Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1446-631/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-04
Bylos Nr.: eI3-1446-631/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04730-2023-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Memel Logistics“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1446-631/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04730-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Memel Logistics“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Memel Logistics“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-12112 (toliau – ir Sprendimas) ir tenkinti pareiškėjos 2023 m. vasario 7 d. prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties; 2) priteisti pareiškėjos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjos pagrindinė veikla krovinių gabenimas tarptautiniais ir vietiniais maršrutais, dėl išaugusio darbo užmokesčio, kuro kainų bei vėluojančių atsiskaitymų iš savų klientų, Bendrovė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Be to, vėluoja grąžintinas PVM mokestis iš Europos Sąjungos valstybių mokesčių administratorių, permokėtas kelių mokestis. Dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėja negali šiuo metu įvykdyti mokestinių prievolių valstybės biudžetui, todėl prašė sudaryti mokestinės paskolos sutartį leidžiant mokestinę nepriemoką išdėstyti ir sumokėti per 6 mėnesių terminą. Mokestinės nepriemokos sumokėjimas iškart ar jos išieškojimas iškart, pasak pareiškėjos, lemtų pareiškėjai sunkius, o gal ir neatitaisomus finansinius padarinius. Tačiau sudarant mokestinės paskolos sutartį ir išdėstant mokestinės nepriemokos išdėstymą 6 mėnesių terminui, pareiškėja galėtų sureguliuoti savo finansinius srautus ir įvykdytų mokestinę prievolę. Be to, pareiškėja prievolės įvykdymo užtikrinimui yra pasirengusi įkeisti turtą, kas eliminuotų mokesčių administratoriaus rizikas neatgauti mokestinės nepriemokos. Taigi, sudarius mokestinės paskolos sutartį ir turimą mokestinę prievolę išdėsčius 6 mėnesių terminui, pareiškėja turėtų realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje bei išsaugotų ir tęstų veiklą šiuo metu, o taip pat mokėtų einamuosius mokesčius.

Teigia, kad ginčijame Sprendime nėra analizuojama ir detalizuojama sprendimo priėmimo motyvai, o tik nurodyta, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), remiantis 2023 m. vasario 7 d. Mokesčių mokėtojo prašymu ir Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvada (toliau – ir Išvada). Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti mokesčių mokėtojo prašymą nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarė pagrindą VMI nuspręsti neišdėstyti mokesčių mokėtojos mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodytam laikotarpiui.

Pažymi, kad pačioje Išvadoje analizuojant mokesčių mokėtojos pateiktus duomenis ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis, pasisakyta tik dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų punktų, kurie sudaro pagrindą netenkinti prašymo (Rekomendacijų 2 priedo 8, 9, 10, 12 punktai). Tačiau visiškai ignoruojama ir nepasisakoma dėl to paties priedo kitų punktų, kurie sudaro pagrindą tenkinti mokesčių mokėtojo prašymą atidėti/išdėstyti mokestinę nepriemoką. Atkreipia dėmesį, jog VMI išvadoje kaip ir pripažino faktą, jog apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų reikšmes, nustatyta, kad Bendrovė galimai susiduria su finansiniais sunkumais ir tai galėtų būti pagrindas Bendrovės prašymą tenkinti. Pasak pareiškėjos, šios aplinkybės Išvadoje plačiau neatskleidžiant, bet klaidingai vertinant kitus duomenis ir padarant klaidingas išvadas, buvo nutarta siūlyti netenkinti prašymo sudaryti mokestinės nepriemokos sutartį. Todėl nėra pagrindo manyti, jog Išvadoje yra išsamiai išnagrinėti ir tinkamai įvertinti tiek pareiškėjos pateikti duomenis, tiek iš kitų šaltinių surinkti duomenis.

Pažymi ir tai, kad VMI nevertino tos aplinkybės, jog tiesioginės išlaidos susijusios su įmonės veikla yra padidėjusios, nes padidėjo darbuotojų darbo užmokestis, padidėjo kuro kainos, draudimai ir remonto paslaugos. Sąskaitos išrašai, kuriuos analizavo VMI patvirtina, jog visos lėšos, kurios gaunamos didžiąja dalimi yra išleidžiamos einamosioms veiklos išlaidoms. Todėl sudarant mokestinę paskolą 6 mėnesių terminui, nebūtų sutrikdydama įmonės veikla, įmonė galėtų atsiskaityti su biudžetu bei tęsti įmonės veiklą, taip užtikrinant darbo vietų išsaugojimą ir galimai naujų sukūrimą, kitų esamų ir būsimų mokesčių sumokėjimą. VMI buvo pateikti duomenys, kad Bendrovei yra negrąžintas pridėtinės vertės mokestis iš Europos Sąjungos valstybių bei Jungtinės Karalystės, kurio bendra suma 130 993,50 Eur. Be to, negrąžinta permoka iš Vokietijos už naudojimąsi keliais, kurios bendra suma 117 997,19 Eur. Tačiau tokie argumentai ir pateikti įrodymai VMI neįtikino, nes atsakovė rėmėsi aplinkybėmis, jog esant mokestinei nepriemokai buvo suteikta paskola, per banką einantys pinigų srautai nebuvo skiriami VMI, o dalis pinigų neva buvo grąžinta akcininkui, todėl nevykdant esamų sutarčių ir jas nutraukus, nesutiko sudaryti naujos mokestinės nepriemokos sutarties. Tačiau visos priežastys dėl kurių šiuo metu nėra mokama VMI ir yra nulemtos apyvartinių lėšų trūkumo.

Vertina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Todėl VMI priimdama sprendimą nesudaryti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sutartį turi tokį sprendimą pagrįstai objektyviais duomenimis ir nurodytų, kurių sąlygų mokesčių mokėtojas neatitinka. Pareiškėjos įsitikinimu ginčijamas Sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus visų pareiškėjos pateiktus ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis, todėl Sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.

Išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjos vertinami duomenys pagal Rekomendacijas yra prieštaringi: prašymas galėtų būti tenkinamas pagal Rekomendacijų 1 priedą apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų reikšmes, nustatyta, kad Bendrovė galimai susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau pagal Rekomendacijų 2 priede nustatytais prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo vertinimo kriterijus nustatyta: 8 kriterijus – Bendrovė deklaruoja pelningą veiklą; 84 proc. debitorių skoloms nesuėjęs apmokėjimo terminas; 9 kriterijus – Bendrovės pateikti dokumentai neįrodo sunkios jos finansinės padėties: vidutinės mėnesio pajamos sudaro 488.321,00 Eur, įmokos pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartys sudaro 1,8 proc. nuo vidutinių mėnesio pajamų; 10 kriterijus – Bendrovė prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu 31.729,55 Eur grąžino paskolas (dalį paskolų) akcininkams; 12 kriterijus – Bendrovė dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (yra pradelsti mokėjimai pagal vykdomas mokestinės paskolos sutartis, iš viso 51.925,75 Eur) ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį. T. I. aiškiai įvardinti argumentai ir motyvai, kurias remiantis Išvada yra grindžiama.

VMI Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 88 straipsnis ir 14 straipsnio 7 dalis, Taisyklės. Administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės – 2023 m. vasario 7 d. Mokesčių mokėtojo prašymas, o 2022 m. liepos 14 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-2823 dėl prašymo išdėstyti atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, pateikti sprendimų priėmimo motyvai, t. y. pateikta išsami pareiškėjos finansinės būklės analizė, įvertinta turtinė padėtis, balansai, nurodyti finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai, pagrindžiant jų apskaičiavimą, atlikta pareiškėjos pateiktų duomenų analizė. Padaryta išvada, kad Bendrovė iš dalies galėjo mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau prioritetą mokėti skyrė kitiems kreditoriams. Atsakovė mano, kad Išvadoje aiškiai įvardinti argumentai ir motyvai, kuriais remiantis Išvada yra grindžiama ir kuriais remiantis priimtas skundžiamas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-12112 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VMI gavo UAB „Memel Logistics“ prašymą atidėti arba išdėstyti 216 676 Eur mokestinę nepriemoką nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d.

Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir įvertinęs su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, prašymo netenkino ir 2023 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-12112 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ (toliau - Sprendimas). Prašymo netenkinimo motyvai nurodyti 2023 m. kovo 6 d. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvadoje Nr. (23.31-08) 326-1005 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (Išvada).

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Išvada, kuri yra Sprendimo sudedamoji dalis. Išvadoje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjos finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada.

