Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 10 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 80 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 80 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 16 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 20 parų arešto bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, 2016 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu ir 2016 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme;

12) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Bausmė atlikta;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, bausmes iš dalies sudėjus – 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2020 m. kovo 10 d., apie 12.10 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A7“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 349 Eur. Tokiu būdu V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 10 d., apie 11-12 val. sėdėjo ir bendravo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vienu metu V. K. nuėjo į virtuvę, jam (kaltinamajam) „susisuko“ smegenys, paėmė telefoną ir išėjo iš buto. Telefoną pardavė už 70 Eur. Po to nukentėjusysis buvo susisiekęs dėl telefono, sakė jį grąžinti, atsakė jam, kad jį jau pardavė. Už pavogtą telefoną nukentėjusiajam atidavė kitą telefoną „E7“ ir dar 50 Eur. Dėl savo padarytos veikos gailisi, negalima taip daryti.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be V. P. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Iš nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2020 m. kovo 10 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), buvo bute su senu pažįstamu R. K. ir V. P., kurį yra matęs kelis kartus, V. P. kartais ateina pasisvečiuoti pas R. K.. Kiek atsimena, 12 val. įjungė krautis jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A7“ ir po 10 min. išėjo į bendrabutyje esančią bendro naudojimo virtuvę gamintis maisto, kambaryje liko R. K. ir V. P.. Po 2 min. grįžęs į butą pamatė, kad lovoje guli R. K., o V. P. nebėra, taip pat nebebuvo ir jam priklausančiojo mobiliojo ryšio telefono „Samsung A7“. R. K. jam buvo minėjęs, kad slėptų visus brangesnius daiktus, nes V. P. praeityje buvo teistas už vagystes. Tikrai nesitikėjo, kad V. P. galėtų pavogti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. susisiekus telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su V. P., pastarasis paaiškino, kad jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną pardavė lombarde prie stoties, pasakė, kad sumokėjus jam (kaltinamajam) 40 Eur, grąžins jam (nukentėjusiajam) priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Jis jam atsakė, kad jeigu negrąžins telefono, kreipsis į policiją. Dėl šios vagystės, patyrė 600 Eur turtinę žalą. Telefono įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes telefoną pirko prieš 3 metus, jų nebeturi (1 t., b. l. 14-15).

Iš V. K. 2020 m. kovo 19 d. pareiškimo matyti, kad 2020 m. kovo 10 d., apie 10 val., kartu su R. K. ir V. P. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. buvo pajungęs krautis savo mobilųjį telefoną „Samsung A7“ (IMEI (duomenys neskelbtini)). Po kurio laiko išėjo į bendro naudojimo virtuvę darytis valgytis, kambaryje liko V. P. ir R. K.. Grįžus į kambarį lovoje gulėjo R. K., o V. P. nebebuvo, taip pat nebebuvo ir mobiliojo ryšio telefono „Samsung A7“. Susisiekus su V. P. ir paklausus, kur dingo telefonas, pastarasis paaiškino, kad telefoną pridavė lombarde stoties rajone, taip pat grasino susidoroti, jei jis (V. K.) kreipsis į policiją. Telefoną vertina 600 Eur suma (1 t., b. l. 1).

Iš ikiteisminio tyrimo metu nuotoliniu būdu apklausto liudytojo R. K. parodymų matyti, kad 2020 m. vasario 10 d. (iš apklausos įrašo girdėti, jog įvykio datą nurodė tyrėja) jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su V. K. ir V. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis (R. K.) išgėręs pavargo ir nuėjo miegoti. Kai užmigo, kambaryje buvo trise, kai išėjo V. K. nematė, nes jau miegojo, tačiau žino, kad V. K. ruošėsi eiti į virtuvę gamintis valgyti. Jam (R. K.) atsibudus V. K. pasakė, kad dingo jo telefonas, jie iškart suprato, kad jį pavogė V. P., nes jo nebebuvo. Nurodė, jog tai ne pirmas kartas, kai V. P. vagia, jis tai daro dažnai ir yra linkęs į vagystes, iš jo taip pat buvo pavogęs, tačiau grąžino. Dabar su V. P. jokių ryšių nepalaiko, po vagystės nesimatė (1 t., b. l. 23, kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 t. bylos viršelio).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenų matyti, kad 2020 m. kovo 19 d. su pareiškimu kreipėsi V. K. dėl to, kad 2020 m. kovo 10 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), neaiškiomis aplinkybėmis dingo jo mobilusis telefonas „Samsung A7“. Įtaria, kad telefoną galėjo pasisavinti V. P., nes po kurio laiko susisiekus su juo pastarasis nurodė, kad telefoną užstatė stoties rajone esančiame lombarde (1 t., b. l. 5).

Iš 2020 m. kovo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenų matyti, kad nukentėjusysis iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino V. P. kaip asmenį, kuris pavogė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Asmenį atpažino pagal jo veido bruožus (1 t., b. l. 20-21).

Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ 2020 m. lapkričio 11 d. pranešimo matyti, jog UAB „Bitė Lietuva“ mobilaus ryšio telefonais „Samsung A7“ 2017 m. neprekiavo. 2020 m. „Samsung A7“ vertė buvo 199 Eur (1 t., b. l. 125-126).

Iš UAB „Tele2“ 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimo matyti, jog UAB „Tele2“ įrenginio „Samsung A750 A7 64GB DS“ vertė visą jo pardavimo laikotarpį buvo 349 Eur. 2020 m. šiuo įrenginiu UAB „Tele2“ neprekiavo (1 t., b. l. 127-128).

Iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Telia Lietuva“ 2020 m. lapkričio 23 d. pranešimo matyti, jog AB „Telia Lietuva“ telefono „Samsung A7“ kaina nesikeitė nuo 2016 m., visą laiką buvo 399 Eur (1 t., b. l. 129-130).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių, pagrobto turto vertė turi viršyti 5 MGL, tačiau neviršyti 250 MGL sumos.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. P. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, jog nurodytą dieną, apie 11-12 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurį vėliau pardavė. Tokius kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo pareiškimas ir policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. kovo 10 d. jis buvo pas draugą R. K. bute, kuriame taip pat buvo V. P., jis įjungė savo telefoną krautis ir išėjo į bendro naudojimo virtuvę, grįžęs telefono neberado, taip pat nebebuvo ir V. P.. Nors kaltinamasis nebuvo sulaikytas darantis nusikaltimą, tačiau tai, jog jis pavogė telefoną, patvirtino ir R. K., kuris nurodė, jog pas jį bute buvo V. P. ir V. K., jie kartu išgėrinėjo, po to jis nuėjo miegoti, bute liko V. P. ir V. K.. Kai atsibudo V. K. jam pasakė, kad dingo jo telefonas, suprato, kad jį pavogė kaltinamasis, nes jo nebebuvo ir jis anksčiau iš jo taip pat yra vogęs. Be to, ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodžius 4 asmenų nuotraukas, pastarasis nurodė V. P. kaip asmenį, kuris buvo bute ir pavogė iš jo telefoną. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog dėl nurodytos vagystės yra atsakingas V. P.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš nukentėjusiojo pareiškimo, policijos registruojamų įvykių išklotinės ir jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nusikaltimas buvo padarytas ne 2020 m. vasario 10 d., o 2020 m. kovo 10 d., kaltinime padarytas rašymo apsirikimas nurodant ne tą mėnesį, todėl šis netikslumas tikslintinas.

Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog pavogto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) (BK 190 straipsnis), taip pat jog nėra jokių veiką kvalifikuojančių požymių.

Kaip minėta, V. P. telefoną pavogė būnant svečiuose ir niekam nematant, nes R. K. tuo metu miegojo, o V. K. buvo iš jo išėjęs, taigi nėra jokių jo veiką kvalifikuojančių požymių. Sprendžiant dėl telefono vertės teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis patirtą žalą vertina 600 Eur, tačiau posėdžio metu paklaustas dėl telefono vertės nurodė, jog ši suma yra ne tik už mobiliojo ryšio telefoną, tačiau ir už turėtą abonementą, kuris nepriklausomai nuo to, jog telefonas buvo pavogtas, galėjo būti naudojamas toliau su bet kuriuo kitu mobiliuoju įrenginiu, pats mobilusis telefonas buvo pigesnis. Taip pat teismas atsižvelgia į byloje esantį UAB „Tele2“ raštą apie mobiliojo ryšio vertę, jog šio įrenginio vertė visą jo pardavimo laikotarpį buvo 349 Eur. Kadangi nukentėjusysis jį prieš kelis metus išsimokėtinai pirko iš UAB „Tele2“, o byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog iš jo pavogto telefono vertė buvo 600 Eur, vadovaujantis in dubio pro reo principu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, teismas laiko, jog pavogto turto vertė šiuo atveju yra ne 600 Eur, o 349 Eur ir šioje dalyje tikslina kaltinimą. Pažymėtina, jog šis kaltinimo tikslinimas neturi įtakos kaltinamojo gynybai, kadangi tai nekeičia veikos kvalifikacijos, be to kaltinamasis ir jo gynėjas posėdžių metu buvo įspėti, jog kaltinimas šioje dalyje gali būti tikslinamas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, jog V. P., veikdamas tiesiogine tyčia slapta pavogė nukentėjusiojo telefoną, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur). Tokiu būdu V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl V. P. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nusikaltimu padaryta žala iš dalies atlyginta, kadangi kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajam už pavogtą telefoną yra davęs kitą telefoną bei 40 Eur, nukentėjusysis posėdžio metu nurodė, jog priekaištų kaltinamajam neturi. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. V. P. yra jauno amžiaus, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, tačiau teigia dirbęs neoficialiai, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (1 t., b. l. 93-94), per paskutinius 1 metus ne kartą baustas administracine tvarka (2020 m. rugsėjo 5 d. duomenimis), visi pažeidimai dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 83-91), iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 13 kartų, taip pat nuteistas ir po šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau už anksčiau (nei nagrinėjama) padarytas veikas, ne kartą teistas už analogiškų veikų nuosavybei darymą, taip pat ne kartą atlikęs arešto ir laisvės atėmimo bausmes, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 155-162). Valstybinis kaltintojas duomenų apie V. P. gydymąsi viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinio priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nesurinko.

Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo V. P. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra besikartojantis, kaip minėta, jis ne kartą yra atlikęs arešto ir laisvės atėmimo bausmes, tačiau išėjęs iš pataisos įstaigos vėl daro nusikalstamas veikas bei naujus administracinius nusižengimus, po paskutinio nuosprendžio priėmimo 2020 m. lapkričio 3 d. vengė laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau pastebėtina, jog nėra duomenų, kad po paskutinės su laisvės atėmimu susijusios bausmės atlikimo, t. y. po 2020 m. spalio 16 d., jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau nesutinka, su jo siūlomos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dydžiu.

Skirdamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo V. P. prašymą skirti bausmę iki 1 metų laisvės atėmimo, kadangi tokiu atveju galėtų toliau bausmę atlikinėti atvirojoje kolonijoje, galėtų dirbti ir užsidirbti pinigų pragyvenimui išėjus iš pataisos įstaigos. Kaltinamasis nurodo, jog paskyrus didesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jis būtų perkeltas į pataisos namus ir išėjęs į laisvę vėl neturėtų pinigų. Teismas teigiamai vertina kaltinamojo siekį dirbti ir užsidirbti pinigų pragyvenimui išėjus iš pataisos įstaigos, kaip siekį taisyti savo iki tol buvusį neteisėtą elgesį. Taip pat teismas atsižvelgia į pavogto turto vertę, į tai, jog kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš dalies yra atlyginęs, nukentėjusysis jam atleido ir pretenzijų neturi, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Įvertinus visus šiuos bei aukščiau nurodytus jo veiką ir jį patį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti V. P. paskyrus 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 3 mėnesius. Pridedama tokia bausmės dalis atsižvelgiant į bausmės skyrimo motyvus (pagrobto turto vertę, dalinį žalos atlyginimą, nukentėjusiojo poziciją, kaltinamojo norą dirbti, kad išėjus iš laisvės atėmimo vietos vėl neatsidurtų gatvėje be pinigų, negalintis išsinuomoti būsto). Į bausmės laiką įskaitytini laikotarpiai, įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 216 Eur (2 t., b. l. 42-43).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai yra apribotos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, jog posėdžio metu kaltinamojo gynėjas, prokuroras ir kaltinamasis minėtų išlaidų taip pat prašė nepriteisti, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 23 val. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. 20.05 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 48-50). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 66-67) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina, pasas grąžintinas V. P., jį išsiunčiant į laisvės atėmimo vietą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) iš kaltinamojo paimtas telefonas „Xiaomi redmi“, perduotas į saugyklą pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. kvitą B, serija BBB Nr. 2PK004512 (1 t., b. l. 39), po nuosprendžio paskelbimo grąžintinas V. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) kompaktinis diskas su liudytojo R. K. apklausa (prisegtas prie 1 t. bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 5 (penkių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t y. 3 mėnesius ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 23 val. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. 20.05 val. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat laikotarpius, įskaitytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendyje, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 216 (dviejų šimtų šešiolikos eurų) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos V. P. teikimą.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, pasą grąžinti V. P., jį išsiunčiant į pataisos namus.

Telefoną „Xiaomi redmi“ po nuosprendžio paskelbimo grąžinti V. P..

Kompaktinį diską su liudytojo R. K. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.