Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-5471-244/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-10-07
Bylos Nr.: I-5471-244/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00130-2016-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė, Liudmila Zaborovska (pran.)
Pareiškėjas: G. A.
Trečiasis asmuo: S.A. A., valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos edukologijos universitetui
Atsakovas: valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Advokatai: Darius Paškauskas

Kategorijos

1.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21Pirmosios instancijos teismo nutartis

Administracinė byla Nr. I-5471-244/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00130-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.12.3; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Egidijos Puzinskaitės ir Violetos Petkevičienės,

dalyvaujant pareiškėjai G. A.,atsakovo atstovui A. M.,trečiajam suinteresuotam asmeniui S.A. A.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Dariui Paškauskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos edukologijos universitetui ir S. A. A. (S. A. A.) dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. A. skunde prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-11-02 sprendimą Nr. VILRS-2530 ir VĮ Registrų centro 2015-12-09 sprendimą Nr. 1-276 dėl atsisakymo atstatyti / atkurti nuosavybės registraciją Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-01-26 sprendimą Nr. V1LLIN(12.5.13.)-2011 ir 2016-03-01 sprendimą Nr. V1LKS-724, panaikinti Centrinio registratorius ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija) 2016-03-09 sprendimą Nr. spr. 1-64 ir 2016-04-05 sprendimą Nr. spr 1-70, įpareigoti atsakovę atstatyti statusą į tris 70,21 kv. m bendro naudojimo ploto patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), duomenų bazėje; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ištaisyti klaidas, tai yra atstatyti / atkurti G. A. nuosavybės teisių teisinę registraciją, nuosavybės teises į tris 70,21 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos).

Skunde pareiškėja paaiškino, kad vykdant Vilniaus antrojo apylinkės teismo 1994-11-25 sprendimą pagal vykdomąjį raštą 1995-03-14 buvo apskaičiuota ir nustatyta 173 Lt kaina pareiškėjos privatizuojamo 142, 146 kamb. (du kamb.) gyvenamojo 86,43 kv. m ploto, šis įkainojimo aktas 1995-03-15 universiteto rektoriaus buvo patvirtintas. Pareiškėja kreipėsi su prašymu leisti papildomai privatizuoti 141, 143, 145 kamb. (trys kamb), kuriuos 1995-06-30 universiteto privatizacijos komisija sprendimu leido papildomai privatizuoti. Sutartis, pagal kurią buvo parduotas 148,18 kv. m ploto pagrindinis daiktas su priklausiniais, 1995-07-12 įsigaliojo nuo notaro patvirtinimo. Pagal 1964 m. redakcijos LR civilinio kodekso normos reikalavimus notariškai patvirtinta 1995-07-12 sutartis per įstatyme nustatytą terminą buvo įregistruota 1995-07-17 tuometiniam Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure ir apie tai patvirtina ant dokumento uždėtas šios įmonės spaudas, registravimo data – 1995-07-17, registro Nr. 3-635, įgalioto darbuotojo parašas.

Siekdama užbaigti registracijos atstatymo / atkūrimo procedūrą Ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė motyvuotą skundą bei visus įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus bei teismo sprendimus. Centrinis registratorius išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 1-276 jį atmetė, nurodydamas, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises, kadangi, sudarant 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutartį, galiojusiame 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį daro negaliojančiu. Šiuo atveju NTR tvarkytojas neturi duomenų, kad pareiškėjos pateikta pirkimo–pardavimo sutartis laiku ir tinkamai buvo įregistruota tuometinėje turto registravimo įstaigoje, todėl padarė išvadą, kad ši sutartis yra negaliojanti ir jos pagrindu pareiškėjos nuosavybės teisės NTR negali būti registruojamos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 4 p.). Centrinis registratorius patvirtino atsakovės sprendimą, tačiau savo sprendime kaip ir atsakovė pakeitė pareiškėjos reikalavimą ir nurodė visiškai kitas aplinkybės nei atsakovė savo 2015-11-02 sprendime Nr. VILRS-2530. Centrinio registratoriaus komisija reikalavimą pakeitė iš „atstatyti nuosavybės teisių registraciją duomenų bazėje“ į „įregistruoti nuosavybės teisę“, taigi pareiškėjos reikalavimas iš esmės buvo pakeistas kitu reikalavimu. Be to, iš ankstesnių VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-10-18 sprendimo Nr. RS-1933 ir Centrinio registratoriaus 2011-12-16 sprendimo Nr. 337 matyti, kad atsakovė pripažino, kad 1995-07-12 sutartis, pagal kurią buvo parduotas 148,18 kv. m ploto pagrindinis daiktas su priklausiniais, yra galiojanti ir turi juridinę galią, t. y. pareiškėjos nuosavybė, tačiau atsisakė įregistruoti nuosavybės teises registre, nes nekilnojamasis daiktas, į kurį pareiškėja prašo įregistruoti nuosavybės teises, nėra įregistruotas NTR, nors kadastrinis (3 kambarių) objektas buvo įregistruotas iki 2004-03-16 duomenų pakeitimo, dar 1996-10-04. 2001–2002 m. pareiškėja atliko statybos remonto darbus – gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų renovaciją – šildymo ir karšto vandens sistemos atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos. 2001-11-11 iš Vilniaus šilumos tinklų buvo gautos techninės sąlygos Nr. 01-017-02 (du lapai) 86,43 kv. m gyvenamam patalpų plotui ir 71,14 kv. m negyvenamajam plotui, taigi šie duomenys buvo gauti 2001-11-11 iš atsakovės VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenų bazės. Todėl Centrinio registratoriaus padaryta išvada, jog sutartis dėl negyvenamųjų patalpų 141, 143, 145 kamb. nebuvo įregistruota atsakovės duomenų bazėje, yra atmestina kaip nepagrįsta ir neatitinka tikrovės.

2004-03-16 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pagal Vilniaus edukologijos (pedagoginio) universiteto (toliau – ir LEU) prašymą patikslino privatizuotų plotų dydžius, to rezultatas – atsirado vienas 19,6 kv. m objektas; sumažėjo iki vieno objekto dviejų kamb. butų 33,75 kv. m plotas; sumažėjo plotas 3 kamb. butų iki 236 kv. m. Suskaičiavus nurodytą plotą daroma išvada, kad iš Nekilnojamojo turto ir registro duomenų bazės apskaitos užfiksuotus dar 1996-10-04 ir po 2004-03-16 duomenų patikslinimo iš duomenų bazės dingo privatizuoti plotai. LEU nebuvo ir nėra privačių privatizuotų plotų teisėtas valdytojas ar nuosavybės teisės turėtojas, todėl negalėjo teikti prašymo pakeisti privatizuotų plotų dydžius, o atsakovas negalėjo priimti prašymo ir keisti privačių asmenų privatizuotų plotų dydį be tikro savininko žinios ir sutikimo. Neaiškiomis nepagrįstomis aplinkybėmis negali būti keičiami privatizavimo duomenys VĮ Registrų centre.

2016-02-26 pareiškėja pateikė patikslintą prašymą atsakovei VĮ Registrų centrui atkurti įrašą pagalbinių patalpų nuo 141-1 iki 141-3, 143-1 ir nuo 145-1 iki 145-3 daikto teisinę registraciją duomenų bazėje. 2016-03-01 atsakovė sprendimu Nr. VILKS-724 atsisakė atkurti pagalbinių patalpų nuo 141-1 iki 141-3, 143-1 ir nuo 145-1 iki 145-3 kadastro duomenis, nes pareiškėja nepateikė kadastrinės bylos. Sprendimas buvo apskųstas Centriniam registratoriui, šis 2016-04-05 sprendimu Nr. 1-70 atsakovės sprendimą paliko nepakeistą. Daikto įregistravimo pagrindai įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti. 2011-10-06 teisėtai sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra vienas iš įregistravimo pagrindų, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi juridinę galią. 2012 m. sausio 11 d. deklaracija apie statybų užbaigimą Nr. NSU-81 (toliau – ir Deklaracija) įrodo naujo daikto (kadastrinio unikalaus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsiradusio rekonstrukcijos būdu, sukūrimą bei buto priklausinių nuo pagrindinio daikto (gyvenamųjų patalpų 146, 142 kam.) atidalijimas ir buto priklausinių teisinio statuso pakeitimas. 2012-01-17 pareiškėja įregistravo kaip atskirą naują objektą pakeitus daikto teisinį statusą iš buto priklausinių į pagalbines patalpas. Teisinė objekto registracija buvo atlikta ankščiau, nei buvo priimtas 2012-04-18 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 413, kurio pagrindu LEU tik 2012-05-07 įregistravo patikėjimo sutartį Nr. S-225, nes įrašas įsigaliojo tik nuo 2012-05-16. Sutikimo įregistruoti patikėjimo teises į atidalytą daiktą, kaip atskirą objektą, priklausantį Lietuvos edukologijos universitetui, LEU neteikė, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo išregistruoti daiktą iš duomenų bazės. Be to, LR Vyriausybė nutarimu jau negalėjo perduoti LEU to, kas jau nepriklausė savininkei Lietuvos Respublikai, informacija apie įregistruotą daiktą yra vieša ir paskelbta atsakovės duomenų bazėje, todėl 2012-04-18 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 413 neturėjo būti teisinis pagrindas perduoti atskirą daiktą, kuris priklauso nuosavybės teise pareiškėjai.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėja neįrodo, kada, kokiu būdu tariama ginčo patalpų teisinė registracija buvo atlikta ir panaikinta, neaišku, kokiu būdu ir kokie duomenys turi būti atstatyti / atkurti. Pareiškėja neįrodo, kad ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ir įregistruota buvusioje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje ar NTR, priešingai, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, patvirtina tariamą sutartį neva tvirtinusi notarė, kita sandorio šalis – LEU ir atsakovė. Ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties originalaus egzemplioriaus nėra, o pateikiamos kopijos tikrumas abejotinas, nes Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-07-28 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog dalyvaujant specialistui nustatyta, kad 1995-07-12 negyvenamųjų patalpų, pažymėtų numeriais 141, 143 ir 145, privatizavimo sutartis yra elektrografinė kopija, kuri gali būti atlikta kompiuterine įranga arba org. technika, o klausimas, ar pateiktam tyrimui dokumente esančius rankraštinius įrašus parašė konkretus asmuo, neturint dokumento originalo, nesprendžiamas, nes panaudojant šiuolaikinę techniką su programine įranga ir šiuolaikinę org. techniką galima padaryti bet kokio dokumento kopiją su bet kokiu parašu ir rankraštiniais įrašais. Visų privatizuotų bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų plotų (290,16 kv. m) ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių ir LEU patikėjimo teise valdomų patalpų ploto (7 556,73 kv. m) suma atitinka bendrą NTR įregistruotą viso pastato visų patalpų plotą – 7 846,89 kv. m. Ginčo patalpos nėra suformuotos ir įregistruotos NTR kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, NTR daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai NTR įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjos teisė suformuoti, įregistruoti NTR ginčo patalpas ir nuosavybės teisę į jas kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą Deklaracijos pagrindu paneigta administracinių teismų sprendimais ir nutartimis išnagrinėtoje administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-01400-21012-3).

