Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine 10 (dešimties) MGL (376,60 eurų) dydžio, bauda;

2) 2017 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį;

3) 2017 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo;

4) 2023 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

5) 2024 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį: per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje; laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė ir 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą, ją nurodyta vykdyti atskirai, pagal minėto teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo procese priimtus sprendimus ar kitus dokumentus. Į bausmę įskaitytas A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 29 d. 04.50 val. iki 2023 m. lapkričio 29 d. 11.38 val., jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. R. 2023 m. sausio 14 d. 20.12 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung S21“ kuriam buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini) elektroninėje parduotuvėje „Samsung“ išsirinko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy s22“ ir televizorių „Samsung“ bei pasirinkęs išsimokėtinai 24 mėnesių laikotarpį atsiskaitymą už prekes, neteisėtai, neturėdamas savo motinos A. R. leidimo, pasinaudodamas jam žinomais jo motinos internetinės bankininkystės duomenimis - prisijungimo vardu ir asmens kodu bei į mamos A. R. asmeninį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ suvesdamas jos „Smart-ID“ PIN1 kodą neteisėtai A. R. vardu sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kredito įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ ir kredito tarpininku (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymą patvirtino „Smart-ID“ PIN2 kodu, šį kodą suvesdamas į asmeninį A. R. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, po tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties sudarymo ir sudaręs šią sutartį įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy s22“ ir televizorių „Samsung“ išsimokėtinai 24 mėn. laikotarpiui už 1 288 Eur sumą. Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. sutiko, kad byla būtų nagrinėjama be gynėjo, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad savo elgesį vertina kritiškai. Taip pat nurodė, kad susipažinęs su kaltinamuoju aktu, kaip kaltinamajame akte viskas pažymėta, taip ir yra, tiksliai neatsimins kaip ką darė, bet kaip išaiškinta buvo, taip ir yra. Galėjo taip būti, kad motinai padėjau sukurti „Smart-ID“ programą, dabar tiksliai neatsimina, tiesiog žinojo tuos prisijungimus. Nukentėjusiosios A. R. (mamos) „Smart-ID“ pasinaudoti paskatino tai, kad reikėjo televizoriaus ir mobilaus telefono. Galvojo mokės pats ir kiek galėjo, tiek mokėjo. Tuo metu dirbo ir mokėjo tą paskolą, bet vėliau liko be darbo ir nebuvo galimybių mokėti, mokėjo apie 8 mėnesius. A. R. nesakė, ji sužinojo pati. Jai pasiūlė kredito bendrovei parašyti pareiškimą, kad tą skolą perneštų jam (A. R.), bet jie to neįvykdė ir pasakė, kad pats turėtu sumokėti tą skolą. Ji tiesiog galvojo, kad jie perkels tą skolą jam (A. R.), pačią kredito sutartį - jie jai taip paaiškino. Tas televizorius yra pas mamą (A. R.) jau ilgą laiką, o telefonas sugedęs, buvo sudaužytas ir išmestas. Televizorių laikė savo nuomojamame bute apie 4 mėnesius, o kai išsikraustė iš ten, tai tada pas mamą, dar prieš jai sužinant. Su A. R. susitaikė, dėl telefono finansinį reikalą sutarė, o televizorius pas ją liko. Tuos daiktus pirko „Samsung“ internetinėje parduotuvėje, pasirinko prekes internetinėje parduotuvėje, tada pasirinko apmokėjimą lizingu, nurodė mamos (A. R.) asmens kodą, vardą, pavardę ir reikėjo pasirašyti sutartį, tai su „Smart-ID“ patvirtino. A. R. leidimo tam neturėjo, prekių pasirinkimui ir sutarties sudarymui naudojo savo ir A. R. telefonus. Galvojo, kad už prekes mokės pats ir A. R. nieko nesužinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. liepos 25 d. įtariamuoju apklaustas A. R. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę pilnai supranta. Savo kaltę dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pilnai pripažįsta ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jam jo teisės ir pareigos yra pilnai išaiškintos, jas pilnai supranta. Lietuvių kalbą moka, skaityti bei rašyti taip pat moka. Gynėjas apklausai nereikalingas, parodymus duos savarankiškai. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi ir nėra turėjęs. Priklausomybių ligų centro įstaigose įrašytas nėra, priklausomybių jokių neturi. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą nurodo, kad jis tikrai sudarė savo mamos A. R. vardu tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S22“ bei televizoriaus „Samsung“, kuri yra minima jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Kada jis tą sutartį sudarė neatsimena, tad nurodyti negali, bet galimai tą dieną, kuri yra minima jam įteiktame pranešime apie įtarimą, tačiau sutartį sudarė pasinaudodamas jam žinomais mamai priklausančiais prisijungimo kodais prie jos „(duomenys neskelbtini)“ banko sistemos. O būtent jis panaudodamas žinomą mamos „Smart-ID“ kodą ir slaptažodį, šiuos duomenis jis žino, kadangi pats jai ir sukūrė „Smart-ID“ prisijungimus prie „(duomenys neskelbtini)“ banko sistemos. Nurodo, kad užsisakinėdamas minėtas prekes išsimokėtinai jas užsisakinėjo per savo asmeninį telefoną „Samsung S21“, t. y. savo asmeniniame telefone perėjus į lizingo puslapį suvedė savo mamai priklausantį „Smart-ID“ kodą tikslu patvirtinti tapatybę, tačiau slaptažodį suvedė mamos telefone, kadangi pas ją yra instaliuota „Smart-ID“ programėlė. Taip pasielgė, kadangi tuo metu pats neturėjo tokios galimybės įsigyti savo vardu telefono ir televizoriaus, nurodo, kad dalį pinigų jis mokėjo už sudarytą vartojimo paskolos sutartį, tačiau vėliau nustojo mokėti, kadangi neturėjo galimybės, o būtent liko be darbo. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad jis neteisėtai panaudojo mamai priklausančius duomenis ir neteisėtai prisijungė prie jai priklausančio „Smart-ID“ bei suvokia ir pripažįsta, kad neteisėtai jos vardu sudarė vartojimo paskolos sutartį lizingui (t. 1, b. l. 94-101).

2024 m. rugsėjo 16 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. R. nurodė, kad papildomai gali pasakyti, kad jis internetu parduotuvėje „Samsung“ išsirinko jam patikusias ir reikalingas prekes t. y. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S22“ bei televizorių „Samsung“ (modelio neatsimena) ir kadangi tuo metu neturėjo reikiamos sumos, tad sugalvojo mamos vardu paimti šias prekes lizingu, planavo išsimokėti pats ir neturėjo jokio tikslo išvengti turtinės prievolės ar kitaip apgauti savo mamą A. R.. Tuo metu kai sudarinėjo lizingo sutartį, tai darė iš savo asmeninio mobiliojo ryšio telefono „Samsung S21“, o kai reikėjo patvirtinti lizingo gavimą reikalaujamais „Smart-ID" kodais, tai padarė per mamos telefoną taip pat „Samsung“ tačiau koks modelis nežino, tuo metu kai visa tai darė buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) kokiu laiku tai buvo, nepamena, taip pat namuose buvo ir jo mama, tačiau matomai telefonas jos buvo paliktas kažkuriame tai kambaryje, bet ji pačio proceso nematė ir nežinojo, kad ji jos vardu ima prekes lizingu. Ji apie paimtą lizingą sužinojo tik tada kai sužinojo apie pranešimą iš „(duomenys neskelbtini)“ antstolių bendrovės dėl esančios skolos jos vardu. Jie apie tai kalbėjosi ir ji pažadėjo, kad kai galės skolą sumokės, dėl to ji buvo nuvykusi į policiją parašyti pareiškimo, kad jos skolą perkeltų ant jo, bet ten to nepadarė. Lizingu paimtas prekes gavo į namus per kurjerį. Minėtas prekes pasiėmė lizingu, nes tuo metu jam jų reikėjo, bet neįvertino savo finansinių galimybių ir negalvojo, kad gali neišsimokėti ir tikrai neplanavo, kad šią finansinę atsakomybę perkels ant mamos. Šiai dienai jis dar nėra grąžinęs mamai skolos, kažkiek pinigų jos yra jai atidavęs, bet tiksliai kiek nepamena, tačiau tą paimtą televizorių jis nuo pat pradžių laikė namuose ir būtent mamos kambaryje, kuriuo ji pati ir naudojasi. O paimtas mobiliojo ryšio telefonas jau yra sugedęs t. y. sudaužytu ekranu ir apipiltas skysčiais, bei dėl to, kad jo neapsimokėjo remontuoti jį tiesiog išmetė. Kiek tuo metu kainavo atskirai pats telefonas bei televizorius neatsimena, nes tai buvo jau prieš pusantrų metų. Nori pasakyti, kad pačioje pradžioje už lizingą mokėjo, bet kiek įmokų padarė neatsimena. Bet pačioje pradžioje atlikinėjo mokėjimus iš savo žmonos L. Ž. banko sąskaitos. Tuos pinigus jis įnešdavo pats į jos kortelę arba duodavo jai grynais. Ji jo neklausdavo kokius daro pavedimus, tačiau buvo suteikusi teisę prisijungti prie jos banko sąskaitos ir atlikti jam reikiamus pavedimus iš jos banko sąskaitos. O R. M. yra jo draugas ir kartą jis yra prašęs, kad jis padarytų pavedimą, nes jis jam buvo davęs grynais į rankas. Kadangi liko be darbo, tai tęsti įmokų nebeturėjo iš ko. Pavedimus darydavo iš savo žmonos banko sąskaitos dėl to, kad lietuviškos banko sąskaitos neturi, o kitos jo banko sąskaitos yra užsienio bankuose. Šiuo metu dar nedirba, bet yra registruotas užimtumo tarnyboje ir gavęs stabilų darbą, tikrai mamai grąžins likusius pinigus (t. 1, b. l. 106-108).

2024 m. spalio 14 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. R. nurodė, kad papildomai dėl atliktų veiksmų pasiimant prekes elektroninėje parduotuvėje „Samsung“ – pasirinko apmokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui išsimokėtinai ir jį nukreipė į „(duomenys neskelbtini)“ puslapį, kur suvedė mamos duomenis, t. y. asmens kodą bei atpažinimo kodą ir, puslapyje pareikalavus patvirtinti su „Smart-ID“ PIN1 kodu, patvirtino tai mamos telefonu ir jame esančia „Smart ID“ programėle. Jau pasirašant kredito sutartį, pareikalavo „Smart-ID“ PIN2 kodo, kurį taip pat suvedė ir pasirašius sutartį bei jį nukreipė atgal į „Samsung“ internetinį puslapį, kur išsirinktas prekes įsigijo ir pasirinkus prekių pristatymą per kurjerį nurodė tuometinį jo gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nepamena, nes ten gyveno neilgai. Kurjerio tarnyba buvo berods „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 110-112).

2024 m. spalio 14 d. pareiškus galutinį įtarimą, papildomai įtariamuoju apklaustas A. R. nurodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę supranta ir savo kaltę pilnai pripažįsta bei dėl to labai gailisi. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Nori pasakyti su mama yra susitaikę ir ji jam jokių pretenzijų neturi, kadangi žala yra atlyginta (t. 1, b. l. 117-120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 18 d. apklausta liudytoja A. R. nurodė, kad 2024 m. sausio 16 d. jai paskambino jos anūko motina Ū. D., kuri pasakė, kad atsitiktinai pastebėjo jos (A. R.) sūnaus A. R. elektroniniame pašte, laišką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo nurodyta, kad ji (A. R.) jiems yra skolinga. Ji nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ten jai įteikė įspėjimą iki 2024 m. sausio 26 d. sumokėti 1 196,65 eurų įsiskolinimą, nes yra neapmokėta skolos suma pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta 2023 m. sausio 14 d., tarp jos ir AS „(duomenys neskelbtini)“ banko. Ji jokios sutarties nesudarinėjo, jokių paskolų neėmė. Dėl to ji nuvažiavo į AS „(duomenys neskelbtini)“ banką, (duomenys neskelbtini). Banke jai įteikė tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta tarp jos ir AS (duomenys neskelbtini) banko internetu ir pasirašyta jos „Smart-ID“ parašu. Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta dėl išsimokėtinai pirktos prekės. Kokia ir kur buvo pirkta prekė ji nežino. Įtaria, kad sutartį 2023 m. sausio 14 d. jos vardu, be jos žinios, internetu su „(duomenys neskelbtini)“ banku, galėjo sudaryti jos sūnus A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris žinojo slaptažodžius prisijungti prie jos „Smart-ID“. Su sūnumi susisiekė 2024 m. sausio 18 d. A. R. prisipažino, kad pasinaudojus jos duomenimis jis 2023 m. sausio 14 d. sudarė sutartį su AS „(duomenys neskelbtini)“ banku (t. 1, b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 6 d. apklausta liudytoja A. R. nurodė, kad papildydama savo praeitoje apklausoje duotus parodymus, nori nurodyti, kad sutartį 2023 m. sausio 14 d. jos vardu, be jos žinios, internetu su „(duomenys neskelbtini)“ banku, galėjo sudaryti jos sūnus A. R., kadangi jis žinojo jos