Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. atstovui advokatui Mažvydui Misiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-31 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini)) vadovui A. K. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ bendrovės vadovu nuo 2019-02-28, ir žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „A“, kodas (duomenys neskelbtini), (toliau - ir Bendrovė) registruota adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. Juridinių asmenų registre įregistruota 2018-09-20, pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota nuo 2019-07-03 (PVM kodas (duomenys neskelbtini)). Vykdoma veikla - Taksi veikla (EVRK kodas 493200) (pagrindinė), Kitas keleivinis sausumos transportas (EVRK kodas 493000), Variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (EVRK kodas 771000).

VMI prie FM duomenimis Bendrovės akcininke nuo 2019-02-18 yra O. D., gim. (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2019-02-28 yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), o apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2019-05-04 - N. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) 2022-03-01 duomenimis Bendrovėje buvo 2 apdraustieji asmenys. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM 2022-03-03 duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 116.882,11 Eur, iš jos: 79.105,92 Eur PVM (nepriemoka susidarė nuo

2019-08-27), 5.027,47 Eur PVM delspinigiai, 21.587,00 Eur pelno mokestis (nepriemoka susidarė nuo 2020-06-16), 115,90 Eur pelno mokesčio delspinigių, 9.296,19 Eur GPM (nepriemoka susidarė nuo 2020-02-18), 75,12 Eur GPM delspinigiai, 1.200,00 Eur avansinio pelno mokestis (nepriemoka susidarė nuo 2020-06-26), 471,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (nepriemoka susidarė nuo 2020-02-18) ir 3,51 Eur šio mokesčio delspinigių. Preiškime pažymėta, kad visa UAB „A“ mokestinė nepriemoka susidarė, kai Bendrovei vadovavo A. K.

Kadangi Bendrovė geranoriškai nevykdė mokestinių įsipareigojimų, mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas buvo vykdomas VMI nuo 2020-01-13 iki 2020-04-21. Paminėtu laikotarpiu buvo priimti penki nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir vienas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau 2020-04-21 buvo panaikinti, nes Bendrovė 2020-04-08 buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, taip pat nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Priverstinis išieškojimas iš lėšų bankų sąskaitose vėl buvo vykdomas tik nuo 2021-11-08, buvo priimti penki nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir vienas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo tik 106,00 Eur.

Siekiant nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas Bendrovės operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2021-02-01 iki 2022-01-31. Atlikus patikrinimą 2022-03-07 surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-814. Bendrovės finansininkė 2022-02-14 el. paštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Bendrovė savo veiką pradėjo 2018 m., užsiimdavo taksi paslaugomis. Dauguma vairuotojų tai - užsienio piliečiai (buvo įdarbinta virš 30 žmonių), bet pasirodo, kad buvo vairuotojų, kurie dirbo su individualia veikla, bet Bendrovės platformoje (BOLT, UBER, YANDEX), po patikrinimo išlindo daug neapskaitytų pajamų grynais pinigais (visos ataskaitos buvo gautos iš BOLT, UBER, YANDEX sistemų), visi pinigai užpajamuoti įmonės vardu (nors direktorius atsiskaitydavo su individualią veiklą turinčiais vairuotojais (40% gaudavo įmonė, 60% - vairuotojai) ir visą atsakomybę už šiuos veiksmus prisiėmė direktorius. Deklaracijos buvo patikslintos, atsirado PVM ir pelno mokesčio įsiskolinimas ir taip pat grynųjų pinigų trūkumas, dėl kurio įmonė pasirašė paskolos sutartį su A. K.. Kartą į metus pagal kiekvieną sutartį išrašoma sąskaita faktūra palūkanoms. 2020 m. prasidėjus pandemijai, pasikeitė pavėžėjo taisyklės ir įmonė patyrė nuostolį. Šiuo metu įmonė nuomoja turimus automobilius.