Lietuvos edukologijos universitetas pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2016-01-19 prašymą Nr. 13-R4-52 pakeisti NTR duomenis panaikinant NTR įrašą Nr. 44/1457293, panaikinant jos patikėjimo teise valdomų 7 556,73 kv. m patalpų NTR įraše Nr. 44/222154 esančius įrašus apie šių patalpų padalijimą 2012-01-11 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 pagrindu ir įregistravimą NTR įraše Nr. 44/1457293. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas išnagrinėjęs šį prašymą konstatavo, kad galiojančiais NTR tvarkytojo sprendimais buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos G. A. nuosavybės teisę į tris 70,21 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas nuo 141-1 iki 141-3, 143-1, nuo 145-1 iki 145-3, todėl vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379, 66 punktu sutvarkė anksčiau minėtų įrašų duomenis ir, tenkindamas LEU 2016-01-19 prašymą Nr. 13-R4-52 2016-01-19 sprendimu, įformintu įrašais NTR įraše Nr. 44/1457293, ginčo patalpas, suformuotas kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, išregistravo NTR. Pareiškėjos skundžiamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-01-26 raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-2011 yra tik informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog įrašai buvo tvarkomi ir duomenys keičiami 2016-01-19. Nežiūrint į šią aplinkybę, Ginčų nagrinėjimo komisija skundžiamame 2016-03-09 sprendime Nr. csprl-64 nagrinėjo būtent VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-01-19 NTR duomenų sutvarkymo teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčų nagrinėjimo komisija, nagrinėdama 2012-01-11 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 (toliau - Deklaracija), kaip Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nustatyto valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisinį pagrindą, turinį, konstatavo, kad joje nėra duomenų apie naujai sukurtą / pagamintą nekilnojamąjį daiktą, o Deklaracijoje nurodytu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002-07-09 leidimu Nr. 572 buvo leista ne formuoti naujus nekilnojamojo turto objektus, bet rekonstruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą. Šios aplinkybės buvo konstatuotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-06-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-l793-502/2015, kurioje pažymėta, kad, Deklaracijai nepatvirtinant naujo daikto suformavimo teisėtumo, vien ginčo patalpų kadastro duomenų byla nėra šių patalpų teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame Ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-03-09 sprendime Nr. csprl-64, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi teisę pateikti tik nekilnojamojo daikto savininkas ar asmuo, nekilnojamąjį daiktą valdantis patikėjimo teise. Pareiškėjai administraciniame procese Nr. 3-61-3-01400-2012-3 neįrodžius, jog ji įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas Deklaracijos ar 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, kopijos pagrindu, LEU prašymas panaikinti ginčo patalpų, kurios yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nuosavybės teise ir LEU patikėjimo teise valdomų bendrabučio gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, įregistravimą atskiru nekilnojamojo turto objektu NTR įraše Nr. 44/1457293 buvo patenkintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Kadangi pareiškėja daiktinių teisių atsiradimo į ginčo patalpas dokumento nepateikė ar administraciniame procese Nr. 3-61-3-01400-2012-3 daiktinių teisių atsiradimo neįrodė, o be to, šio proceso metu buvo nustatytas faktas, jog Deklaracija nepatvirtina ginčo patalpų suformavimo teisėtumo, LEU 2016-01-19 prašymas Nr. 13-R4-52 pakeisti NTR duomenis išregistruojant ginčo patalpas kaip atskirąjį nekilnojamojo turto objektą, kurios yra sudėtinė Lietuvos Respublikai nuosavybės teise ir LEU patikėjimo teise priklausančių bendrabučio gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, buvo patenkintas. Pareiškėja teigia, jog nuosavybės teisė į ginčo patalpas jai atsirado ir netgi buvo įregistruota neva 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, kopijos pagrindu. Tokią savo poziciją ji palaikė ir administracinio proceso Nr. 3-61-3-01400-2012-3 metu iki tol, kol ji nebuvo paneigta Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2013-02-27 sprendimu, kuriame buvo konstatuota, kad ši sutartis yra niekinė. LVAT 2013-11-21 nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, siekiant įvertinti ir Deklaracijos, kaip teoriškai galimo nuosavybės teisės įregistravimo į ginčo patalpas teisinę reikšmę, pareiškėja nuosavybės teisės įgijimą į ginčo patalpas įrodinėjo remdamasi būtent šiuo dokumentu. Tačiau tiek VAAT 2015-01-12 sprendimu, tiek LVAT 2015-06-11 nutartimi paneigus Deklaracijos, kaip nuosavybės teisės į ginčo patalpas atsiradimo aplinkybę. Šioje administracinėje byloje pareiškėja iš naujo teigia, kad nuosavybės teisę į ginčo patalpas įgijo 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, kopijos pagrindu, tačiau šios aplinkybės išsamiai išnagrinėtos ir paneigtos administracinio proceso Nr. 3-61-3-01400-2012-3 metu.

