- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1786-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03769-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Atsakovas
- A. N., Z. N.
- Ieškovas
- V. N.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. N., Z. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-90/2014 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. N., Z. N. dėl servitutų nustatymo bei žalos atlyginimo ir atsakovų priešieškinį dėl atlygintinio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. N. ieškiniu (b. l. 1-5) atsakovams A. N., Z. N. dėl servitutų nustatymo bei žalos atlyginimo prašė atsakovams priklausančiame 1,4687 ha žemės sklype nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovui teisę naudotis 278 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi pastatui - kalkių sandėliavimo duobei (viešpataujantis daiktas) eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, perstatyti, atstatyti pastatą, prie jo prieiti ir privažiuoti, keisti pastato paskirtį, tiesti komunikacijas, atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastato savininko teisėmis naudoti pastatą, priteisti iš atsakovų 584,43 Lt padarytą žalą, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-4).
Nurodė, kad nuosavybės teise ieškovui priklauso pastatas-kalkių sandėliavimo duobė. Sklypas įsigytas iš atsakovų 2005 metų kovo mėnesį. Pastatas yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Įsigyjant pastatą žemės servituto klausimas nebuvo sprendžiamas. Atsakovas išgriovė dalį kalkių sandėliavimo duobės (dalį, kuri nebuvo uždengta), todėl iškilo būtinybė nustatyti servitutą, siekiant privažiuoti prie pastato ir jį eksploatuoti. Atsakovams buvo pateiktas servituto planas, pasiūlyta sudaryti sutartį. Atsakovai į pasiūlymą nereagavo, todėl laiko, jog atsakovai atsisako sudaryti sutartį dėl servituto. Prašo nustatyti neatlygintinį servitutą.
Atsakovas savavališkai sugriovė rūsį (buvusią atvirą kalkių duobę). Atstatymo darbai ieškovui kainuos 584,43 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė ieškinį atmesti (b. l. 44-47). Nurodė, kad 2005-03-04 pirkimo pardavimo sutartimi ieškovas iš atsakovų įsigijo pagalbinio ūkio paskirties pastatą-kalkių sandėliavimo duobę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kalkių sandėliavimo duobės dalį apie 2006 metus išgriovė pats ieškovas. Iki statinio pardavimo tai buvo tik betonų blokų duobė su pertvara viduryje. Šios duobės dalį ieškovas išmontavo, o ant likusios dalies nelegaliai pasistatę lentinį pastatą. Nustatant servitutą tarnaujančio daikto savininkui turi būti atlyginti patirti nuostoliai už nuosavybės teisės suvaržymą. Ieškovo pateiktas planas netikslus, neatitinka žemės sklypų faktinių ribų. Prašomas nustatyti servitutas neracionalus, pažeidžia nusistovėjusią pastato naudojimosi tvarką, trukdo atsakovams racionaliai naudotis žemės sklypu pagal jo tikslinę paskirtį.