VMI prie FM duomenimis Bendrovė turi vieną atsiskaitomąją sąskaitą „Revolut Payments“ UAB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi sąskaitas „Paysera LT“ UAB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pagal Bendrovės pateiktą „Revolut Payments” UAB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad sąskaitoje piniginių lėšų likutis 2021-02-01 buvo 1.187,23 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2021-02-01 iki 2022-01-31 sudarė 206,05 Eur (iš veiklos), išlaidos 1.393,27 Eur (iš jų: 15,25 Eur SODRAI, išėmimas grynais - 1.377,00 Eur, PLAIS mokestis 1,02 Eur). 2022-02-23 likutis buvo 0,01 Eur.

Pagal Bendrovės pateiktą „Paysera LT“, UAB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad sąskaitoje piniginių lėšų likutis 2021-02-21 buvo 0,94 Eur, laikotarpiu nuo 2019-02-21 iki 2022-01-31 operacijų nebuvo, likutis 2022-01-31 buvo 0,94 Eur.

Pagal Bendrovės pateiktą „Paysera LT“, UAB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad sąskaitoje piniginių lėšų likutis 2021-02-21 buvo 0,00 Eur, laikotarpiu nuo 2021-02-21 iki 2022-01-31 operacijų nebuvo, likutis 2022-01-31 buvo 0,00 Eur.

Pagal pateiktas avanso apyskaitų kopijas nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2021-02-01 iki 2022-02-28 buvo vienas atskaitingas asmuo A. K., likutis 2021-02-01 pas jį buvo neigiamas - 785,21 Eur, per laikotarpį nuo 2021-02-01 iki 2022-02-28 atskaitingas asmuo gavo 72.129,12 Eur sumą, turėjo išlaidų 67.878,87 Eur, likutis 2022-02-28 buvo 3.465,04 Eur. Atskaitingas asmuo 2022-02-28 mėnesio pabaigoje išmokėto ir nepanaudoto avanso į kasą negrąžino, tuo Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos atlikimo taisyklių“ II dalies 9 punktą.

Per laikotarpį nuo 2021-02-01 iki 2022-02-28 daugiausiai buvo išmokėta šiems kreditoriams: UAB T (kodas (duomenys neskelbtini)) - 11736,48 Eur, UAB I (kodas (duomenys neskelbtini)) - 16259,00 Eur, UAB O (kodas (duomenys neskelbtini)) - 10648,00 Eur, Akcinė draudimo bendrovė „G“ (kodas (duomenys neskelbtini)) - 7004,50 Eur, UAB G (kodas (duomenys neskelbtini)) - 3980 Eur, UAB E (kodas (duomenys neskelbtini)) - 2000 Eur, SODRAI - 3640,34 Eur, o VMI tik 972,40 Eur.

Pareiškime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pažymėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Vadovaujantis minėta nuostata, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo, tačiau iš Bendrovės pateiktų finansinių apyskaitų, bankų sąskaitų išrašų, matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Tuo Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškime nurodyta dalis finansinių operacijų, kurios pagrindžia, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsiskaitymo tvarka: 1) 2021-03-19 buvo atliktas mokėjimas UAB „E“- 2.000,00 EUR, kai remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 116.854,06 EUR; 2) 2021-07-12 atliktas mokėjimas UAB „I“ - 795,00 EUR, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 112.519,64 EUR; 3) 2021-09-01 atliktas mokėjimas UAB „O“ - 605,00 EUR, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 112.981,04 EUR; 4) 2021-09-21 atliktas mokėjimas UAB „G“ - 560,00 EUR, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 113.069,44 EUR; 4) 2021-10-29 buvo atliktas mokėjimas UAB „I“ - 1.089,00 EUR, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 112.993,04 EUR; 2022-01-31 buvo atliktas mokėjimas UAB „T“ - 1.806,93,00 EUR, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 113.523,27 EUR.

Pareiškime nurodyta, kad Bendrovės skola valstybės biudžetui iki šiol nepadengta. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis (toliau – MAIS) 2022-05-10 duomenimis - Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 117.842,58 Eur.

