- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-499-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Rimantas Savickas
- Atsakovas
- AB „Panevėžio energija“
- Ieškovas
- kooperatinės bendrovės „Pernaravos agroservisas“
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-499-212/2008
2008 m. gruodžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo kooperatinės bendrovės „Pernaravos agroservisas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo kooperatinės bendrovės „Pernaravos agroservisas “ ieškinį atsakovui AB „Panevėžio energija“ dėl atleidimo nuo prievolės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės mokėti už nepateiktą šilumos energiją vykdymo. Nurodė, kad 2006-04-01 L. G. įsigijo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Kooperatinė bendrovė „Pernaravos agroservisas“ pagal panaudos sutartį naudojasi šiomis patalpomis. Patalpose nėra šildymo įrenginių, nes jie išmontuoti jau prieš daug metų, dar L. G. netapus jų savininku. Šiluma į patalpas netiekiama, bet atsakovas nuolat pateikia reikalavimus mokėti už šilumos energiją. Energijos pirkimo pardavimo sutartis tarp L. G. ir atsakovo nėra sudaryta. CK 6.383 str.2 d. nustato, kad tokia sutartis gali būti sudaroma tik su vartotoju, turinčiu naudojimui tinkančius ir reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, prijungtus prie tiekimo tinklų. Tokių tinklų patalpose nėra. L. G. pradėjo tvarkyti dokumentus dėl esamos komercinės patalpų paskirties pakeitimo į gyvenamosios paskirties, dujinio šildymo sistemos įsirengimo, bet iki šiol jie dar nesutvarkyti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš kooperatinės bendrovės „Pernaravos agroservisas“ atsakovui AB „Panevėžio energija“ atstovavimo išlaidoms atlyginti 500 Lt ir valstybei 18,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad kooperatinės bendrovės „Pernaravos agroservisas“ su atsakovu nesieja prievoliniai santykiai dėl energijos tiekimo, jie sieja patalpų savininką L. G. ir energijos tiekėją, nes pastarasis L. G., o ne ieškovui teikia sąskaitas apmokėjimui. Kadangi pagal šią prievolę ieškovas nėra skolininku, įgaliojimo atstovauti L. G. ieškovo atstovas nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, jog su ieškiniu į teismą kreipėsi asmuo, neturintis tam pagrindo, nes jo teisės nėra pažeidžiamos. Nurodė, kad pagal patalpų panaudos sutartį kooperatinei bendrovei nesuteikta teisė panaudos davėjo vardu ginčyti šios prievoles, tokia teisė nesuteikta ir panaudos gavėjui kaip savarankiška teisė, o tai, kad ieškovas turi pareigą už suteiktas paslaugas apmokėti (sutarties 2.2 p.), savaime nesuteikia teisės panaudos gavėjui tokių paslaugų teikimo pagrįstumą apskritai ginčyti. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog ieškovo ir L. G. panaudos sutartis viešame registre neregistruota (tą ieškovo atstovas pripažino), todėl jos faktas ir sąlygos negali būti naudojamos prieš trečiuosius asmenis (CK 6.478 str.2 d.). Ginčijama prievolė nėra daiktinės teisės pobūdžio, todėl ieškovas kaip patikėjimo teisės subjektas neįgijo ir teisių numatytų CK 4.110 str. Kadangi ieškinys pareikštas asmens neturinčio reikalavimo teisės atmetamas, kitos aplinkybės – šildymo įrenginių buvimas ar jų nebuvimas, to įtaka prievoliniams santykiams, atjungimo nuo šildymo sistemos reikalavimų įvykdymo tinkamumas ir pan. teisinės reikšmės nagrinėjant pateiktą ieškinį neturi, todėl teismas smulkiau jų neanalizavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-02 sprendimą panaikinti ir atleisti ieškovą nuo nesamos prievolės vykdymo. Mano, kad teismas neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus apie AB „Panevėžio energija“ nepateiktą šiluminę energiją, neįvertino tinkamai prievolinių santykių, pažeidė LR Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus bei CK nuostatas. Nurodo, kad atsakovo atstovas suklaidino teismą teigdamas, kad sutartis privalėjo būti registruota viešajame registre, neteisingai teismo posėdyje teigė, kad apie panaudos sutartį sužinojo tik teisme, kai ieškovas 2008-02-10 paduodamas ieškinį pareiškimą teismui pateikė ir panaudos sutartį. Sudarant panaudos sutartį dėl patalpų nuomos KB „Pernaravos agroservisas“ tapo prievolinių santykių dalyvių įgydamas teises ir priimdama pareigas. Panaudos sutarties 2.2 punktu įsipareigojama, kad‚už ryšių, komunalines ir kitas paslaugas KB „Pernaravos agroservisas“ moka atskirai, pagal jam pateiktas paslaugas“, todėl, bet kokia prievolė, atsirandanti negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu privalo būti nukreipiama KB „Pernaravos agroservisas“. AB „Panevėžio energija“, nesudarydama sutarčių, grubiai pažeidė įstatymus, todėl neaišku kuo vadovaudamasis atsakovas teigia, kad su L. G. susijęs prievoliniais santykiais ir kuo vadovaudamasi skaičiuoja negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) suvartotą šilumą. Kadangi 2006 m. liepos 10 d. AB „Panevėžio energija“ buvo informuota apie tai, kad patalpoje išmontuota šildymo sistema ir privalėjo tai įvertinti, mano, kad atsakovas AB „Panevėžio energija“ ne tik, kad neatlieka jam priklausančių pareigų, bet ir sukčiauja, reikalaudamas užmokėti už nepateiktą energiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Apeliaciniame skunde minimas įsipareigojimas mokėti už paslaugas neturi nieko bendro su mokėjimu už suvartotą energiją, kadangi pagal LR energetikos įstatymo 2 str. 3 d. šilumos energija yra prekė. Vadovaujantis CK 6.984 str. 1 d. nuo to momento, kai prie šilumos energijos tiekimo tinklų yra prijungti L. G. šilumos vartojimo įrenginiai, yra sudaryta atsikaitymo už suvartotą šilumos energiją sutartis. L. G. su AB „Panevėžio energija“ dar nesudarė individualios sutarties, tai šalių santykius reglamentuoja LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos). Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas –šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Teisės aktuose dėl šilumos pirkimo–pardavimo nereglamentuota situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs patalpas nuomininkui ir šis yra faktinis vartotojas. Antra vertus, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (LAT 2008-01-30 nutartis Nr. 3K-3-3/2008).
Ieškovas, kooperatinė bendrovė „Pernaravos agroservisas“ pareiškė reikalavimą: besąlygiškai atleisti nuo prievolės (mokėjimo už nepateiktą šiluminę energiją) vykdymo (b. l. 5). Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad patalpų (duomenys neskelbtini) dėl kurioms tiekiamos ar netiekiamos energijos kilo ginčas savininkas yra L. G. (b.l. 6). Šios patalpos pagal 2006-09-10 panaudos sutartį iki 2010-09-10 perduotos naudotis kooperatinei bendrovei „Pernaravos agroservisas“ (b. l. 7). AB “Panevėžio energija” sąskaitas už šilumą patalpoms (duomenys neskelbtini) teikia L. G., o ne ieškovui kooperatinei bendrovei „Pernaravos agroservisas“ (b.l. 9, 34). Byloje nėra duomenų apie susitarimą, kad kooperatinė bendrovė „Pernaravos agroservisas“, kaip patalpų panaudos gavėjas, tapo energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, todėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas, t. y. L. G.. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kooperatinės bendrovės „Pernaravos agroservisas“ su atsakovu AB “Panevėžio energija” nesieja prievoliniai santykiai dėl energijos tiekimo, jie sieja patalpų savininką ir energijos tiekėją. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal patalpų panaudos sutartį kooperatinei bendrovei nesuteikta teisė panaudos davėjo vardu ginčyti šios prievoles, tokia teisė nesuteikta ir panaudos gavėjui kaip savarankiška teisė, o tai, jog ieškovas turi pareigą už suteiktas paslaugas apmokėti (sutarties 2.2 p.), savaime nesuteikia teisės panaudos gavėjui tokių paslaugų teikimo pagrįstumą apskritai ginčyti (CK 6. 478, 6. 629 str.). Atsakovas nereikalauja iš ieškovo jokios prievolės vykdymo, todėl nėra pagrindo ir įpareigoti besąlygiškai atleisti nuo prievolės vykdymo.
Apeliantas teigia, kad AB „Panevėžio energija“, nesudarydama sutarčių, grubiai pažeidė įstatymus, todėl neaišku kuo vadovaudamasis atsakovas teigia, kad su L. G. susijęs prievoliniais santykiais ir kuo vadovaudamasi skaičiuoja negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) suvartotą šilumą.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygų 11 punktas nustato, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 punkte nurodytų šalių - juridinių ir fizinių asmenų nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos ir iki tol šalys nesudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Kadangi L. G. su AB „Panevėžio energija“ dar nesudarė individualios sutarties, tai šalių santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., t. 2, b. l. 108).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš kooperatinės bendrovės „Pernaravos agroservisas“ įm. k. 6143528, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų, advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti ir 13 Lt (trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.