slaptažodžius prisijungti prie jos „Smart-ID“. Jai darbe būtinai reikėjo turėti „Smart-ID“, kadangi darbe turi pasirašinėti dokumentus tik per „Smart-ID“. Todėl, tikslaus laiko neprisimena, bet kažkur 2022 metais ji pati paprašė A., kad jis jai padarytų „Smart-ID“ paskyrą jos telefone. A. jai sukūrė „Smart-ID“ paskyrą jos telefone, pasakė kokie yra slaptažodžiai. Todėl A. žinojo jos „Smart-ID“ prisijungimus ir slaptažodžius, kadangi pats juos sugalvojo. Kai 2024 m. sausio 16 d. ji sužinojo, kad jos vardu buvo paimta paskola, parašius pareiškimą policijoje, ji nuvyko į savo „(duomenys neskelbtini)“ banką, kad pasikeisti savo „Smart-ID“ paskyros slaptažodžius. Banke darbuotoja jai pasakė, kad jos „Smart-ID“ paskyra yra prijungta ne tik jos telefone, bet ir dar kažkokiame t. y jos „Smart-ID“ paskyra yra dvejuose telefonuose. Ji iš karto suprato, kad viena „Smart-ID“ paskyra pajungta jos telefone, o kita greičiausiai pajungta jos sūnaus A., kadangi jis žinojo slaptažodžius ir prisijungimus. Bankas jai pasakė, tik to kito telefono modelį, tačiau jau neprisimena koks. Ji banke paprašė, kad jos „Smart-ID“ paskyrą atjungtų nuo to kito telefono, bei pakeistų slaptažodžius. Bankas tą ir padarė. Tačiau ji negali teigti, kad A. jos vardu sudarydamas paskolos sutartį, prie jos „Smart-ID“ paskyros jungėsi iš savo telefono. Mano, kad jis, kai ji miegojo, galėjo paimti ir jos telefoną. 2024 m. sausio 16 d. sužinojusi, kad jos vardu buvo paimta paskola, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų išieškojimo įmonę, kur jai įteikė įspėjimą iki 2024 m. sausio 26 d. sumokėti 1 196,65 eurų įsiskolinimą. Šią sumą ji sumokėjo pati, maždaug po savaitės. Nors ji patyrė turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio ji nereikš (t. 1, b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 27 d. apklausta liudytoja L. R. nurodė, kad A. R. teisiškai yra jos vyras, tačiau su juo jie kartu jau nebegyvena apie metus laiko. Sutinka duoti parodymus apie šiuo metu dar oficialiai esantį savo vyrą. Su A. jie pažįstami nuo 2022 metų, susituokė (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, dažnai kraustėsi. Kai jis paėmė paskolą mamos vardu, tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Apie tai, kad jis pasinaudodamas mamos duomenimis buvo sudaręs vartojimo sutartį ji sužinojo po kurio laiko. Kadangi jie vedė bendrą ūkį, dalinosi pinigais, dėl ko ji jam buvo leidusi prisijungti prie jos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir iš jos atlikti mokėjimus už kreditą. Dėl to, jam pretenzijų visiškai neturi, prie jos sąskaitos jungėsi ir pavedimus atliko su jos leidimu. Dėl pačių pinigų, kaip jie atsirasdavo sąskaitoje ji neatsimena. Kadangi jie gyveno kartu, ji juo pasitikėjo ir buvo jam pasakiusi savo asmens kodą, prisijungimo kodą prie banko, Pin1 ir Pin2. Tiksliai neatsimena, bet mano, kad kai jis darė pavedimus už kreditą, galėjo būti šalia jo. Kiek tiksliai buvo atlikta pavedimų iš jos sąskaitos ji neatsimena. Po to, kai jie jau nebegyveno kartu, kai dar bendravo su A. jis jai pasakė, kad mama parašė pareiškimą ant jo dėl paimto kredito. Kaip viskas baigėsi ji nežino, jie su A. nebendrauja (t. 1, b. l. 72-77).

2024 m. sausio 18 d. A. R. savanoriškai pateiktuose dokumentuose – įspėjime iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikslinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio asmens anketos, informacijos apie vartojimo kreditą, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tekste nurodoma, kad sutartis tarp AS „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo (duomenys neskelbtini) ir A. R. sudaryta dėl 1 288 Eur vartojimo kredito. Sutartis pasirašoma elektroniniais kanalais (t. 1, b. l. 38-44).

2024 m. balandžio 29 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad 2023 m. sausio 14 d. 20.12 val. tarp Banko, atstovaujant vartojimo kredito tarpininkui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Partneris) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Klientė) buvo sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) prekės įsigijimui. Sutartis sudaryta internetu, nuotoliniu būdu, pasirašyta naudojantis „Smart-ID“, kas yra laikoma pakankama identifikavimo priemone. Sudarydamas sutartį asmuo pateikė šiuos duomenis: A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini); tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini). Banko turimais duomenimis tel. numeriu (duomenys neskelbtini) taip pat naudojasi A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) ir V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Sudarant Sutartį jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Sutartimi finansuotas prekės įsigijimas, paskolos suma sudaro 1288,00 EUR ir yra lygi prekės kainai. Pažymima, kad Partneriui sudarant susietojo vartojimo kredito sutartis Banko vardu su pirkėjais, Bankas prekės kainą perveda tiesiogiai Partneriui, o pirkėjai (klientai) gauna prekę (-es) ir turi mokėti Bankui mėnesines įmokas nurodytas susietojo vartojimo kredito sutartyje. Sutarties sudarymo metu su Sutartį sudariusiu asmeniu telefoniniais pokalbiais nebuvo komunikuota. Laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. liepos 25 d. pagal Sutartį buvo atliekami mokėjimai. 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. gegužės 5 d., 2023 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. birželio 23 d. mokėjimus pavedimu atliko L. Ž., o 2024 m. liepos 25 d. mokėjimą atliko R. M.. Nustojus mokėti pagal Sutartį ir susidarius įsiskolinimui, 2023 m. lapkričio 27 d. reikalavimo teisė pagal Sutartį buvo perleista skolų išieškojimo bendrovei (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliotai vykdyti skolos išieškojimą (t. 1, b .l. 55).