Bendrovė, mokėdama kitiems kreditoriams, turėjo gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoką, ir būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui ir mokėdama kitiems kreditoriams tuo pačiu metu, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovės vadovas A. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčių išmokėjimui ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI interesus. Pareiškimu prašoma skirti UAB „A“ vadovui A. K. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. atstovas advokatas M. Misiūnas paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. pripažįsta padaręs administracininį nusižengimą, labai gailisi. Nurodė, kad VMI pareiškimu prašoma remiantis CK 6.930¹ straipsniu už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti A. K. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį. Minėtas pažeidimas yra formalus, nustatytas atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą už laikotarpį 2021-02-01 iki 2022-01-31. Vertinant A. K. kaltės klausimą dėl padaryto pažeidimo, atstovas pateikė paaiškinimą, kaip ir dėl ko šis pažeidimas buvo padarytas. Atstovas akcentavo Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas dėl apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, pažymėjo, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad VMI prašydama skirti bendrovės vadovui baudą, neatsižvelgė į bendrovės atstovų paaiškinimus operatyvaus partikrinimo metu, tai, kad A. K. prisiėmė žymiai didesnius mokestinius įsipareigojimus, nei turėjo prisiimti pagal faktą, todėl bauda būtų perteklinė priemonė, o į raginimą be baudų sudaryti sąlygas sumokėti mokesčių įsiskolinimą, VMI nekreipė dėmesio. Atstovo nuomone, VMI nesivadovavo turinio prieš formą principu ir neatsižvelgė į tai, kad A. K. pats savo noru prisiėmė atsakomybę sumokėti žymiai didesnius nei faktiškai UAB „A“ priklausytų mokėti mokesčius.

Aiškindamas aplinkybes dėl mokestinių įsipareigojimų valstybei atsiradimo priežastis, nurodė, kad bendrovė „A“ užsiimdavo taksi paslaugomis, dirbo dauguma užsienio piliečių (buvo įdarbinta apie 30 pavežėjimo paslaugomis užsiimančių asmenų, tačiau tie asmenys nors ir dirbo individualiai, nebuvo įdarbinti pagal darbo sutartis), šiems asmenims už pavežėjimo paslaugas naudojant BOLT, UBER, YANDEX ir kitas platformas, iš bendrovės „A“ lėšų buvo mokamos sumos pagal A. K. susitarimą su kiekvienu iš jų, pagal vienodą principą t.y. nuo kiekvieno kliento kelionės bendrovė gaudavo gauna 40 %, o vairuotojas gaudavo 60 %. Pakankamai ilgą laiką tokiems asmenims A. K. išmokėdavęs 60 % už kiekvieno pavežėjimo paslaugos dalį, šių lėšų nespėjo įforminti, nes asmenys taip ir nesugebėjo įteisinti savo gyvenimo Lietuvoje, gauti laikinųjų leidimų ir individualios veiklos pažymų, o galiausiai iš vis išvyko iš Lietuvos. Todėl bendrovės buhalterijoje atsirado didžiulė išgrynintų pinigų iš bendrovės „A“ banko kortelių naudojant BOLT, UBER, YANDEX sistemas suma. Išmokėtų lėšų vairuotojams nespėta įforminti dar ir dėl to, kad bendrovėje buvo atlikta krata ir pastebėta, kad iš UAB „A“ kortelių direktorius A. K. išgrynino virš 23 000 EUR. Po šios kratos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir A. K. pareikšti įtarimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl bendrovės „A“ lėšų, kurias jis neva pasisavino iš įmonės kortelių, nors jos buvo išmokėtos tačiau neapiformintos. Siekiant išvengti šios keblios situacijos dėl neapskaitytų pajamų, bendrovės vadovas prisiėmė atsakomybę dėl tų lėšų, kurios nebuvo apskaitytos bendrovėje kaip išlaidos vairuotojams, o įformintos kaip įmonės UAB „A“ pajamos, viso daugiau nei 250 000 Eur sumai. O patikslinus įmonės deklaracijas, dėl to ir atsirado UAB „A“ papildoma apie 70 000 eur PVM ir pelno mokesčio prievolė ir automatinis įsiskolinimas dėl drastiškai padidėjusių formaliai uždeklaruotų pajamų, kurių realiai įmonė negavo. O dėl to, kad faktiškai UAB „A“ nuimtų lėšų neturėjo, nes jos buvo išmokėtos vairuotojams (užsieniečiams), o patikslintose deklaracijos nurodyta, kad įmonė turi šias lėšas, A. K. įformino, kad gavo šias lėšas pagal paskolos sutartis, t.y. virš 250 000 eur sumai, nors šių sumų realiai taip pat negavo. Pagal šias sutartis A. K. įsiapreigojo mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo neva paimtų paskolų ir iki šiol jas moka. Todėl šiuo atveju, A. K. kaip įmonės direktorius, šiai dienai yra daugiau nei finansiškai nubaustas, ko ir siekia VMI prašant skirti papildomai 2200 Eur baudą. A. K. be to, kad dėl šio neapdairaus, lengvabūdiško pasitikėjimo vairuotojais, kad šie įformins individualią veiklą ir bus apskaitytos jo iš įmonės sąskaitų išmokėtos lėšos kaip priklauso į įmonės išlaidas, nuo ko neturėtų būti mokamas nei pelno mokestis ir stipriai mažinamas PVM, šios lėšos jo buvo apskaitytos kaip įmonės pajamos, ir atitinkamai daugiau nei dvigubai išaugo mokestinis įsiskolinimas, papildomai jis moka įmonei palūkanas nuo neva pasiskolintos šimtatūkstantinės sumos, nors paskolos faktiškai negavo. Tokiu būdu bendrovės mokestinė nepriemoka šiai dienai būtų apie 40000 Eur, bet ne 117 000, atsižvelgiant į tai, kad įmonė turi keliasdešimt automobilių, pavykus parduoti keletą iš jų galėtų atsiskaityti su VMI, tačiau dėl šiuo metu susidariusios ir pažengusios situacijos tai padaryti žymiai sunkiau. Atstovo nuomone, tiek dėl tebesitęsiančio baudžiamojo tyrimo, kuris tęsiasi jau du metus su sunkiais įtarimais, tiek dėl jo įsipareigojimų įmonei už lėšas, kurių jis nepaėme, A. K. yra jau pakankamai nubaustas ir papildoma bauda už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, būtų netikslinga.

Taip pat nurodė, kad iš teismui pateikto pranešimo apie įtarimą matyti, kad Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 183 straipsnio 2 dalyje; įtarimas pareikštas A. K.. Nurodė, kad iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį vyksta dėl to paties fakto, t.y. įmonės lėšų panaudojimo teisėtumo, o ši administracinė teisena pradėta už UAB „A” lėšų panaudojimo eiliškumo pažeidimus laikotarpiu nuo 2020-01-13 iki 2020-04-21. Pažymėjo, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal LAT praktiką ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia, jog automatiškai eliminuojama galimybė traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn bei pažeidžiamas dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimas. Atstovo nuomone, teismas šioje byloje turėtų spręsti ar nėra pagrindo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukti vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu.

Teismui nenustačius pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, prašė taikyti A. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam siūlomą paskirti baudą, skiriant pusę minimalios baudos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Prašymą grindžia tuo, kad A. K. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių eilės nesilaikė dar ir dėl to, kadangi pandemijos laikotarpiu stengėsi išlaikyti Bendrovės veiklą, atsiskaityti su tiekėjais ir kitais kreditoriais, nuo kurių pagalbos priklausė ir Bendrovės veiklos tęstinumas. Bendrovė „A“ nuo 2020-04-08 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į sarašus juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sąrašą. UAB „A“ buhalterė bei direktorius ne kartą kreipėsi į VMI dėl su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau prašymas galiausiai nebuvo tenkintas. A. K.veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė Bendrovės veikla. Nors tokius veiksmus A. K. atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to joms gresia atsakomybė, tačiau nurodytus veiksmus lėmė situacija, kurioje verslas anksčiau nebuvo, be to dėl neapdairios situacijos neuždeklaruojant išmokėtų vairuotojams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „A“ turto pasisavinimo, kuriame direktoriui gresia iki 10 metų laisvės atėmimo, todėl pats įsiskolinimas mokesčiams padarytas tik formaliai tam, kad išvengti didesnės atsakomybės. Be to, Bendrovė po minėto atsisakymo dėl mokestinės prievolės išdėstymo t.y. 2022 gegužės mėn., daugiau nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, net turint neigiamą VMI sprendimą dėl mokesčių nepriemokos mokėjimo, neinicijavo nemokumo proceso, o bando stabilizuoti finansinę padėtį, todėl akivaizdu, jog esamoje situacijoje nėra ir nebuvo bendrovės vadovo A. K.veiksmuose tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimų dėl atsiskaitymo eiliškumo. Jei pažeidimas ir padarytas, jis buvo atliktas dėl neatsargumo, nežinojimo, kuomet A. K. dėl specifinių buhalterijos žinių neturėjimo lengvabūdiškai nesiėmė skubiai spręsti klausimo dėl vairuotojams išmokėtų lėšų skubaus įforminimo, jei tai būtų savalaikiai padaręs, nebūtų susidariusi tokia didžiulė mokestinė nepriemoka, o tuo pačiu ir nebūtų pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių paveikusią situaciją, A. K.pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus (pastangos išlaikyti, prisiimti asmeniškai įmonės finansinę naštą už įmonės neapskaitytas lėšas, Bendrovės veiklos tęstinumą, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais), taip pat kitas A. K. charakterizuojančias aplinkybes, augina tris mažamečius vaikus, neteistas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą ir jo asmenybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino ir gailisi padaręs šį nusižengimą, savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties, nes dėl prisiimtų įsipareigojimų finansinė situacija yra labai bloga, turi 250 000 eur įsiskolinimų, todėl gelbstint verslą nuo žlugimo buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka.