Šalies argumentai

Pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2016-02-26 pateikė prašymą įregistruoti ginčo patalpas (atkurti buvusį įrašą) Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Išnagrinėjęs šį prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016-03-01 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. VILKS-724, nes pareiškėja nepateikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) nustatyta tvarka parengtos ginčo patalpų kadastro duomenų bylos bei dokumento, patvirtinančio ginčo patalpų suformavimą atskiru nekilnojamojo turto objektu, kaip tai nustato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys, Kadastro nuostatų 84 punktas. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Ginčų nagrinėjimo komisija 2016-04-05 skundžiamame sprendime Nr. csprl-70 nurodė, jog Deklaracija nevertintina kaip juridinis ginčo patalpų kadastro duomenų įrašymo pagrindas, nes joje įrašyti duomenys nepatvirtina fakto apie teisėtai suformuotą naują nekilnojamojo turto objektą. Deklaracijos 3.2 punkte nurodytu statybą leidžiančiu dokumentu (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimu Nr. 572) buvo leista ne formuoti naujus nekilnojamojo turto objektus, bet rekonstruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą. Ginčų nagrinėjimo komisija pažymėjo, jog šios aplinkybės buvo konstatuotos anksčiau minėtoje LVAT 2015-06-11 nutartyje. Ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą gali pateikti nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo, lygiai kaip ir Deklaraciją surašyti ir teikti turi teisę tik nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo, tačiau nei Deklaracija, nei byla nėra pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo patalpas patvirtinantis dokumentas. Šildymo būdo pakeitimas savaime nuosavybės teisės į ginčo patalpas nesukuria, nesant įstatymų (Civilinio kodekso 4.47 straipsnis) nustatytų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų. Taip pat pareiškėja klaidingai aiškina, jog ji anksčiau įregistravo ginčo patalpas kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, nes LEU patikėjimo teisė į ginčo patalpų plotą atsirado tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-04-18 nutarimo Nr. 413 ir 2012-05-07 valstybės turto patikėjimo sutarties Nr. S-225 pagrindu. LEU patikėjimo teisė į visą bendrabutį, kuriame yra ginčo patalpos, buvo pripažinta ir Lietuvos ministrų tarybos 1990-03-11 potvarkiu Nr. 64p, kuriame nurodyta nuo 1990-03-11 perimti Vilniaus aukštosios partinės mokyklos pastatus Vilniaus pedagoginiam institutui ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000-10-17 nutarimu Nr. V1II-2075, kuriuo patvirtintas Vilniaus pedagoginio universiteto statutas (šio nutarimo 2 priedo 11 punkte nurodyta, kad perduotas bendrabutis lA4/p ir C2/p, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7868 kv. m). Lietuvos Respublikai nuosavybės teise ir LEU patikėjimo teise priklausančių bendrabučio gyvenamųjų patalpų bendra suma atitinka bendrą NTR įregistruotą viso pastato visų patalpų plotą – 7 846,89 kv. m. Nė vienas iš bendrabučio patalpas privatizavusių asmenų ((duomenys neskelbtini)) nėra reiškęs jokių pretenzijų ar skundų dėl jų privatizuoto ploto dingimo, išskyrus pareiškėją.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos edukologijos universitetas prašė skundą atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad dėl šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. galutinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1793-502/2015. Kitokie pareiškėjos paaiškinimai, kitoks jos administracinio ginčo dalyko ir / arba pagrindo interpretavimas nesudaro pagrindo teigti, kad šio ginčo dalykas ir / arba pagrindas nėra tapatus (-ūs) dalykui ir / arba pagrindui anksčiau nurodyto administracinio ginčo, pasibaigusio 2015 m. birželio 11 d. minėta galutine LVAT nutartimi, todėl ši byla turi būti nutraukta. Šis ginčas iš esmės yra dėl ginčo patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, įregistravimo NTR kaip pareiškėjos nuosavybės. Kadangi nagrinėjamu atveju nesprendžiamas pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo patalpas klausimas, šiam ginčui išnagrinėti svarbu nustatyti, ar egzistuoja dokumentai, atitinkantys LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo NTR teisinius pagrindus, t. y. ar egzistuoja dokumentas (-ai), kurio (-ių) pagrindu galima būtų pareiškėjos (kaip nekilnojamojo daikto – ginčo patalpų – savininkės) vardu NTR įregistruoti 70,21 kv. m bendrojo naudojimo patalpas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu nėra suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o yra LEU turto patikėjimo teise valdomo 7 556,73 kv. m bendrabučio, adresu: (duomenys neskelbtini), dalis. Pasak pareiškėjos, toks nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo NTR teisinius pagrindus atitinkantis dokumentas yra tarp pareiškėjos ir LEU 1995 m. liepos 12 d. sudaryta patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau išsiskiria šio ginčo nagrinėjime dalyvaujančių asmenų pozicijos dėl sutarties turinio vertinimo. Egzistuoja keli skirtingo turinio sutarties egzemplioriai, kuriuose ranka padaryti skirtingo turinio įrašai, įskaitant dėl pareiškėjos įsigytų patalpų ploto: nuorašas su neįrašytu plotu, su 148,18 kv. m įrašytu plotu ir su 86,43 kv. m įrašytu plotu. Notariškai patvirtinta sutartis, kaip dokumentas, atitinkantis nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo NTR teisinius pagrindus, kartu yra pagrindas įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises NTR į 86,43 kv. m patalpas – butą, adresu: (duomenys neskelbtini). O NTR įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teise valdomą atskirą nekilnojamąjį daiktą – ginčo patalpas – nėra jokio pagrindo. Pareiškėja vienu kartu iš LEU nuosavybėn įgijo 86,43 kv. m patalpas – butą, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris ir yra įregistruotas NTR kaip atskiras, pareiškėjos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas, ir neįgijo ginčo patalpų: pareiškėja neginčija jos 86,43 kv. m patalpų – buto, adresu: (duomenys neskelbtini), registracijos NTR pirkimo–pardavimo sutarties (būtent tokio turinio – dėl 86,43 kv. m patalpų) pagrindu, tačiau kartu reikalauja, kad pagal visiškai kitokio turinio, nors ir tą pačią pirkimo–pardavimo sutartį, jai (pareiškėjai) būtų papildomai įregistruotos 70,21 kv. m ginčo patalpos; LEU patalpų privatizavimo proceso, prasidėjusio 1994 metais, metu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto antrąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo įpareigoti LEU G. A. parduoti gyvenamąsias, 86 kv. m ploto patalpas, kurių indeksas 146. Teismas ieškinį patenkino ir priėmė būtent tokio turinio sprendimą; vykdant minėtą teismo sprendimą su pareiškėja ir buvo sudaryta 86,43 kv. m patalpų pirkimo–pardavimo sutartis; nurodyta sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant ir į Vilniaus pedagoginio universiteto privatizavimo komisijos 1995 m. birželio 30 d. vykusiame posėdyje priimtą sprendimą leisti G. A. privatizuoti patalpą Nr. 146 (jos plotas 86,43 kv. m, komisijos protokolas Nr. 11).

LEU yra išdėstęs abejones dėl patalpų privatizavimo sutarties, kurioje įrašytas 148,18 kv. m patalpų plotas ir kuria remiasi pareiškėja, egzistavimo. Pareiškėja neturi tokios sutarties originalo. Tokioje sutartyje ranka įrašytas 148,18 kv. m patalpų plotas neatitinka nei minėto Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimo turinio, nei minėto Vilniaus pedagoginio universiteto privatizavimo komisijos 1995 m. birželio 30 d. protokolo turinio. Iš papildomai į šią administracinę bylą pareiškėjos kartu su patikslintu skundu pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad dėl galimo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties klastojimo fakto vyko ikiteisminis tyrimas, buvo atliekami rašysenos tyrimai. Nors minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atitinkamame Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2010 m. kovo 30 d. nutarime, kuris nėra panaikintas ir yra galiojantis, teigiama, kad tikėtina, kad 148,18 kv. m ploto patalpų pirkimo–pardavimo sutartis buvusi suklastota. Analogiškų abejonių kelia ir pareiškėjos į nagrinėjamą bylą pateiktas Vilniaus pedagoginio universiteto privatizavimo komisijos 1995 m. birželio 30 d. protokolo Nr. 11 išrašas, kuriame ranka padaryti tikrovės aiškiai neatitinkantys (palyginti su pačiu protokolu) įrašai: „papildomai“ ir „141, 143, 145“, iš kurių galima būtų suprasti, kad Vilniaus pedagoginio universiteto privatizavimo komisija 1995 m. birželio 30 d. vykusiame posėdyje nusprendė leisti pareiškėjai papildomai pirkti bendrojo naudojimo patalpas, techninės apskaitos byloje pažymėtas Nr. 141, 143 ir 145. Toks pareiškėjos pateiktas protokolo išrašas akivaizdžiai neatitinka paties protokolo ir netgi jam prieštarauja. Pareiškėjos minimoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą ranka padaryti vienas kitam prieštaraujantys įrašai: viena vertus, nurodoma, kad ja (deklaracija) patvirtinamas pareiškėjos buto Nr. 146 paprasto remonto užbaigimas, kita vertus, nurodomas suremontuotų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesutampa su buto Nr. 146 unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau atitinka unikalų numerį ginčo patalpų, kurios kaip atskiras nekilnojamasis daiktas NTR buvo įregistruotos 2012 m. sausio 17 d. (registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 19 d. ši registracija panaikinta). Svarbūs yra ir 2002 m. birželio 28 d. G. A. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui leisti rekonstruoti butą, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio plotas 86,43 kv. m, ir atitinkamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimas vykdyti statybos darbus bute, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis leidimas galiojo iki 2012 m. liepos 9 d. Joks leidimas pareiškėjai rekonstruoti jai nepriklausančias ginčo patalpas suteiktas nebuvo. Išsamiau įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir atitinkamus jos argumentus, pastebėtina, kad daugumoje tų dokumentų egzistuoja turinio dviprasmybių, kurios pasižymi šiais bendrais bruožais: a) arba dokumentuose ranka padaryti vienas kitam prieštaraujantys įrašai ir / arba b) egzistuoja keli vienas kitam prieštaraujantys tos pačios datos ir to paties numerio dokumentų egzemplioriai. Keliuose patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijų egzemplioriuose skirtingai ranka įrašytas patalpų plotas; minėtoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą ranka įrašyta, kad deklaracija byloja apie buto Nr. 146 remonto pabaigą, tačiau irgi ranka įrašytas kitas patalpų unikalus numeris; Vilniaus pedagoginio universiteto privatizavimo komisijos protokolas Nr. 11, kur nurodyta, kad G. A. leidžiama privatizuoti butą Nr. 146, ir jos pateiktas šio protokolo išrašas, kur ranka įrašyta, kad neva privatizavimo komisija tą pačią dieną nusprendė leisti jai papildomai privatizuoti ginčo patalpas. Vilniaus šilumos tinklų išduotos techninės sąlygos, jų yra 2 egzemplioriai (abu yra byloje), abiejų egzempliorių data 2011 m. lapkričio 11 d., abiejų tas pats Nr. 01-017-02, ant abiejų yra Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Specialiojo planavimo skyriaus spaudas su skyriaus vedėjo K. R. parašu ir įrašyta ta pačia data – 2001 m. lapkričio 21 d. Abiejuose techninių sąlygų egzemplioriuose nurodytas tas pats objektas – butas (duomenys neskelbtini), tačiau viename egzemplioriuje nurodytas plotas 86,43 kv. m (tai atitinka buto Nr. 146 plotą), o kitame – 71,14 kv. m (tai atitinka ginčo patalpų plotą). Dokumentuose padaryti įrašai, susiję su ginčo patalpomis, prieštarauja gausybei kitų esminių patalpų privatizavimo procesą nusakančių dokumentų turiniui: a) Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo sprendimui, kurio esmė – teismo patenkintas G. A. reikalavimas įpareigoti jai parduoti būtent 86 kv. m patalpas; b) notariškai patvirtintai patalpų pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurioje įrašyta, kad patalpų plotas yra 86,43 kv. m, kurios originalo pareiškėja neturinti ir kuri yra pagrindas įregistruoti pareiškėjos butą Nr. 146 NTR, kurios pareiškėja neginčija; c) Vilniaus pedagoginio universiteto privatizavimo komisijos protokolui Nr. 11 (jo originalą turi LEU), kuriame aiškiai pažymėta, jog privatizavimo komisija leido G. A. privatizuoti būtent butą Nr. 146, o ne ginčo patalpas; d) visiems kitiems minėtiems dokumentams, kurių turinys nors ir dviprasmiškas, tačiau visuose juose pažymėta, kad jie susiję būtent su pareiškėjos butu Nr. 146.

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintame skunde, be kita ko, prašo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. VILLIN (12.5.13.)-2011, 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. VILKS-724 bei VĮ Registrų centro (centrinio registratoriaus) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1-64 ir 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1-70. Šie individualūs administraciniai aktai susiję su tuo, jog 2012 m. sausio 17 d. NTR kaip atskiras daiktas buvo įregistruotos ginčo patalpos, kurias kaip bendrabučio (7 556,73 kv. m ploto, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat žr. Nr. 44/222154) dalį LEU valdo turto patikėjimo teise. Nei turto savininkas (valstybė), nei turto patikėtinis (LEU) niekada nėra priėmę jokių atitinkamų sprendimų dėl bendrabučio padalijimo – ginčo patalpų kaip atskiro daikto suformavimo ir atidalijimo. Vis dėlto galimai pareiškėjos iniciatyva buvo atlikti ginčo patalpų kadastriniai matavimai ir kartu su jais NTR tvarkytojui pateikus anksčiau minėtą deklaraciją apie statybos užbaigimą ginčo patalpos NTR buvo įregistruotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pastebėjęs tokią klaidą, LEU raštu (jis yra byloje) kreipėsi į NTR tvarkytoją. Šis klaidą ištaisė – panaikino ginčo patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, registraciją (žr. registro Nr. 44/1457293). Šiuo metu ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre nėra įtrauktos į apskaitą kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o įeina į minėto LEU turto patikėjimo teise valdomo bendrabučio sudėtį. Skųsdama atitinkamus minėtus NTR tvarkytojo aktus pareiškėja neįrodė jų neteisėtumo. Pareiškėjai dar 2012 metais NTR tvarkytojui pateikus ginčo patalpų kadastrinių matavimų bylą ir minėtą deklaraciją apie statybos užbaigimą, NTR tvarkytojo 2012 m. sausio 17 d. buvo priimtas sprendimas ginčo patalpas, kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip ir buvo padaryta, tačiau registruota ginčo patalpų savininke pareiškėja netapo – registre (Nr. 44/1457293) patalpų savininkas nenurodytas. 2012 m. sausio 17 d. priimto registro tvarkytojo sprendimo, kuriuo ginčo patalpos įregistruotos nenurodant jų savininko, pareiškėja neginčijo ir neginčija, todėl nebūdama tokių patalpų savininke pareiškėja neturi teisės ginčyti ir kitų susijusių patikslintame skunde nurodytų registro tvarkytojo sprendimų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. A. A. prašė skundą patenkinti ir paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas vienareikšmiškai konstatavo faktą, kad 2004-03-16 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pakeitė (sumažino 173,13 kv. m) privatizuotų plotų dydžius, užfiksuotus dar 1996-10-04 atsakovės duomenų bazėje. Iš atsakovės duomenų bazės dingo G. A. registracija ir kadastrinis objektas – negyvenamasis plotas, o tai yra nuosavybės teisės pažeidimas. LR Vyriausybė nutarimu negalėjo perduoti LEU to, kas jau nepriklausė savininkei Lietuvos Respublikai, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo, nepanaikinus įregistravimo pagrindo, keisti teisinį statusą. Be to, LR Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 p. nustato, jog priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. Mano, kad atsakovė 2016-01-19 atliko neteisėtą veiksmą – panaikino teisinį statusą daikto, į kurį pareiškėja turi nuosavybės teises. Prašo įpareigoti atsakovę atkurti G. A. nuosavybės teisių teisinę registraciją, nuosavybės teises į tris 70,21 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Šiuo atveju vyksta ginčas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo atsisakyti atstatyti nuosavybės registraciją Nekilnojamojo turto registre, neregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisės į 70,21 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 1995 m. liepos 12 d. sutartimi iš VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto (anksčiau Vilniaus pedagoginis universitetas) nuosavybėn įsigijo 86,43 kv. m patalpas Nr. 146. Šios patalpos kaip pareiškėjos nuosavybė yra įregistruotos NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip patalpų įregistravimo pagrindas nurodyta pirkimo–pradavimo sutartis, patvirtinta notariškai, būtent tokio nurodyto turinio (dėl 86,43 kv. m patalpų). Pareiškėja teigia, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ji iš LEU nuosavybėn įsigijo ne tik 86,43 kv. m patalpas, kurių Nr. 146, bet dar ir 71,14 kv. m ploto patalpas, pažymėtas Nr. 141, Nr. 143 ir Nr. 145, t. y. pareiškėja mano, kad ji iš viso iš LEU įsigijo 157,57 kv. m patalpas, kurios, pasak jos pačios, buvo kaip jos nuosavybė įregistruotos NTR. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisako atstatyti pareiškėjos nuosavybės registraciją Nekilnojamojo turto registre Šio registro tvarkytojui atsisakius tai padaryti, ji teismui skundžia atitinkamus registro tvarkytojo aktus: VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. VILRS-2530 ir VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 1-276. Be to, teismo prašo įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ištaisyti klaidas, t. y. atkurti nuosavybės teisių teisinę registraciją, nuosavybės teises į tris 70,21 kv. m bendrojo naudojimo patalpas.

Patikslintame skunde pareiškėja papildomai prašo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. VILLIN (12.5.13.)-2011, 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. VILKS-724 bei panaikinti šiuos VĮ Registrų centro sprendimus: 2016 m. kovo 9 d. Nr. 1-64 ir 2016 m. balandžio 5 d. Nr. 1-70. Šie pareiškėjos ginčijami aktai taipogi iš esmės susiję su atsisakymu įregistruoti NTR ginčo patalpas kaip atskirą daiktą, nuosavybės teise priklausantį pareiškėjai.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi NTR daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai NTR įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1793-502/2015 konstatavo, kad „pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą, nevertina atsakovo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo įregistruoti ginčo patalpas daugiabučiame name tuo aspektu, ar G. A. turėjo teisę paduoti 2012 m. sausio 13 d. prašymą, nors toks klausimas kyla.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Konkrečiu atveju siekdama pagrįsti savo nuosavybės teisę į 70,21 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, pažymėtas indeksais 141, 143, 145, pareiškėja prie 2012 m. sausio 13 d. prašymo pridėjo 2012 m. sausio 11 d. deklaraciją apie 146 buto pagalbinių patalpų paprastojo remonto užbaigimą, kurioje statybą leidžiančiu dokumentu nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002 m. liepos 9 d. išduotas leidimas Nr. 572 rekonstruoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą, bei pagalbinių patalpų kadastrinių matavimų bylą (I t., b. l. 61).

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 44 punktu deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas nustato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Taigi deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, patvirtinantis naujo daikto teisėtą sukūrimą ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtą daiktą bei nuosavybės teises į jį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2706/2012), tačiau nagrinėjamos bylos medžiaga neįrodo, kad G. A. pastatė naują statinį. Taip pat negalima pripažinti, jog 2002 m. liepos 9 d. statybos leidimas Nr. 572 suteikė G. A. daugiau teisių, nei pertvarkyti jame įvardytą butą, t. y. gyvenamosios paskirties patalpas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra paaiškinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys, o vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalyje pateikta sąvoka nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apibūdina nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Remiantis šiomis nuostatomis teigtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nėra dokumentas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio prasme patvirtinantis daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, todėl teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į indeksais 141, 143 ir 145 pažymėtus nekilnojamuosius daiktus“.

LVAT yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, NTR tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą, NTR tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad NTR tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti tam tikrus duomenis į NTR ar įregistruoti daiktines teises.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 1 d. NTR nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į NTR tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalusis numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai NTR įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą žymą. Registruojant tokius priklausinius, netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 5 d., jeigu asmuo, perleisdamas nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, pasilieka nuosavybės teisę į priklausinį, registruojant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jo duomenis perkeliant į nekilnojamojo daikto registro įrašą arba perregistruojamas kaip kito pagrindinio daikto priklausinys.

Byloje nustatyta, kad G. A. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2015-10-28 rašytinį prašymą ir 2015-10-28 prašymą įregistruoti / atstatyti nuosavybės teisės registraciją į tris 70,21 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas numeriais nuo 141-1 iki 141-3, 143-1, nuo 145-1 iki 145-3. Kartu su prašymais pareiškėja pateikė ginčo patalpų 2011-10-06 kadastro duomenų bylą, 1995-06-30 išrašą iš protokolo, 1995-07-14 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, kopiją, patvirtintą notarės A. A., šias Vilniaus apygardos teismo nutarčių civilinėse bylose kopijas: 2012-08-14 Nr. 2S-94-585/2012, 2013-01-29 Nr. 2A-62-340/2013, 2015-07-02 Nr. 2S-677-798/2015, VAAT 2013-03-04 nutarties Nr. 1-2361-208/2013 ir LVAT 3013-07-10 nutarties Nr. AS492-346/2013 kopijas.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį prašymą ir pateiktus dokumentus, priėmė skundžiamą 2015-11-02 sprendimą Nr. VILRS-2530, kuriame nurodė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas jau 2012-01-18 sprendimu Nr. RS-120 atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo patalpas, kurį tiek VAAT 2015-01-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2326-426/2015, tiek LVAT 2015-06-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1793-502/2015 paliko galioti. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas konstatavo, jog aplinkybės, nurodytos teritorinio registratoriaus 2012-01-18 sprendime Nr. RS-120 ir trukdančios įregistruoti pareiškėjos G. A. nuosavybės teisę į ginčo patalpas, nėra pašalintos, o su prašymu pateiktos teismų nutartys nepatvirtina jos nuosavybės teisės į ginčo patalpas atsiradimo. Ginčų nagrinėjimo komisija 2015-12-19 sprendimu Nr. 1-276 šį VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą paliko galioti papildomai nurodydama, jog 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutartis, vadovaujantis tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsniu, nėra per 3 mėnesius įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, todėl šios sutarties pagrindu pareiškėjos nuosavybės teisė NTR negali būti įregistruota.

Po pareiškėjos skundžiamų NTR tvarkytojo sprendimų priėmimo Lietuvos edukologijos universitetas pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2016-01-19 prašymą Nr. 13-R4-52 pakeisti NTR duomenis panaikinant NTR įrašą Nr. 44/1457293 ir panaikinant jos patikėjimo teise valdomų 7556,73 kv. m patalpų NTR įraše Nr. 44/222154 esančius įrašus apie šių patalpų padalijimą 2012-01-11 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 pagrindu ir įregistravimą NTR įraše Nr. 44/1457293. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas išnagrinėjęs šį prašymą konstatavo, kad galiojančiais NTR tvarkytojo sprendimais buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo patalpas, todėl vadovaudamasis NTR nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379, 66 punktu sutvarkė anksčiau minėtų įrašų duomenis ir tenkindamas LEU 2016-01-19 prašymą Nr. 13-R4-52 ginčo patalpas išregistravo NTR.

NTR duomenimis, į nekilnojamąjį daiktą – bendrabutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7 868,05 kv. m, nuo 1995-08-01 buvo įregistruota Vilniaus pedagoginio universiteto (dabartinis pavadinimas – Lietuvos edukologijos universitetas) patikėjimo teisė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-11-17 potvarkio Nr. HOlp, Vilniaus pedagoginio universiteto 1995-07-17 balansinės pažymos Nr. 13-275 (joje nurodytas perimto bendrabučio plotas – 7 868,05 kv. m) ir Lietuvos ministrų tarybos 1990-03-11 potvarkio Nr. 64p pagrindu (jame nurodyta nuo 1990-03-11 perimti Vilniaus aukštosios partinės mokyklos pastatus Vilniaus pedagoginiam institutui). Vėliau, remiantis 2004-03-16 atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, nustatyta, kad šio bendrabučio bendras plotas – 7 846,89 kv. m, t. y. sumažėjo 21,16 kv. m, palyginti su ankstesnių kadastrinių matavimų metu nustatytu plotu, dėl matavimų tikslumo ir kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių aktų keitimosi.

Nuo 2004-06-21 į šio bendrabučio gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 7 556,73 kv. m, įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Vilniaus pedagoginio universiteto patikėjimo teisės. Nuo 2012-05-16 į bendrabučio gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota LEU patikėjimo teisė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-04-18 nutarimo Nr. 413 ir 2012-05-07 valstybės turto patikėjimo sutarties Nr. S-225 pagrindu. Į likusį bendrabučio gyvenamųjų patalpų plotą įregistruotos fizinių asmenų nuosavybės teisės, iš kurių pareiškėjos G. A. nuosavybės teisė įregistruota į 86,43 kv. m bendro ploto 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, ir 1998-11-13 turto pasidalijimo sutarties, reg. Nr. 6-8863, pagrindu.

Duomenys apie Lietuvos Respublikos nuosavybės ir LEU patikėjimo teisių įregistravimą NTR atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, bei patvirtina, kad valstybei nuosavybės teise ir LEU patikėjimo teise priklausantis bendrabučio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (7 556,73 kv. m) neapima privatizuotų bendrabučio patalpų ((duomenys neskelbtini)) bendro ploto, priklausančio fiziniams asmenims, bet į šį plotą iki ginčo patalpų išregistravimo NTR įėjo ginčo patalpų plotas – 70,21 kv. m, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai dėl duomenų dingimo iš nekilnojamojo turto kadastro bylos ar dėl NTR privatizuotiems plotams padarytų duomenų įrašymo NTR klaidų.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad kadangi duomenys apie Lietuvos Respublikos nuosavybės ir LEU patikėjimo teises į ginčo patalpas yra galiojantys ir nenuginčyti, pagrįsti jų įrašymą patvirtinančiais dokumentais, tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti NTR tvarkytoją įregistruoti (atstatyti) jos nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikai nuosavybės teise ir LEU patikėjimo teise priklausančių bendrabučio gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70,21 kv. m dalį nėra teisinio pagrindo.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnį į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi konkretūs nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenys, bet ne pati byla kaip kadastro duomenų rinkinys. Viso pastato patalpų plotų paskirstymas į vieno, dviejų ar trijų kambarių butus kinta atsižvelgiant į šių patalpų performavimą į didesnio ar mažesnio ploto atskirus nekilnojamojo turto objektus. Kiekvienų vėlesnių kadastrinių matavimų metu fiksuojami faktiniai patalpų išsidėstymo duomenys. Kadangi nuosavybės teisė į visą bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiek privatizuotą (290,16 kv. m), tiek Lietuvos Respublikai nuosavybės teise ir LEU patikėjimo teise priklausančių patalpų plotą (7 556,73 kv. m) NTR įregistruota galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikti dokumentai patvirtina jos nuosavybės teisę į ginčo patalpas, kurios yra sudėtinė šio bendrabučio 7 556,73 kv. m bendro ploto gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

Pareiškėja teigia, kad savo teiktu 2015-10-28 prašymu siekė atstatyti / atkurti nuosavybės teisės registraciją į ginčo patalpas 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, pagrindu, kuri neva 1995-07-17 buvo įregistruota tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Pareiškėja nurodo, kad jos pateikta 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. I-4338, kurios dalykas – ginčo patalpos, kopija ir ant jos esantys įrašai patvirtina, jog ši sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje.

Byloje nustatyta, kad LEU nepatvirtino sutarties, kurios dalykas – ginčo patalpos, sudarymo fakto, notarė D. Š. nepatvirtino tokios sutarties notarinio tvirtinimo fakto, o NTR tvarkytojas nepatvirtino tokios sutarties įregistravimo fakto. Be to, D. Š., LEU ir NTR tvarkytojas patvirtino, kad 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. 1-4338, pareiškėjai buvo parduoti trys kambariai bendrabutyje, kurių bendras naudingas plotas – 86,46 kv. m, esantys (duomenys neskelbtini), ir būtent tokio turinio sutartis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Aplinkybę, kad ant pareiškėjos pateiktos sutarties, kurios dalykas – ginčo patalpos, kopijos matyti Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo spaudas su įrašais, analogiškais įregistruotai sutarčiai, teismas įvertino kaip nepatvirtinančią šios sutarties registracijos dėl to, kad nėra tokios sutarties originalo, ekspertiniu lygiu įvertinti tokio dokumento autentiškumo negalima, o NTR tvarkytojo 1995-07-17 įrašas rejestrų knygoje Nr. 3-635 patvirtina, kad šiuo įrašu įregistruotas kitas objektas – trys kambariai bendrabutyje, kurių bendras naudingas plotas – 86,46 kv. m, esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja G. A. per teismo posėdį teigė sudariusi dvi pirkimo–pardavimo sutartis. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sutarčių registravimo knygos įrašai rodo, kad esantis vienintelis 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, įregistravimo įrašas patvirtina, kad tuo metu buvo įregistruotas būtent 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo dokumentas. Būtent šio sutarčių registravimo žurnalo įrašų duomenys yra pagrindas pažymėti atitinkamu spaudu įregistruotą dokumentą. Tokia išvada padaryta ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-07-28 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog dalyvaujant specialistui nustatyta, kad 1995-07-12 negyvenamųjų patalpų, pažymėtų numeriais 141, 143 ir 145, privatizavimo sutartis yra elektrografinė kopija, kuri gali būti atlikta kompiuterine įranga arba org. technika, o klausimas, ar pateiktam tyrimui dokumente esančius rankraštinius įrašus parašė konkretus asmuo, neturint dokumento originalo nesprendžiamas, nes panaudojant šiuolaikinę techniką su programine įranga ir šiuolaikinę org. techniką galima padaryti bet kokio dokumento kopiją su bet kokiu parašu ir rankraštiniais įrašais.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji neva 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas, kuri neva 1995-07-17 buvo įregistruota tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, nes pareiškėjos pateiktos ginčo patalpų kadastro duomenų bylos duomenys patvirtina, kad šių patalpų kadastro duomenys buvo užfiksuoti tik 2011-10-06. Ginčo patalpos, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, iki Deklaracijos surašymo, o tą atliko pati pareiškėja, nebuvo suformuotas, nebuvo įregistruotas NTR, taip pat nebuvo įregistruota nuosavybės teisė į jį. Priešingu atveju, kaip teigia pareiškėja, esant įregistruotai jos nuosavybės teisei (šią teisę patvirtinančiam dokumentui buvusioje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje) nuo 1995-07-17 nebūtų jokios priežasties tą patį nekilnojamąjį daiktą registruoti atskiru juridiniu pagrindu – Deklaracija, patvirtinančia šio daikto sukūrimą visiškai kitu nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinančiu – statybos – būdu.

LVAT 2015-06-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-l 793-502/2015 konstatavo, kad kaip statybą leidžiantis dokumentas Deklaracijoje buvo nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002-07-09 išduotas leidimas Nr. 572 rekonstruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą, o ne sukurti naują daiktą bei įgyti į jį naujo daikto sukūrimo (statybos) būdu nuosavybės teisę į jį. LEU pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2016-01-19 prašymą Nr. 13-R4-52 pakeisti NTR duomenis panaikinant NTR įrašą Nr. 44/1457293, panaikinant jos patikėjimo teise valdomų 7 556,73 kv. m patalpų NTR įraše Nr. 44/222154 esančius įrašus apie šių patalpų padalijimą 2012-01-11 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 pagrindu ir įregistravimą NTR įraše Nr. 44/1457293.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas išnagrinėjęs šį prašymą konstatavo, kad galiojančiais NTR tvarkytojo sprendimais buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos G. A. nuosavybės teisę į tris 70,21 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas numeriais nuo 141-1 iki 141-3, 143-1, nuo 145-1 iki 145-3, todėl vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379, 66 punktu sutvarkė anksčiau minėtų įrašų duomenis ir tenkindamas LEU 2016-01-19 prašymą Nr. 13-R4-52 2016-01-19 sprendimu, įformintu įrašais NTR įraše Nr. 44/1457293, ginčo patalpas, suformuotas kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, išregistravo NTR.

Nors pareiškėjos skundžiamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-01-26 raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-2011 yra tik informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog įrašai buvo tvarkomi ir duomenys keičiami 2016-01-19, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su 2016-01-19 atsakovės sprendimu. Deklaracijoje nurodytu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002-07-09 leidimu Nr. 572 buvo leista ne formuoti naujus nekilnojamojo turto objektus, bet rekonstruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą. Šios aplinkybės buvo konstatuotos ir LVAT 2015-06-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-l793-502/2015, t. y. kad, Deklaracijai nepatvirtinant naujo daikto suformavimo teisėtumo, vien ginčo patalpų kadastro duomenų byla nėra šių patalpų teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame Ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-03-09 sprendime Nr. csprl-64, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi teisę pateikti tik nekilnojamojo daikto savininkas ar asmuo, nekilnojamąjį daiktą valdantis patikėjimo teise. Pareiškėjai neįrodžius, jog ji įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas Deklaracijos ar 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, kopijos pagrindu, LEU prašymas panaikinti ginčo patalpų, kurios yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir LEU patikėjimo teise valdomų bendrabučio gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, įregistravimą atskiru nekilnojamojo turto objektu NTR įraše Nr. 44/1457293 buvo patenkintas pagrįstai. Kadangi pareiškėja daiktinių teisių atsiradimo į ginčo patalpas dokumento nepateikė ir daiktinių teisių atsiradimo neįrodė, o be to, šio proceso metu buvo nustatytas faktas, jog Deklaracija nepatvirtina ginčo patalpų suformavimo teisėtumo, LEU 2016-01-19 prašymas Nr. 13-R4-52 pakeisti NTR duomenis išregistruojant ginčo patalpas, kaip atskirąjį nekilnojamojo turto objektą, kurios yra sudėtinė Lietuvos Respublikai nuosavybės teise ir LEU patikėjimo teise priklausančių bendrabučio gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, buvo patenkintas teisėtai. Tiek VAAT 2015-01-12 sprendimu, tiek LVAT 2015-06-11 nutartimi paneigus Deklaracijos kaip nuosavybės teisės į ginčo patalpas atsiradimo aplinkybę šioje administracinėje byloje pareiškėja iš naujo teigia, kad nuosavybės teisę į ginčo patalpas įgijo 1995-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-4338, kopijos pagrindu, tačiau šios aplinkybės teismų išsamiai išnagrinėtos.

Ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą gali pateikti nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo, lygiai kaip ir Deklaraciją surašyti ir teikti turi teisę tik nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo, tačiau nei Deklaracija, nei byla nėra pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo patalpas patvirtinantis dokumentas. LEU patikėjimo teisė į visą bendrabutį, kuriame yra ginčo patalpos, buvo pripažinta ir Lietuvos ministrų tarybos 1990-03-11 potvarkiu Nr. 64p, kuriame nurodyta nuo 1990-03-11 perimti Vilniaus aukštosios partinės mokyklos pastatus Vilniaus pedagoginiam institutui, ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000-10-17 nutarimu Nr. V1II-2075, kuriuo patvirtintas Vilniaus pedagoginio universiteto statutas (šio nutarimo 2 priedo 11 punkte nurodyta, kad perduotas bendrabutis lA4/p ir C2/p, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7 868 kv. m).

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos G. A. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėLiudmila Zaborovska