2024 m. spalio 9 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad 2024 m. sausio 25-26 d. A. R. pilnai padengė reiškiamą reikalavimą, reikalavimas pagal pradinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilnai padengtas (t. 1, b. l. 70).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 198 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Šios sudėties saugoma vertybė – elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumas. Pavojinga veika padaroma vienu iš alternatyvių neteisėtu veiksmu – stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė, kitaip panaudojo. Dalyku šioje sudėtyje yra nevieši elektroniniai duomenys. Sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja žalingų padarinių atsiradimo. Subjektu laikomas asmuo sulaukęs 16 metu. Nusikaltimas padaromas tiesioginę tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog stebėdamas, fiksuodamas, perimdamas, įgydamas, laikydamas, pasisavindamas, paskleisdamas, kitaip panaudodamas neviešus elektroninius duomenis, elgėsi neteisėtai, be atitinkamo leidimo, ir nori taip veikti. Veikų neteisėtumas šioje sudėtyje reiškia, kad asmuo neturi jų atlikimui reikiamo neviešų duomenų savininko ar kito asmens, galinčio suteikti atitinkamą teisę, leidimo ar sankcijos. Nevieši elektroniniai duomenys – tai bet kokia informacija, kurios tvarkymui naudojamos informacinių technologijų priemonės bei su kuria susipažinti turi teisę ribotas asmenų ratas. Nagrinėjamu atveju buvo naudojami „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodai, kurių tvarkymui neabejotinai naudojamos informacinių technologijų priemonės. Tai, kad A. R. neteisėtai panaudotus „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodus sužinojo teisėtai, pagal byloje surinktus įrodymus – įdiegdamas į A. R. priklausantį mobilųjį telefoną programą „Smart-ID“, nepakeičia tų elektroninių duomenų neviešumo. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. R. be A. R. leidimo, ką patvirtina jo paties teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai, panaudojo jos neviešus „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodus, sudarydamas elektroninę prekių įsigijimo sutartį, ir norėjo pasinaudoti A. R. neviešais „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodais, sudarydamas elektroninę prekių įsigijimo sutartį, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šios sudėties saugoma vertybė – informacinių sistemų saugumas, veikimo stabilumas ir patikimumas. Dalyku šioje sudėtyje yra pati informacinė sistema, kuri suprantama kaip visuma techninių ir programinių priemonių informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Pavojinga veika padaroma vienu veiksmu neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos ar jos dalies. Neteisėtumas šioje sudėtyje suprantamas kaip asmens, neturinčio prisijungimui prie informacinės sistemos ar jos dalies reikiamo informacinės sistemos ar jos dalies savininko, administratoriaus ar kito asmens, galinčio suteikti atitinkamą teisę, leidimo ar sankcijos. Kaip būtinas neteisėto prisijungimo būdas – informacinės sistemos apsaugos priemonės ar priemonių pažeidimas. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-375/2012, 2K-138/2015). Sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja žalingų padarinių atsiradimo. Subjektu laikomas asmuo sulaukęs 16 metu. Nusikaltimas padaromas tiesioginę tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad veikia neteisėtai bei pavojingai, be leidimo jungdamasis prie informacinės sistemos ar jos dalies ir identifikuodamas save kaip kitą asmenį, ir nori jungtis prie informacinės sistemos ar jos dalies kaip kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju byloje pakanka įrodymų, kad A. R. jungėsi prie „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, kurioje suvedė A. R. asmens kodą, atpažinimo kodą ir, sistemai pareikalavus, tapatybę patvirtino „Smart-ID“ PIN1 kodu, pasirašant kredito sutartį, sistemai pareikalavus, patvirtinimui suvedė „Smart-ID“ PIN2 kodą, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ informacinėje sistemoje veikė kaip kitas asmuo – A. R.. Tai patvirtina, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios sudėties saugoma vertybė – dokumentų apyvartos stabilumas ir patikimumas. Dalyku šioje sudėtyje yra netikras dokumentas ar suklastotas tikras dokumentas. Netikru dokumentu laikytinas dokumentas, kurį pagamino, surašė ar atspausdino tam teisės neturintis asmuo. Dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021, 2K-87-648/2024). Pavojinga veika padaroma iš alternatyvių veiksmu – pagaminimas, suklastojimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Pagaminimu laikomas bet koks dokumento, paliudijančio juridinį faktą, sukūrimas, nepriklausomai nuo jo formos ir nešėjo. Panaudojimu laikomas juridinio fakto paliudijimas žinomai netikru ar suklastotu dokumentu. Sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja žalingų padarinių atsiradimo. Subjektu laikomas asmuo sulaukęs 16 metų. Nusikaltimas padaromas tiesioginę tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad veikia neteisėtai bei pavojingai, kad neturi teisės pagaminti, surašyti ar atspausdinti dokumento, kad juo paliudija pramanytą juridinį faktą, ir nori taip veikti. Nagrinėjamu atveju byloje pakanka įrodymų, kad A. R. pasirinkęs Samsung elektroninėje parduotuvėje prekes, išsimokėtino pirkimo sutarties sudarymui buvo nukreiptas į jungės prie „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą, kurioje prisistatė kitu asmeniu, t. y. A. R. (suvesdamas A. R. asmens kodą, atpažinimo kodą), sistemai pareikalavus, A. R. tapatybę patvirtino „Smart-ID“ PIN1 kodu, pasirašė kredito sutartį kito, A. R., asmens vardu, suvesdamas „Smart-ID“ PIN2 kodą, t. y. išsimokėtino pirkimo sutartį sudarė kaip kitas asmuo – A. R.. Tai patvirtina, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją reikšmę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad duomenys negali būti pripažinti įrodymais tik jeigu: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-81-719/2024).