Išvadoje nustatyta, kad: prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2022 m. spalio 31 d.; Bendrovė su VMI yra sudariusi dvi mokestinės paskolos sutartis (toliau – ir Sutartys): 2021 m. kovo 15 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis (be palūkanų) Nr. (23.24-08) 327-14265, kuria išdėstyta 186.891,47 Eur sumokėjimas nuo 2021 m. vasario 21 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., 2022 m. gegužės 5 d. priimtas sprendimas Nr. (23.24-08)-327-30739 „Pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ ir 2022 m. gegužės 6 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-31569, kuria pratęstas 140 905,05 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2024 m. kovo 25 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. skaičiuojant palūkanas. 2021 m. balandžio 28 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-20882, kuria išdėstyta 71.849,30 Eur sumokėjimas nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2023 m. gegužės 25 d., 2022 m. gegužės 5 d. priimtas sprendimas Nr. (23.24-08)-327-30757 „Pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ ir 2022-05-06 sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-31571, kuria pratęstas 63 227,39 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2024 m. kovo 25 d.

Pagal sudarytas Sutartis, pradelsta sumokėti iš viso 51 925,75 Eur. Įmokos pagal Sutarčių grafikus pradelstos mokėti nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. Paskutinės įmokos pagal Sutartis (įmokos kodu 8250) pervestos 2022 m. gruodžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nevykdo mokestinės paskolos sutarties grafikuose numatytų įmokų mokėjimo, Bendrovei įteikti įspėjimai apie ketinimą nutraukti Sutartis.

Apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus buvo nustatyta, kad 4 finansinių rodiklių reikšmė yra nepatenkinama, 1 rodiklio reikšmė – gera. Atsižvelgiant į tai atsakovė laikė, kad Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. Bendrovės 2021 m. vykdoma veikla patyrė 136 512,00 Eur nuostolį, o 2022 m. Bendrovė gavo 107 692,00 Eur grynojo pelno. Bendrovės vidutinės mėnesio pajamos 2022 metais sudarė 488.321,00 Eur, 2021 metais sudarė 517 627,00 Eur. Vidutinės mėnesio pajamos sumažėjo 5,66 proc. (29 306,00 Eur). Vertinant pridėtinės vertė mokesčio deklaracijų duomenis, pardavimo pajamos 2021 m. sudarė 6.176,193.00 Eur, o 2022 m. pardavimo pajamų deklaruota 6.562.512,00 Eur, t. y. 2022 m. gauta 5,88 proc. (386 319,00 Eur) daugiau pardavimų pajamų negu 2021 m. Remiantis Bendrovės pateiktomis bankų sąskaitų išrašo kopijomis, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. vasario 7 d. įplaukos sudarė 310 911,60 Eur, išlaidos – 310.911,60 Eur. Bendrovė nagrinėjamu laikotarpiu į valstybės biudžetą sumokėjo/išieškota 69 139,35 Eur, kas sudaro 22 proc. per bankų sąskaitas ir kasą gautų įplaukų, 1 368,31 Eur įskaityta iš deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio permokos (skirtumo) ir 5.205,00 Eur už Bendrovė sumokėjo UAB „Memel Land“. Piniginių lėšų likutis 2023 m. vasario 7 d. Bendrovės banko sąskaitose buvo 4.859,60 Eur, kasoje – 2.242,85 Eur, pas atskaitingus asmenis – 414,52 Eur. Turimas piniginių lėšų likutis 7 516,97 Eur nėra pakankamas mokestinei nepriemokai sumokėti. Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 012 082,34 Eur, iš jų 230.191,25 Eur nesuėjęs apmokėjimo terminas (t. y. 23 proc. visų tiekėjų skolų) ir 781.891,09 Eur vėluojama apmokėti (t. y. 77 proc. visų tiekėjų skolų). Debitorių įsiskolinimas 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro 656 684,79 Eur, iš jų 554 241,94 Eur nesuėjęs apmokėjimo terminas (t. y. 84 proc. visų pirkėjų skolų) ir 102 442,75 Eur vėluojama apmokėti (t. y. 16 proc. visų pirkėjų skolų). Bendrovės įsipareigojimai už lizingo sutartis per mėnesį sudaro apie 29.396,21 Eur, už gautas paskolas iš Juridinių asmenų mėnesio mokėtina suma sudaro 1 566,58 Eur. Įvertinus pateiktų bankų sąskaitų išraus, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. vasario 7 d., darytina išvada, kad Bendrovė turėdama įsiskolinimą biudžetui (pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis ir prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu) grąžino paskolas (dalį paskolų) akcininkui: 28.414,92 Eur pervesta į O. K. (UAB „Memel Logistics“ ir UAB „Vaibutas“ darbuotojas) asmeninę sąskaitą (pavedimo paskirtyje nurodyta skolos dengimas už UAB „Vaibutas“) ir 3.314,63 Eur pervesta į V. Ž. (UAB „Vaibutas“ vadovas ir (UAB „Memel Logistics“ darbuotojas) asmeninę sąskaitą (pavedimo paskirtyje nurodyta skolos dengimas už UAB „Vaibutas“).

Pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ).

Mokesčių mokėtojo teisė į mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ir (arba) išdėstymą įtvirtinta MAĮ 88 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti, mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, Taisyklėmis ir Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) buvo atliktas pareiškėjos finansinės padėties įvertinimas ir konstatuota, kad pateikti dokumentai neįrodo sunkios finansinės padėties, be to, vertinta, kad finansinius sunkumus patiriančiai įmonei padėti turtėtų pirmiausia kreditoriai (atidėdami mokestinių nepriemokų sumokėjimo terminus) taip pat ir įmonės savininkai ir akcininkai, imdamiesi reikiamų priemonių savo turimais ištekliais.

Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijas.

Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, asmens veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau.

Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).

Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą per atitinkamą terminą. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus (LVAT 2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).

Pareiškėjos nuomone, neišdėsčius mokestinės nepriemokos, esant sunkiai finansinei situacijai, ji neįstengs sumokėti 216 676 Eur. Pareiškėja nurodė, kad susiduria su finansiniais sunkumais ir tai galėtų būti pagrindas Bendrovės prašymą tenkinti, nes Bendrovė deklaruoja pelningą veiklą, 84 proc. debitorių skoloms nesuėjęs apmokėjimo terminas, vidutinės mėnesio pajamos sudaro 488 321 Eur. Nurodė, kad VMI nevertino tos aplinkybės, jog tiesioginės išlaidos susijusios su įmonės veikla yra padidėjusios, nes padidėjo darbuotojų darbo užmokestis, padidėjo kuro kainos, draudimai ir remonto paslaugos. Sąskaitos išrašai, kuriuos analizavo VMI patvirtina, jog visos lėšos, kurios gaunamos didžiąja dalimi yra išleidžiamos einamosioms veiklos išlaidoms.

Paminėtina, jog vien tik aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine konstatavimas, negali būti absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, jis yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

Teismas pagal byloje surinktą medžiagą nagrinėjamu atveju sprendžia, kad mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti/atidėti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą įgyvendino tinkamai, laikydamasis tokios diskrecijos įgyvendinimui keliamų reikalavimų bei tinkamai išanalizavęs faktinę pareiškėjos padėtį. Kaip matyti iš byloje esančios Išvados, mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjos mokestinės nepriemokos dydį, Bendrovės finansinę padėtį, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 216 670,48 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo.

Išvadoje nurodyta, kad Bendrovės vertinami duomenys pagal Rekomendacijas yra prieštaringi: Bendrovės prašymas galėtų būti tenkinamas įvertinus tai, kad pagal Rekomendacijų 1 priedą apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų reikšmes, būtų nustatyta, kad Bendrovė galimai susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau pagal Rekomendacijų 2 priede nustatytus prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijus nustatyta: 8 kriterijus – Bendrovė deklaruoja pelningą veiklą; 84 proc. debitorių skoloms nesuėjęs apmokėjimo terminas; 9 kriterijus – Bendrovės pateikti dokumentai neįrodo sunkios jos finansinės padėties: vidutinės mėnesio pajamos sudaro 488 321,00 Eur, įmokos pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartys sudaro 1,8 proc. nuo vidutinių mėnesio pajamų; 10 kriterijus – Bendrovė prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu grąžino 31 729,55 Eur paskolas (dalį paskolų) akcininkams; 12 kriterijus – Bendrovė dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (yra pradelsti mokėjimai pagal vykdomą mokestinės paskolos sutartį, iš viso 51 925,75 Eur) ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį.

Kaip jau minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.

Teismas daro išvadą, kad VMI, įvertinusi visas su pareiškėja susijusias aplinkybes, turimą informaciją, dokumentus, pagrįstai netenkino pareiškėjos Prašymo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismo vertinimu, VMI, atsisakydama išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti VMI Sprendimą.

Nustačius, kad VMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. vasario 7 d. prašymą iš naujo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į VMI su nauju prašymu išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kartu pateikiant papildomus dokumentus ir (ar) informaciją, kuri pagrįstų, kad yra pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą.

Netenkinus skundo, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Memel Logistics“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

TeisėjaGitana Butrimaitė