Šalies argumentai
Byloje atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti pagal atsakovų pateiktą planą atsakovams priklausančiame žemės sklype atlygintiną servitutą, suteikiantį ieškovui V. N. naudotis 250 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, skirta pastatui-kalkių sandėliavimo duobei eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, prie jos prieiti ir privažiuoti, bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastato savininko teisėmis; nustačius žemės servitutą, priteisti nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimui š ieškovo atsakovams už naudojimąsi servitutu po 50 Lt kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teisme dienos, periodinę kompensaciją mokėti iki servituto pabaigos; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 57-61). Nurodo, kad atsakovų siūlomas servitutas yra nusistovėjęs jau daugelį metų. Privažiavimui prie pastato yra padarytas keliukas, kuris išklotas žvyro-skaldos danga ir kuriuo ieškovas naudojasi nuo turto įsigijimo dienos. Ieškovo siūlomas servitutas yra nurodytas vietoje kur atsakovai dirba žemę, todėl nustačius tokį servitutą negalės apdirbti dalies žemės sklypo (esančio už kalkių duobės). Dėl nustatyto servituto negalės naudotis jiems priklausančia 250 kv. m. žemės sklypo dalimi, todėl prašo nustatyti atlygintinį servitutą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašo priešieškinį tenkinti dalinai, priteisiant 100 Lt kasmetinę kompensaciją už nustatytą servitutą (b. l. 77-78). Nurodo, kad nesutinka su priešieškinyje pateiktu servituto planu, nes objekto plotas yra didesnis negu atsakovas sutinka skirti žemės plotą servitutui (t.y. pateiktas servituto dydis neatitinka realios situacijos). Remiantis ieškovo pateiktu planu nu ieškovui priklausančios žemės objektas stovi 13 metrų atstumu, o jei keliukas būtų nuo kelio (kaip tai nurodo atsakovai) atstumas padidėja 32 metrus. Pagal ieškovo pateiktą projektą žemės savininkui bus galima naudotis didesne žemės sklypo dalimi. Ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra naudojamas kaip sandėlis, todėl aplink reikalingas plotas, kad galėtų privažiuoti žemės ūkio paskirties transportas ir apsisukti, kas suprantama kaip apvažiavimas aplink pastatą. Ieškovas skaido sklypą į kelias dalis, todėl yra tikimybė, kad keliukas bus reikalingas kitiems nuomininkams ar būsimiems savininkams ir ieškovas neturės galimybės užkirsti kelią naudotis kitiems asmenims. Sutinka, kad servitutas turi būti atlygintinis, tačiau atsakovai nenurodo kokie nuostoliai sudaro jų prašomą priteisti sumą.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (b. l. 107-110). A. N. ir Z. N. priklausančiame 1,4687 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatė servitutą V. N. UAB „Žemėtvarka“ parengtame plane pažymėtą taškais 12-13-14-15-16-17-18-19, suteikiantį teisę naudotis 278 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi pastatui – kalkių sandėliavimo duobe (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viešpataujantis daiktas) eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, perstatyti, prie jo prieiti, privažiuoti, keisti pastato paskirtį, tiesti komunikacijas bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastato savininko teisėmis naudoti pastatą.
V. N. už naudojimąsi servitutu priteisė kompensaciją Z. N. ir A. N. mokėti periodinę kompensaciją po 20 (dvidešimt) Lt kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos 2014 m. sausio 20 d. iki servituto pabaigos. Ieškinio dalį dėl kompensacijos priteisimo atmetė. Valstybei iš A. N. priteisė 34,17 Lt įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovai pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgijo ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo 1,4687 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (63 b. l.) Šiame sklype pažymėtas 0,0926 ha užstatyta teritorija. (duomenys neskelbtini) atsakovai pardavė ir perdavė ieškovui 0,2000 ha žemės sklypą su betono mazgu ir kalkių sandėliavimo duobe (12-17 b. l.) Ieškovas 2013 m. rugpjūčio mėnesį siūlė atsakovams sudaryti sutartį dėl servituto nustatymo (8-10 b. l.), atsakovai jos nesudarė.
Nurodė, kad iš ieškovo pateikto UAB „Žemėtvarka“ parengto plano (31 b. l.) matyti, kad ieškovui priklausantis pastatas nuo jo žemės sklypo ribos yra 13 m. atstumu ir privažiuojama tiesiai prie pastato durų. Pagal atsakovo pateiktą UAB „Barsta“ parengtą planą (48 b. l.) toje vietoje nėra dirbamos žemės. Atsakovų siūlomas nustatyti kelio servitutas nuo pagrindinio kelio yra daug ilgesnis, apvažiuojamas pastatas aplinkui iki durų ir iš šalių pateiktų nuotraukų nematyti jokio žvyruoto kelio. Todėl teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti servitutą pagal ieškovo pateiktą planą.
Teismas sprendė, kad kompensacijos dydis už servitutą nustatytina, atsižvelgiant į teismų praktiką, į žemės naudingumą, kad tai yra nedirbama žemė.
Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai sugriovė rūsį, nepaneigė atsakovo teiginių, kad ieškovas pats išgriovė dalį rūsio ir pastatė lentinį pastatą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 117-121).
1) Servituto turinys, t.y. savininko turimo daikto naudojimosi teisių apribojimų apimtis, turi būti proporcinga priemonė tikslui, dėl kurio nustatomas servitutas, pasiekti - užtikrinti viešpataujančio daikto naudojimą pagal paskirtį, bet ne siekiant tarnaujančiame daikte laikyti trečiųjų asmenų turtą, statyti turtą, statyti statinius. Servitutas privalo būti derinamas su tarnaujančio daikto savininko interesu naudotis savo nuosavybe. servitutas nėra skirtas statiniui, kaip viešpataujančiam daiktui, statyti ar statiniui stovėti ant tarnaujančio daikto. Esant būtinybei vienam savininkui priklausantį statinį eksploatuoti žemės sklype, priklausančiame kitam savininkui, įstatymų nustatomos tokios daiktinės teisės, kaip užstatymo teisė (superficies) ir ilgalaikės nuomos teisė (emphyteusis).
2) Teisinga ir tikslinga nustatyti servitutą pagal atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktą (duomenys neskelbtini) UAB „Dzūkijos valdos“ parengtą teismui šio Žemės sklypo planą su jame pažymėtu servitutu, pagal kurį privažiavimas nuo pagrindinio kelio prie šio pastato yra nusistovėjęs daugelį metų, jis išklotas žvyro ir skaldos danga. Ieškovo pasiūlytame plane, kuriuo vadovavosi teismas, servitutas nurodytas atsakovų dirbamoje žemėje, ir toks servituto nustatymas suvaržo atsakovų teises ir pareigas, kadangi įvažiavimas prie pastato eina per atsakovų sodą ir daržą. Pakartoja priešieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovo siūlomas servitutas yra nurodytas vietoje kur atsakovai dirba žemę, todėl nustačius tokį servitutą negalės apdirbti dalies žemės sklypo (esančio už kalkių duobės).
3) Ieškovas tokiu privažiavimu prie jam priklausančio pastato-kalkių duobės, kuris yra nurodytas tiek atsakovų plane pateiktame katu su priešieškiniu, tiek žemės sklypo plane pateiktame taikos sutarčiai sudaryti, naudojosi nuo pat šio turto įsigijimo dienos, nes privažiavimui prie šio statinio nuo senų laikų yra padarytas keliukas, kurio pagrindas yra išklotas specialia žvyro ir skaldos danga.
4) Atsakovų siūlomas servitutas ir privažiavimas prie pastato-kalkių duobės yra jau nusistovėjęs daugelį metų. O ieškovo siūlomas variantas pažeidžia protingumo ir teisingumo kriterijus.
5) Toje vietoje, kur teismo sprendimu buvo nustatytas servitutas, yra dirbama žemė.
6) Dėl ieškovo pastato ir servituto atsakovai negali ir negalės naudotis dalimi žemės sklypo, todėl už naudojimąsi servitutu žemės savininkams priteistina periodinė kompensacija, turėtų būti ne mažesnė kaip 50 Lt kas mėnesį, kas atitiktų protingumo bei teisingumo kriterijus.