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus (tarp jų kaltinamojo parodymus teisme, kurie sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymus, A. R. savanoriškai pateiktus dokumentus, AS „(duomenys neskelbtini)“ raštus ir kitus aukščiau išvardintus duomenis), konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis

A. R. 2023 m. sausio 14 d. 20.12 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung S21“ kuriam buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini) elektroninėje parduotuvėje „Samsung“ išsirinko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy s22“ ir televizorių „Samsung“ bei pasirinkęs išsimokėtinai 24 mėnesių laikotarpį atsiskaitymą už prekes, neteisėtai, neturėdamas savo motinos A. R. leidimo, pasinaudodamas jam žinomais jo motinos internetinės bankininkystės duomenimis - prisijungimo vardu ir asmens kodu bei į mamos A. R. asmeninį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ suvesdamas jos „Smart-ID“ PIN1 kodą neteisėtai A. R. vardu sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kredito įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ ir kredito tarpininku (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymą patvirtino „Smart-ID“ PIN2 kodu, šį kodą suvesdamas į asmeninį A. R. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, po tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties sudarymo ir sudaręs šią sutartį įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy s22“ ir televizorių „Samsung“ išsimokėtinai 24 mėn. laikotarpiui už 1288 Eur sumą. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamų veikų požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad veiksmai atitinka idealiąją sutaptį, nes juos jungė vieningas sumanymas įsigyti televizorių ir mobilųjį telefoną, jie padaryti vienu metu, ir visi yra būtini iškeltam tikslui pasiekti.

IV. Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 198 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų; BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis A. R. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, kurie neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu ir nesąlygojo pavojingų padarinių atsiradimo. Byloje nustatyta, kad veikas jis realizavo tiesioginę tyčia, dėl to, kad norėjo įsigyti išsimokėtinai televizorių ir mobilaus ryšio telefoną. Registrų duomenimis anksčiau kaltinamasis A. R. teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka daugiau kaip 20 kartų (dalis baudų nesumokėtos), turi faktinę gyvenamąją vietą, nedirba, jo žodžiais registruotas Užimtumo tarnyboje, pradėjo darbinimosi procedūra parduotuvėje.

Taigi, atsižvelgdamas į bendruosius ir specialiuosius bausmės skyrimo pagrindus, o taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. R. turi būti paskirta: pagal BK 198 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtinos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtina griežčiausia 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apima už kitus nusikaltimus paskirtas bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją pakeičiant į griežtesnę – laisvės apribojimo bausmę (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio bauda. Prie griežtesnės – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės teismas prideda didesnę dalį švelnesnės – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pakeistos į 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės ir 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą. Kaltinamajam A. R. paskiria galutinę 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

V. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 102-105), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. (A. R.), gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta griežčiausia 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apima už kitus nusikaltimus paskirtas bausmes.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją pakeičiant į griežtesnę – laisvės apribojimo bausmę (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio bauda. Prie griežtesnės – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (dvi laisvės apribojimo dienos), – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės (pakeistos į 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo bausmę) ir 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą, A. R. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jį persiusti antstoliui vykdančiam baudos išieškojimą pagal 2023 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą (baudžiamoji byla Nr. e1-2980-1057/2023).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.