Taip pat nurodė, kad mokestinių ginčų dėl mokestinės nepriemokos sumos nebuvo, teismuose tai nebuvo ginčijama. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta, ir tik teismas baudžiamojoje byloje spręs ar tos sumokėtos įmonės lėšos vis dėl to buvo išmokėtos, ar A. K. jas pasisavino. Jei teismas pripažins, kad tos sumos buvo išmokėtos, tuomet automatiškai bus tikslinamos deklaracijos ir automatiškai neliks tokio didelio įsiskolinimo. Ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta, galutinis kaltinimas dar nėra pateiktas. Šiuo metu įmonė veikianti, sunkiai, bet gauna pajamas, nes kitai įmonei nuomoja automobilius. 250 tūktančių kreditas - tai per porą metų išmokėtos sumos tiems darbuotojams, kurie užsiėmė pavežėjimo paslaugomis, tačiau su jais nebuvo pasirašytos sutartys, nebuvo įforminta. Ir tos sumos kurios buvo išmokėtos, jos preliminariasi ir sudarė tą 250 000 eurų sumą. Šiuo atveju kreditorius „A“, A. K. skolingas bendrovei. Baudžiamojoje byloje jis kaltinamas pasisavinęs tuos pinigus, tačiau jis jų nepasisavino, nes jie buvo išmokėti darbuotojams, tačiau buhalteriškai tai nebuvo fiksuota. Todėl dabar įforminta, kad neva A. K. pinigus pasiskolino. Šiuo metu jis dirba šios įmonės direktoriumi, turėtų gauti pajamas, bet negauta, nes uždėti areštai, ir VMI nusirašo visas lėšas. A. K. turi santaupų, nes verslas nuo 2018 metų gerai sekėsi. A. K. turi 3 vaikus, sutuoktinė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.

Atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Pareiškėjo VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „A“ vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2021-02-01 iki 2022-01-31, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais, darbuotojais.

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, Bendrovės mokestinė nepriemoka MAIS duomenimis 2022-03-03 buvo 116882.11 Eur, kurią sudarė: 79.105,92 Eur pridėtinės vertės mokestis (nepriemoka susidarė 2019-08-27), 5027,47 Eur PVM delspinigiai; 21587,00 Eur pelno mokestis (nepriemoka susidarė nuo 2020-06-16), 115,90 Eur pelno mokesčio delspnigių; 9296,19 Eur gyventojų pajamų mokestis (nepriemoka susidarė nuo 2020-02-18), 75,12 Eur GMP delspinigiai, 1200,00 Eur avansinio pelno mokestis (nepriemoka susidarė nuo 2020-06-26), 417, 00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (nepriemoka susidarė nuo 2020-02-18) ir 3,51 Eur šio mokesčio delspinigių (b.l. 13), ir kaip matyti iš pateiktų apskaitos duomenų (balanso), mokestinė nepriemoka 2022-05-10 sudarė 117.842,58 (b.l. 12). Mokestinės nepriemokos priverstinio išsišakojimo metu laikotarpiu nuo 2020-01-13 iki 2020-04-21 buvo priimti 5 nurodymais nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 1 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau 2020-04-21 jie buvo panaikinti, nes Bendrovė nuo 2020-04-08 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į sąrašus, kuriuose juridiniams asmenims buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19. Nuo 2021-11-08 vėl buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, primti 5 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 1 sprendimas išieškoti mokestine nepriemoką iš turto. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovė sumokėjo 106,00 Eur mokestinės nepriemokos. Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, UAB „A“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką (b.l. 6, 7, 8, 9, 10, 11), nurodytu tikrinamuoju laikotarpu iš bendrovės sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis), valstybės biudžetui lėšų pervesta buvo tik 972,40 Eur (b.l. 14). Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. K. bendrovės vadovu yra nuo 2019-02-28 iki šiol (b. l. 5).

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad bendrovės „A“ vadovas A. K. prisipažįsta padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, gailisi. Taip pat nurodė, kad bendrovės vadovo veiksmai - atliekami mokėjimai nesilaikant eiliškumo tvarkos buvo priimti stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą šalyje esančios koronoviruso situacijoje, siekė išlaikyti verslą, siekė išsaugoti ir bendrovės darbuotojus, taip pat reikėjo atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais. Visi jo veiksmai ir sprendimai dėl atsiskaitymų buvo neišvengiami siekiant stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją, užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių naudai, kurie buvo būtini bendrovės funkcionavimui, o ne valstybės biudžetui. Taip pat atstovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad A. K. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, dėl neva iš bendrovės „A“ pasisavintų lėšų. Taip pat pateikė paaiškinimus iš kur atsirado didžioji dalis mokestinės nepriemokos. Atstovo nuomone, administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, nes atliekams ikiteisminis tyrimas susijęs su iškelta jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena, t.y. ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį vyksta dėl to paties fakto, t.y. dėl įmonės lėšų panaudojimo teisėtumo, o administracinė teisena pradėta už UAB „A” lėšų panaudojimo eiliškumo pažeidimus laikotarpiu nuo 2020-01-13 iki 2020-04-21.

Tačiau teismas nesutinka su šiais atstovo argumentais, dėl bylos nutraukimo esant non bis in idem principui. Minėtas principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas vyksta ir 2019-11-14 įtarimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį A. K. pareikštas dėl to, kad jis, nuo 2019-03-07 būdamas bendrovės „A“ direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apsakitos įstatymo 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su išgrynintų piniginių lėšų panaudojimu, pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas bei disponuodamas įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, o būtent 41085 eurų, kurias laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-21 gavo už suteiktas pavėžėjimo paslaugas iš platformos „Uber“, „Yandex“, po to turėdamas tikslą pasisavinti, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-21 pasinaudodamas jam, kaip UAB „A“ atskaitingam asmeniui, suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Paysera LT“, išgrynino ir savo reikmėms panaudojo 23646 Eur, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą - 23646 Eur (b.l. 35-36).

Kaip teisingai pastebėjo pats administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, pagal LAT praktiką ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia, jog automatiškai eliminuojama galimybė traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn bei pažeidžiamas dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimas (LAT 2018-06-21 nutartis Nr. 2AT-37-648/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju A. K., kaip bendrovės vadovas traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, kurio didžioji dalis susidarė jau 2019 m., laikotarpiu nuo 2021-02-01 iki 2022-01-31 darė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, t.y. jo galimai nusikalstama veika, dėl kurios vyksta ikiteisminis tyrimas, visai nesusijusi su šia administracinio nusižengimo teisena.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t.y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „A“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpu nuo 2021-02-01 iki 2022-01-31 vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimis, patvirtina bendrovės balansai (b.l. 6-11).

UAB „A“ direktoriaus A. K. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 13-15) bei kiti byloje esančiais įrodymais.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės „A“ vadovas A. K., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas A. K. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. A. K. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimus, kad administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdamas užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą, taip pat teismas atsižvelgia į A. K. asmenybę, turtinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį, tai, kad jis išlaiko tris nepilnamečius vaikus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus A. K. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 € (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-472-827/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.