7) Servitutas yra nustatomas ne viešpataujančio daikto savininkui, o pačiam viešpataujančiam daiktui, nes šio daikto savininkai gali keistis. Tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-05-02 sprendimu atsakovams priklausančiame žemės sklype servitutą nustatė fiziniam asmeniui - ieškovui V. N., o ne jo turimam nekilnojamam daiktui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 126-129). Nurodo, kad ieškovui priklausančio objekto - pastato su kalkių duobe plotas 62,5 kv. m, matmenys 12,40 m. x 5,04 m. Atsakovai su priešieškiniu pateiktame servituto nustatymo plane nenurodo pastato matmenų, o pastato eksploatacijai formuoja žemės sklypo dalį, kurios matmenys 10,51 m x 12,03 metrų, dėl tokio servituto dydžio pastato eksploatacija būtų neįmanoma. Pastato plotas yra 5,04 metrai, atsakovai siūlo nuo pastato palikti tik 2,50 m pločio žemės juostą. Tokio pločio neužtenka traktoriui su priekaba privažiuoti prie pastato ir apsisukti, o tai suponuoja galimybę kilti konfliktams, nes ieškovas bus priverstas naudotis atsakovų žemės sklypo dalimi, kuriai nebus nustatytas servitutas. Pagal ieškovo pateiktą servituto planą, traktorius ar kita transporto priemonė turi galimybę apvažiuoti pastatą, o blogiausiu atveju transporto priemonė gali išvažiuoti atgaline eiga, nes atstumas iki ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra tris kartus trumpesnis negu savo servituto nustatymo plane siūlo atsakovai. Apeliaciniame skunde atsakovai nepagrįstai teigia, kad toje vietoje, kur teismo sprendimu buvo nustatytas servitutas yra dirbama žemė. Atsakovų pateiktame žemės sklypo plane parodytos žemės naudmenos, iš plano aiškiai matyti, kad 926 m2 aplink man priklausantį pastatą yra užstatyta, bet ne dirbama žemė, o šalia - 1142 m2 - nenaudojama žemė. Žemės sklypo planas registruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Atsakovų Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad užstatyta teritorija 0,0926 ha. Žemės sklypo dalyje už pastato - kalkių duobės, atsakovai nevykdo jokių žemės ūkio darbų, tai patvirtina prie antstolio S. V. 2013-07-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos nuotraukos. Atsakovai neįrodė, kad prašomas nustatyti servitutas taip jiems trukdys, kad jie nebegalės ūkininkauti, vykdyti žemės ūkio veiklos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant dėl servituto nustatymo pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismų praktikoje nustatyta, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. T.y. asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo pastatui-kalkių sandėliavimo duobei, esančiam atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, siekiant užtikrinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato tinkamą naudojimą bei servituto atlygintinumo klausimas.
Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad reikia nustatyti servitutą pastatui-kalkių sandėliavimo duobei, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui ir yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. T.y. kad nėra kito tinkamo ieškovo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti atsakovų nuosavybės teisę. Ginčas kilo dėl servituto nustatymo vietos.
Pažymėtina, kad servitutu nustatomas apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarnaujantįjį daiktą galima apriboti kuo mažiausiu būdu, o ne kaip patogu viešpataujančiojo daikto savininkui. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, kad servitutas nustatomas pagal ieškovo pateiktą planą atsižvelgė į privažiavimo prie pastato ilgį, žemės panaudojimą aplink ginčo pastatą.
Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su teismo sprendimu, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentus. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas žemės sklypo planas, paneigia pirmos instancijos teismo išvadų, jog tikslinga nustatyti servitutą pagal ieškovo pateiktą planą. Aplinkybė, kad anksčiau prie pastato buvo patenkama kita vieta, nei servitutu nustatė teismas, nereiškia, kad tarnaujantis daiktas anksčiau buvo apribotas mažiausiu būdu.
Pirmos instancijos teismo sprendimu ieškovo (viešpataujančio daikto savininko) naudai buvo nustatytas servitutas leisti privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato-kalkių sandėliavimo duobės, atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastato eksploatacija. Servitutas nustatytas žemės sklypui.
CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. T.y. tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą.
Teismų praktikoje nustatyta, jog padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija taikoma tada, kai neįmanoma tikslai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka dėl nustatyto servituto turtinių nuostolių; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas aplinkybes. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).
Pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką, žemės naudingumą, kad tai yra nedirbama žemė, nustatė kas mėnesį mokėtiną 20 Lt periodinę kompensaciją. Apeliaciniame nenurodoma aplinkybių, kodėl teismo nustatytas kompensavimo dydis yra netinkamas. Be to, byloje nėra ginčo, kad ieškovas pastatu naudojasi nuo įsigijimo momento (2005 metų). Byloje nėra duomenų, kad už tai, jog naudojasi atsakovams priklausančio sklypo dalimi, ieškovas mokėdavo. Atsakovai nenurodo, kokius nuostolius patiria dėl nustatyto servituto. Atsakovai ir šiuo metu negali naudotis visu žemės sklypu, juo visu nesinaudojo nuo 2005 metų, kuomet ieškovui buvo parduotas žemės sklypas ir ginčo pastatas. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovų ieškovui V. N. priteistina 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme) (b. l. 131). Sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt Lt 00 ct) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Z. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt Lt 00 ct) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.