. B., S. J., paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, vaizdo įrašas – patvirtina, kad A. M. 2018-08-09 apie 6.38 val. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ automobilyje, stovėjusiajame prie viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini) kilusio asmeninio konflikto metu, sugriebęs D. B. už kojos, nutempė ją ant grindų ir rankomis bei kojomis pastarajai sudavė ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas. A. M. suduoti smūgiai rankomis ir kojomis buvo pakankamai stiprūs, nukentėjusioji po jų sudavimo kurį laiką gulėjo ant grindų aimanuodama. Todėl, nors D. B. sveikatos sužalojimai nenustatyti, akivaizdu, kad ji jautė skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis są­mo­ningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neat­sargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentė­ju­sysis leng­va­bū­diškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nu­si­kalstamą kalti­nin­ko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikin­gas nukentėjusio as­mens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo mo­ra­lės nor­moms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, netei­sė­ti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/­2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016 ir kt.).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji D. B. buvo sulaikyta kontrolierių važiuojanti viešuoju transportu be bilieto. Tiek sulaikymo metu, tiek vėliau, atvesta į tarnybinį automobilį, D. B. kontrolierių atžvilgiu nuolatos keikėsi, neklausė jų teisėtų nurodymų persėsti iš vairuotojo į keleivio vietą, elgėsi neadekvačiai, kelis kartus spyrė į kontrolieriams koja, vienam iš jų sužalojo ranką, grasino panaudosianti kovinius veiksmus.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju D. B. elgesys, buvo smurtinio pobūdžio, iššaukiantis, provokuojantis, taip pat iš esmės dėl tokio elgesio ir kilo konfliktas su kaltinamuoju, kurio metu ji pati buvo sumušta.

Ši aplinkybė, tai yra provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, pripažintina A. M. atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

A. M. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. M. – baustas administracine tvarka (b. l. 109), dirbantis (b. l. 124).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. M. paskyrus BK 140 str. 1 d. numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas yra kiek didesnis negu vidutinis, t. y. laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.

Atsižvelgus į tai, kad A. M. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 1 metų laisvės apribojimo, nustatant BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Dėl D. B. pareikšto civilinio ieškinio

D. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A. M. nusikaltimu padarytą 1 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 33). Pateiktas Susitarimas tarp kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiosios D. B., kuriuo kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai 1 000 Eur neturtinę žalą per 10 (dešimt) mėnesių nuo 2019-07-20, ją sumokant lygiomis dalimis po 100 Eur pagal susitarime nurodytą grafiką (b. l. 106–107).

Atsižvelgus į tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nėra ginčo dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydžio, D. B. ieškinys tenkintinas pilnai, A. M. privalo atlyginti žalą Susitarime numatyta tvarką (BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

A. (A.) M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. A. M. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jos naudai iš A. (A.) M. 1 000 (vieno tūkstančio) Eur kompensaciją nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nurodant, kad ši žala turi būti atlyginama 2019-06-06 Susitarime dėl žalos atlyginimo numatyta tvarka.

Išaiškinti A. (A.) M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).

Išaiškinti A. (A.) M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Dūdys