Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-660-827/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-09-28
Bylos Nr.
A6.-660-827/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01014-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Nr. A6.-660-827/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01014-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-08-11 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vadovei A. M. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, būdama UAB „A“ bendrovės vadove nuo 2020-09-15, ir žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „A“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), (duomenys neskelbtini)m., įsteigta 2018-09-26. Bedrovės vadovė nuo 2020-09-15 iki dabar - A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau- MAIS) 2022-08-10 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 124.345,07 Eur, iš jos: gyventojų pajamų mokestis (toliau- GPM) 5190,01 eurų, delspinigiai – 214,53 eurų; pelno mokestis 8 926,00 eurų, delspinigiai -145,44 eurų, bei pridėtinės vertės (toliau- PVM) mokestis 106 174,37, delspinigiai 3 694,72 eurų. Preiškime pažymėta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu primtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklartuotų mokesčių.

Bendrovė su VMI turėjo 2021-04-28 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-20957 dėl 71 058,05 Eur sumokėjimo išdėstymo. Kadangi įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį Bendrovė nemokėjo, ji nutraukta 2022-04-07 sprendimu Nr. (23.24- 08) 327-21018. Pažymėtina, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2022-01-20 priimant 9 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 3 sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022-05-17 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2022-06-15, surašant 2022-06-16 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-2521.

Bendrovė operatyviam patikrinimui nepateikė 2022-05-23 Mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706-3558 nurodytų dokumentų, todėl nebuvo galima pilna apimtimi patikrinti Bendrovės mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo per laikotarpį nuo 2021-05-15 iki 2022-05-15, buvo vertinama tik „Swedbank“, AB pateiktos Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose esanti informacija.

Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal „Swedbank“ AB 2022-05-31 pateiktą informaciją per laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-05-30 vyko taip: 2021-01-01 likutis sudarė 16 423,06 eurų, pajamos sudarė 759 252,77 eurų, išlaidos 775 683,82 eurų, likutis 2022-05-30 sudarė -7,99 eurų, šiuo laikotarpiu sumokėta VMI -27 652,87 eurų. Įplaukos šiuo atveju - tai fizinių ir juridinių asmenų pervestos lėšos už perkamas prekes (elektroninė prekyba), išlaidos, tai pinigų grąžinimai už atšauktus užsakymus, mokesčių, atlyginimų mokėjimas ir pervedimai tiekėjams už prekes ir paslaugas. Didžiausi mokėjimai iš minėtos banko sąskaitos, atikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, t.y.:

Mokėjimo data Pervesta suma, Eur Gavejas Mokestinė nepriemoka, Eur Pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį, Eur Mokestinės paskolos likutis, Eur 2021-07-07 3945,97 T 3099,57 3555,00 67503,05 2021-07-14 5524,00 T s. 3099,57 3555,00 67503,05 2021-07-29 5064,95 T 3558,09 4740,00 66318,05 2021-08-06 5144,00 F 3558,09 4740,00 66318,05 2021-09-29 4030,00 A. 2812,15 7110,00 63948,05 2021-09-30 5813,00 F 2812,15 7110,00 63948,05 2021-10-14 6577,00 F 3226,15 7110,00 63948,05 2021-10-15 3556,00 F 3226,15 7110,00 63948,05 2021-10-22 3945,00 F 3684,55 7110,00 63948,05 2021-10-25 4177,00 F 3684,55 7110,00 63948,05 2021-10-27 3603,00 F 3684,55 0,00 62763,05 2021-12-20 6887,00 F 804,75 0,00 61578,05 2021-12-21 5417,00 F 804,75 0,00 61578,05 2021-12-27 4127,00 F 804,75 1185,00 60393,05 2022-01-11 2565,00 F 9469,35 1185,00 60393,05 2022-01-12 2227,00 F 9469,35 1185,00 60393,05 2022-01-19 1495,00 F 9962,53 1185,00 60393,05 Pareiškime nurodyta, kad

aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė A. M. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių A. M. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Bendrovės vadovė A. M., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021-01-01 iki 2022-05-30, nustatyta, kad A. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pareiškimu prašoma skirti UAB „A“ vadovei A. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. teismo posėdžio metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, labai gailisi. Paaiškino, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl sunkios jos vadovaujamos įmonės padėties, kuri atsirado pandemijos laikotarpiu nesuvaldžius neigiamų pasekmių, ko pasekoje susiformavo mokestinė nepriemoka. Mokėjimai buvo vykdomi bendrovės prekių tiekėjams, nes buvo siekiama išsaugoti bendrovės pardavimų apimtis ir uždirbti pelną, kad atsiskaityti su VMI. Taip pat nurodė, kad minėtu laikotarpiu VMI buvo pervesta 28052,87 eurų suma, t.y. įsiskolinimas buvo mažinamas, ir toliau siekiama sumažinti įsiskolinimą valstybės biudžetui. Prašė taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad gailisi, bei įsiskolinimas sumažintas, taip pat į tai, kad ji studijuoja, kad bauda sunkiai atsilieptų jos biudžetui.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. papildomai nurodė, kad pripažįsta padariusi administracininį nusižengimą, labai gailisi, tai atsitiko, nes gelbėjo verslą. Paaiškinimus rašė teisininkas. Mokėjo tiekėjams, nes reikėjo prekių, tuo pažeidžiant mokėjimų eiliškumą. Suprato, kad daromas pažeidimas. Įmonės veikla - prekyba telefonais. Darbuotojų dirbo nedaug. Šiuo metu įmonė jau neveikia, ruošiamasi kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šiai dienai dar nesikreipė su pariškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Skola VMI atsirado pernai, balandžio-gegužės mėn. Per karantiną bendrovė ėmė paskolą, gelbėjo verslą, vykdė prekybą internetu ir gyvai. Mokestinę paskolą virš 70 tūkst. eurų ėmė pernai pavasarį. Sutartį pasirašė internetu, daugiau nežiūrėjo. Pateiktas banko išrašas patvirtina, kad VMI buvo mokama pagal galimybes, kiek liko dar sumokėti šiai diena – nežino. Bendrovė bankrutuoja dėl skolų VMI. Negali įvardinti prekių tiekėjų. Bendrovė bandė keisti vadovą, tačiau dokumentai Registrų centro nepasiekė, todėl oficialiai ji iki šiol minėtos bendrovės vadovė. Supranta, kad privalo atsakyti, nes tuo metu buvo vadovė. Bendrovės buvęs vadovas K. L., M. L. darbuotojas. Pajamas įmonė gaudavo iš prekių. Kažkiek mokesčiai VMI buvo mokami. Bendrovė realiai neveikia nuo šių metų sausio mėn. Nežino, iš ko buvo mokėta š.m. sausio mėn. Oficialiai bendrovei ji vadovauja. Bendrovė turėjo fizinę parduotuvę, reikėjo už viską mokėti, nors karantino metu faktiškai niekuo nesinaudojo. Gailisi dėl to, kas padaryta, pripažįsta, kad reikia už tai atsakyti.

Pareiškėjo VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes ji, būdamas bendrovės „A“ vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2021-05-15 iki 2022-05-15, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais, darbuotojais.

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, Bendrovės mokestinė nepriemoka MAIS 2022-06-01 duomenimis buvo 112 108,30 Eur, kurią sudarė: 104 013,37 Eur pridėtinės vertės mokestis (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-01-28 iki 2022-02-26) ir 2 756,60 Eur PVM delspinigiai; 5 190,01 Eur gyventojų pajamų mokestis (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-09-16 iki 2022-04-16) ir 147,60 Eur šio mokesčio delspinigiai, bei 0,72 Eur pelno mokesčio delspinigiai, ir kaip matyti iš pateiktų apskaitos duomenų (balanso), mokestinė nepriemoka 2022-08-10 sudarė 124 345,07 Eur (b.l. 8). Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo, bendrovė „A“su VMI turėjo 2021-04-28 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-20957 dėl 71 058,05 Eur sumokėjimo išdėstymo, tačiau bendrovei nemokant įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį, minėta mokestinės paskolos sutartis 2022-04-07 sprendimu buvo nutraukta. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2022-01-20, priimant 9 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 3 sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b.l. 18). VĮ registrų centro Juridinių asmenų registro 2022-06-13 duomenimis, Bendrovė vėliausiai finansines ataskaitas Juridinių asmenų centrui buvo pateikusi už 2019 metus. Pagal 2019 m. balansą, 2019-12-31 bendrovės turto vertė buvo 7 611,00 Eur, ilgalaikio turto vertė- 0,00 Eur; trumpalaikis turtas -7 611,00 eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 693,00 eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 5 693,00 Eur. 2022-06-13 VĮ Regitra ir Registrų centro duomenimis, bendrovė neturėjo jokio registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Kadangi tikrinimo metu bendrovė nepateikė preliminarios finansinės ataskaitos 2022-04-30 dienai, buvo vertinama tik bendrovės saskaitos (duomenys neskelbtini) išrašuose esanti informacija. Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b.l. 17-19), byloje pateiktų bendrovės balansų (b.l. 8-16), banko sąskaitos išrašo (b.l. 20-41), UAB „A“ turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką nurodytu tikrinamuoju laikotarpu iš bendrovės sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Didžiausi mokėjimai buvo daromi F., T., T. s., UAB „A“, F., R. naudai, VMI naudai tikrinamuoju laikotarpiu buvo pervesta tik 24 273,87 Eur, ir 2022-08-10 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 124 345,07 Eur.

Atsakomybėn traukiama A. M. teismo posėdyje nurodė, kad prisipažįsta padariusi nurodytą administracinį nusižengimą, gailisi. Taip pat nurodė, kad bendrovės vadovo veiksmai - atliekami mokėjimai nesilaikant eiliškumo tvarkos buvo priimti stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą šalyje esančios koronoviruso situacijoje, siekė išlaikyti verslą, taip pat reikėjo atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais. Visi jos veiksmai ir sprendimai dėl atsiskaitymų buvo neišvengiami siekiant stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją, užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių naudai, kurie buvo būtini bendrovės funkcionavimui, taip pat nurodė, kad kiek įmanoma, buvo atliekami mokėjimai ir VMI.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t.y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „A“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpu nuo 2021-05-15 iki 2022-05-15 vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimis, patvirtina bendrovės balansai (b.l. 8-16). UAB „A“ direktorės A. M. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 17-19), banko sąskaitos išrašas (b.l. 20-41) bei kiti byloje esančiais įrodymais.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės „A“ vadovė A. M., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas A. M. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jos vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. A. M. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, gailisi, todėl teismas tai vertina kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdama užtikrinti jos vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą, taip pat teismas atsižvelgia į A. M. asmenybę, turtinę padėtį, tai, kad ji studijuoja, nedirba, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus A. M. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

A. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 800 € (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-472-827/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė