Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

2021-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1344-476/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-13
Bylos Nr.
A6.-1344-476/2021
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00116-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Irena Narbutienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. B.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1344-476/2021Teisminio proceso Nr. 4-36-3-000116-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 7.11.; 21.9.10.; 21.11.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gruodžio 13 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujat administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip bendrovės vadovas pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laikotarpiu nuo 2021-03-24 nevykdė savo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021-05-28 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 27312,10 Eur. VMI prie FM 2021-03-22 išsiuntė pranešimą Nr. (23.31-08)325-93 apie inicijuotą nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankrotą vykdyti ne teismo tvarka priimti.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 27312,10 Eur. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusižengimą ir paaiškino, kad jis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas sužinojo tik gavęs dokumentus iš teismo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu jis buvo. Jie pardavė produkciją vienam juridiniam asmeniui. Jis savo apskaitoje neteisingai įformino gautą produkciją. Dėl to mokesčių inspekcija pradėjo reikalauti sumokėti visą PVM. Dabar šis juridinis asmuo sutvarkys dokumentus, apie tai informuos bankroto administratorių. Dėl bankroto bylos neiškėlimo savo kaltę pripažįsta. Jis žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, bet laiku nesiėmė būtinų veiksmų. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-5 ), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto istoriniai duomenys (b. l. 6-9), pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10-16), nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (b.l.17), prievolių ataskaita (b.l.18), sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b.l.19,20), nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų (b.l.22), duomenys iš Registrų centro, VĮ „REGITRA“(b.l.24-26), pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l.27-30), Šiaulių apygardos teismo nutartis (b.l.36-38).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

Norint patraukti įmonės vadovą ar savininką administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje ATP-365-361/2011).

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Įmonės nemokumas – tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų, nustatyta, kad pagal metinės finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas 2017-12-31 sudarė 148231,00 Eur: ilgalaikis turtas 41437,00 Eur, trumpalaikis turtas 106794,00 Eur., įsipareigojimų – 72872,00 Eur. Per 2020 metus bendrovė patyrė 108429,00 Eur. nuostolių. Nuo 2017-12-31 bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė. Neįvykdytos prievolės valstybės biudžetui 2021-05-28 dienai sudaro 27312,10 Eur. Neįvykdyti įsipareigojimai VSDF biudžetui 2020-01-27 dienai – 933, 58 Eur. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad įmonė iš tiesų buvo nemoki. Taigi, darytina išvada, kad bendrovės vadovui G. B. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. G. B. žinojo, kad bendrovė nemoki, tačiau nesiėmė priemonių Bendrovės mokumui išlaikyti ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad G. B nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. B. neveikimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 120 straipsnį, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. G. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje duomenų, kad G. B. būtų baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus nėra, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, jis neturėjo jokios bendrovių valdymo patirties, todėl neįvertino galimų teisinių rizikų bei pasekmių, dėl ko, jis pakankamai nesidomėjo įmonės finansine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovavimo patirties neturėjimo, kompetencijos stokos G. B. skirtina minimali nuobauda, numatyta įstatymo sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė