Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei G. S. D., suinteresuotiems asmenims A. S., D. B.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, G. B., K. M., A. M., A. S., R. S., E. S., N. Š., S. B., M. B., S. S., D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. B., G. B., K. M., A. M., A. S., A. S., R. S., E. S., N. Š., S. B., M. B., S. S., D. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu dalyvavę suinteresuoti asmenys A. S., D. B. dėl pareiškimo pasisakyti nepageidavo, dėl jo tenkinimo neprieštaravo.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2021 m. gruodžio 22 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiesiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į inžinerinius statinius – vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių ilgis 3488,24 m. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotųjų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja vykdo vandens surinkimo, valymo, tiekimo bei kitas funkcijas. 1992 m. spalio 7 d. LVA mokomojo bandymų ūkio pagrindinių priemonių perduodamų Valstybinei (duomenys neskelbtini) komunalinei įmonei priėmimo - perdavimo aktu buvo perduotas vandens bokštas ir artezinis gręžinys. Kauno rajono mero 1995 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinių įmonių likvidavimo ir uždarųjų akcinių bendrovių įregistravimo“, Valstybinė (duomenys neskelbtini) komunalinė įmonė buvo pakeista į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė vandens, nuotekų tiekimo bei šildymo viešas paslaugas, taip pat perėmė valdymui (duomenys neskelbtini) vandentiekio tinklus, jų eksploatavimą ir išlaikymą. Pareiškėja pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas detalus inžinerinių tinklų aprašymas (statinio duomenys ir statinio sudėtinių dalių kadastro duomenys). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad į šiuos nuotekų tinklus nėra registruotos kitų asmenų nuosavybės teisės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja nėra nekilnojamojo daikto – inžinerinių statinių (vandens tinklų), savininkė. Pareiškėja nėra ir nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą, bet sąžiningai jį perėmė kuomet Kauno rajono savivaldybės mero 1995 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinių įmonių likvidavimo ir uždarųjų akcinių bendrovių įregistravimo“, Valstybinė (duomenys neskelbtini) komunalinė įmonė buvo pakeista į UAB „(duomenys neskelbtini)“, turtą eksploatuoja, išlaiko bei prižiūri. Nurodytas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nepateikta duomenų, kad per visą pareiškėjos inžinerinių statinių (vandens tinklų) valdymo laikotarpį jai dėl šio daikto kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto valdymu. Pareiškėja, pradėjusi valdyti vandens tinklus buvo įsitikinusi, kad daugiau niekas neturi teisių į šį daiktą. Pareiškėja buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), atliko vandentiekio priežiūros ir remonto darbus, savo iniciatyva ir lėšomis sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėja valdo daiktą neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Tai, kad pareiškėja daiktą valdo atvirai, byloje patvirtina pareiškėjos atstovės paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo prieštaravimų nepareiškė.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus ir teismo ištirtus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina.

Iš pareiškėjos valstybei priteisiamos 107 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – inžinerinius statinius – vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių ilgis 3488,24 m.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.