- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-7987-504/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00829-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., I. K., T. M., V. M., J. M.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. M., I. K., T. M., V. M., J. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškime nurodoma, kad 2000-05-18 mirė pareiškėjos K. M. vyras I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po vyro mirties liko palikimas, kartu su pareiškėja K. M. lygiomis dalimis nuosavybės teise valdomas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jame esantys kartu užgyventi baldai, namų apyvokos daiktai.
Palikėjo I. M., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Dėl palikimo priėmimo, mirus vyrui I. M., pareiškėja pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydama ir juo disponuodama iš karto po I. M. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. K. M. su sutuoktiniu I. M. iki pat jo mirties kartu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi tame pačiame šeimos bute, (duomenys neskelbtini), iš karto po sutuoktinio mirties taip pat perėmė ir visą kilnojamąjį santuokoje su sutuoktiniu įgytą turtą: baldus, namų apyvokos daiktus, buvusius bute, niekur iš buto nebuvo išsikėlusi ir gyvena iki šiol. Šią aplinkybę patvirtina Gyventojų registro išrašai apie gyvenamosios vietos deklaravimą. UAB „Ignitis“ pateikė raštą, kad butui (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu nuo 2000-01-31 yra sudaryta Elektros energijos pirkimo sutartis. Apie konkrečius atsikaitymus per įstatymo nustatytą palikimui priimti šešių mėnesių laikotarpį, nuo I. M. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2000-11-18, elektros tiekimo įmonė nebegali pateikti duomenų, kadangi savo informacinėje sistemoje duomenis turi nuo 2002-09-01. Pareiškėja pati neturi išsaugojusi apmokėjimo už buto komunalines paslaugas patvirtinančių įrodymų, tačiau pareiškėja nuo pat sutuoktinio mirties viena rūpinosi viso buto išlaikymu, nenutraukiamai mokėjo mokesčius už elektros energiją, kitas komunalines paslaugas.
1964 m. CK 587 str. 5 d. numato, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Pareiškėja savo sutuoktinio I. M. palikimą priėmė faktiniu valdymu iš karto po sutuoktinio mirties. Kiti įstatyminiai įpėdiniai I. M. vaikai: A. M., I. K., T. M., V. M. ir J. M. nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėja kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji faktiniu valdymu priėmė savo vyro I. M. palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., priėmė savo vyro I. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – mirusiojo I. M. vaikai, atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo laiku, po pareiškėjos sutuoktinio I. M. mirties (duomenys neskelbtini), galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. red.) (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).
Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Pareiškėja teigia, kad po I. M. mirties palikimą priėmė ji, jo sutuoktinė, su kuria jis gyveno santuokoje iki pat mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo, nepraleisdama palikimui priimti 6 mėnesių termino – iš karto po vyro mirties liko gyventi jų abiejų bute ir visu butu bei jame likusius santuokoje užgyventu turtu, naudojosi kaip savu.
Iš pateikto Santuokos liudijimo matyti, kad I. M. ir K. Č., po santuokos sudarymo priėmusi pavardę „(duomenys neskelbtini)“, susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 170. Sutuoktiniai 1992-03-31 lygiomis dalimis nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ( VĮ RC Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas 2020-08-06).
Gyventojų registro duomenimis, K. M. nuo 1981-03-05, I. M. nuo 1993-11-22 iki mirties deklaruota gyvenamoji vieta minėtu adresu – (duomenys neskelbtini). Išrašas iš VĮ „Registrų centras“ testamentų registro patvirtinta, kad po I. M. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėjas sudaręs bei įregistravęs nebuvo.
Iš teismui pateikto UAB „Ignitis“ rašto matyti, kad butui (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu nuo 2000-01-31 yra sudaryta Elektros energijos pirkimo sutartis. (Apie konkrečius atsiskaitymus per įstatymo nustatytą palikimui priimti šešių mėnesių laikotarpį, nuo I. M. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2000-11-18, elektros tiekimo įmonė nebegali pateikti duomenų, kadangi savo informacinėje sistemoje duomenis turi nuo 2002-09-01).
Mirusiojo I. M. ir pareiškėjos vaikai T. M., I. K., J. M., A. M., V. M. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad jie sutinka su mamos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jų neginčija.
Byloje pateiki aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. M. po sutuoktinio I. M. mirties (duomenys neskelbtini), iš karto po jo mirties rūpinosi palikėjo turtu kaip savo – liko gyventi santuokoje įgytame bute, prižiūrėjo butą, mokėjo už jį mokesčius, naudojosi visu bute likusiu turtu kaip savu, tokiu būdu per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiojo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ( 1964 m. CK 587 str. 2 d., 3 d.).
Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 445 straipsnis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 5,70 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 5 Eur, todėl priteistinos iš pareiškėjos K. M. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Priteisti iš K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.