- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-1067-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03955-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- J. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. D. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas J. D. pateiktu skundu prašė panaikinti jo sąskaitų areštus visuose šalies bankuose. Nurodė, kad 2016-01-15 patvarkymu antstolis, ignoruodamas pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio mėn. įsipareigojimą dėl reguliaraus mokėjimo, areštavo pinigines lėšas pareiškėjo banko sąskaitose. Pareiškėjo teigimu, jo atlikti pervedimai dėl techninės klaidos, įvedus neteisingą sąskaitos numerį, nepasiekdavo antstolio sąskaitos. Banko sąskaitos jam reikalingos tiek šeimyninėms, tiek darbo reikmėms, be to, jis vykdo įsipareigojimus ir kitiems antstoliams. Apie antstolio veiksmus jis nebuvo tinkamai įspėtas, nes patvarkymas išsiųstas adresu, kuriuo pareiškėjas negyvena.
Suinteresuotas asmuo antstolis M. D. 2016-02-01 patvarkymu skolininko skundo netenkino ir su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas 2015-10-13 pranešimu įsipareigojo skolą mokėti po 20 Eur per mėnesį, tačiau iki 2016-01-15 neatliko nė vienos įmokos skolai padengti. Dėl šios priežasties 2016-01-15 priimtas patvarkymas areštuoti skolininko sąskaitas. Pažymėjo, kad patvarkymai skolininkui išsiųsti jo paties nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 644 str. 2 p., būtent skolininko pareiga yra nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimo geruoju pervesti kas mėnesį tam tikras pinigų sumas, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių, t. y. priėmė ginčijamą patvarkymą dėl skolininko piniginių lėšų arešto. Pareiškėjo argumentų, jog įmokos antstolio nepasiekdavo dėl techninės klaidos (neteisingai įvestų banko sąskaitos duomenų), teismas nevertino kaip svarbios aplinkybės, galinčios pateisinti pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nes ji priklausė išimtinai nuo pareiškėjo. Argumentus dėl netinkamo įspėjimo apie vykdomus veiksmus taip pat atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ginčijamas patvarkymas išsiųstas pareiškėjui adresu, kurį nurodė pats pareiškėjas 2015-10-13. Sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas tinkamai vykdė įsipareigojimus kitiems antstoliams, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo įsipareigojimų vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0028/15/09341.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas J. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį ir jo skundą patenkinti – įpareigoti antstolį M. D. nuimti areštą pareiškėjo sąskaitoms, esančioms Lietuvos bankuose. Nurodė, kad teismas klaidingai traktavo, jog pareiškėjas lėšas į antstolio sąskaitą pradėjo mokėti tik po nurodyto arešto pritaikymo. Apeliantas buvo pateikęs duomenis, kad kiekvieną mėnesį antstoliams geranoriškai pervesdavo lėšas. Įsipareigojo ir toliau vykdyti susitarimą, mokėti lėšas nuo atlyginimo kiekvieną mėnesį, tačiau antstolis pareikalavo padengti visą sumą iš karto. Pažymėjo, kad 2015 m. spalio mėnesį pakeitęs gyvenamąją vietą, ją nurodė antstolio padėjėjai, taip pat nedelsdamas deklaravo. Teigia, jog antstolis elgiasi šališkai, nemandagiai, vengia bendrauti. Niekada nereikalavo antstolio grąžinti nurašytas lėšas, siūlė sumokėti dar tiek pat, kad būtų atblokuotos sąskaitos, tačiau antstolis teigė negalintis priimti grynųjų pinigų, nors kiti antstoliai tai daro. Nurodo, kad sąskaitų areštas atsiliepė darbui ir šeimai, dėl pritaikyto arešto jis negali pervesti pinigų ir įsiskolino už reklamą, prarado galimybę mokėti sutartas lėšas kitam antstoliui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis M. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį. Nurodė, kad skolininkas nepateikė teisinių pagrindų, dėl kurių areštas banko sąskaitoms turėtų būti panaikintas. Teigia, jog areštą galima naikinti tik tada, kai skola visiškai padengta pagal CPK 631 str. 4 d., 632 str. 1 d. 2 p.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir vykdomosios bylos Nr. 0028/15/09341 medžiagos matyti, kad antstolis M. D. vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-119-462/2014 dėl 7454 Eur baudos išieškojimo iš skolininko J. D. išieškotojui Lietuvos valstybei (v. b. l. 1-10; 12). Pareiškėjas 2015-10-13 pranešimu įsipareigojo kiekvieną mėnesį antstoliui mokėti po 20 Eur (v. b. l. 19). 2016-01-15 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas banko sąskaitose (v. b. l. 23). Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti sąskaitų areštus; teigė, kad įsipareigojimą kas mėnesį mokėti skolos dalį vykdė, tačiau dėl klaidingai nurodytos sąskaitos numerio lėšos nepateko į antstolio sąskaitą. Įsipareigoja toliau vykdyti įsipareigojimus ir dalimis dengti skolą. Pirmosios intsancijos pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimo geruoju kas mėnesį pervesti tam tikras pinigų sumas, todėl sprendė, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių, t.y. priėmė ginčijamą patvarkymą. Apeliacinės intsancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais teismo argumentais.
Antstolis turi imtis aktyvių, išieškojimą reglamentuojančiose teisės normose numatytų veiksmų vykdomajam dokumentui įvykdyti. CPK 624 str. 1 d. numatyta, jog jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 str. 2 d. 1 p.).
Apeliantas teigia, kad antstolis areštavo lėšas sąskaitose neatsižvelgęs į 2015-10-13 susitarimą, o teismas klaidingai nurodė, jog į antstolio sąskaitą pareiškėjas pradėjo mokėti lėšas tik po arešto pritaikymo. Tačiau pažymėtina, kad apeliantas pats pripažįsta, jog jo atlikti pervedimai nepasiekdavo antstolio M. D. sąskaitos. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo pateikti įrodymai. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė kokius nors išieškojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalvimus. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas nenumato pareigos antstoliui iš anksto informuoti skolininką apie ketinamus atlikti vykdymo veiksmus, o susitarimo tarp pareiškėjo ir anstolio pranešti apie kilusius klausimus dėl mokėjimų nepatvirtina jokie įrodymai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis negavęs dalinių mokėjimų, nurodytų 2015-10-13 pareiškėjo įsipareigojime, pagrįstai areštavo pareiškėjo sąskaitas bankuose.
Apeliacinės intsancijos teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimui nėra reikšmingi apelianto nurodyti argumentai dėl patvarkymo išsiuntimo adreso, kadangi akivaizdu, jog patvarkymą apeliantas gavo ir laiku jį apskundė. Apelianto nurodomas netinkamas antstolio elgesys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl paminėtų aplinkybių nepasisakytina.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016-02-22 pažymą iš antstolio R. V.. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Įvertinus tai, jog apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su naujo įrodymo pateikimu, duomenų, kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, jog duomenis apie mokėjimus kitam antstoliui pareiškėjas teikė ir skundu dėl antstolio veiksmų, pareiškėjo pateiktą įrodymą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas pareiškėjui.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo J. D. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjo pateiktą įrodymą atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui.