Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Iš pradžių A. L. pasiūlė sudaryti ginčo buto su terasa ir garažu adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Pagal šalių susitarimą A. L. paskolins ieškovui viso 1 000 000 Lt, iš kurių apie 800 000 Lt jis padengs ieškovo įsiskolinimą „Parex“ bankui, ši suma turėjo būti tikslinama sudarant sandorį, o 200 000 Lt papildomai paskolins ieškovui. A. L. ir L. B. sutarė, kad už šią paslaugą, tai yra už dvejiems metams suteiktą paskolą, ieškovas sumokės A. L. 280 000 Lt fiksuotą mokestį. Iš pradžių ieškovas manė, kad A. L. šiuos pinigus jam skolins iš savo asmeninių lėšų, tačiau tik gerokai vėliau sužinojo, kad jis šių pinigų realiai neturėjo ir ketino ieškovui perskolinti iš banko pasiskolintus pinigus, o bankui įkeičiant tą patį turtą kurį ieškovas jam perrašys, kaip garantą pagal pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise.

Tęsdami minėtą susitarimą ir siekdami realizuoti šalių tikruosius ketinimus – ieškovui siekiant gauti paskolą, o A. L. gauti paskolos grąžinimo garantą, 2010 02 17 trečiasis asmuo – L. B., kaip ieškovo įgaliotinė, su A. L. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Pagal šios sutarties 1.6 punktą ieškovas (pardavėjas) turėjo teisę per dvejus -kalendorinius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo datos, bet kuriuo metu, pasinaudoti atpirkimo teise ir atpirkti 211,23 kv.m. bendro ploto butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su terasa ir 37,81 kv.m. bendro ploto garažą esančius adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tai yra ieškovas grąžinęs paskolą turėjo teisę susigrąžinti įkeistą turtą. Be to, pagal šios sutarties 3.7 punktą ieškovas (pardavėjas) turėjo teisę naudotis parduotu turtu ir jį valdyti bei gyventi minėtame bute kartu su motina - iki atpirkimo teisės pasibaigimo termino pabaigos, tai yra dvejus metus. 2010 02 18 papildomu susitarimu Nr. 1 ir 2010 07 19 d. preliminariu papildomu susitarimu prie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties iš esmės buvo tik pakeistos bei patikslintos kai kurios atskiros sutarties sąlygos, tačiau esmė nesikeitė.

Tačiau L. B. ieškovui nurodė, kad A. L. jai pasakė, kad AB „Ūkio bankas“ neišduos jam kredito, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje bus nurodyta atpirkimo teisė, kadangi taip bus apribotos banko garantijos patenkinti savo reikalavimus, jeigu nebus grąžintas A. L. kreditas ir pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį be atpirkimo teisės, nurodydamas, kad yra sudarytos preliminariosios sutartys ir susitarimai, kurių tiek jis, tiek ieškovas įsipareigojo laikytis. Kadangi A. L. dokumentų tvarkymui ir sąlygų banke derinimui užtruko virš 5 mėnesių, tai per tą laiką ne dėl ieškovo kaltės palūkanų ir delspinigių pavidalu žymiai padidėjo ieškovo įsiskolinimas už paimtą kreditą AB „Parex“ bankui, kurį reikėjo skubiai padengti, nes įsiskolinimo suma greitai augo. Tik dėl šios priežasties ieškovas sutiko su A. L. pasiūlytomis sąlygomis neįtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo atpirkimo teisės, o šia teise buvo sutarta vadovautis pagal preliminariųjų sutarčių ir susitarimų sąlygas, tuo labiau, kad juose buvo numatyta, kad nesvarbu kokios bus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kurių, ieškovo nuomone, šalys savanoriškai turėjo vadovautis. Vadovaudamasis šiais susitarimais 2010 07 20 d. ieškovas per atstovę L. B. ir atsakovas sudarė buto adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius su terasa ir garažo adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo manymu, minėta sutartis buvo visų ankstesnių sutarčių ir susitarimų tęsinys. Ieškovas mano, jog A. L. jį apgavo, teigdamas, jog kitaip A. L. bankas jam nesuteiks kredito. Ieškovas 2010 08 02 per atstovę L. B. ir A. L. sudarė susitarimą kuriame iš esmės tik padarė tariamai parduoto turto kainos pakeitimą pagal šalių iš anksto suderintą kainą. Jokių kitų sąlygų šiame susitarime nepakeitė. Tačiau 2010 m. rugsėjo mėnesį, A. L. pradėjo ieškovo ir jo motinos iškeldinimo iš ginčo buto procedūrą nors dar nebuvo pasibaigęs 2 metų terminas, per kurį ieškovas turėjo teisę atiduoti A. L. skolą sumokėti jam priskaičiuotas palūkanas, o jis privalėjo ieškovui grąžinti kaip garantą gautą ginčo butą. Bandant kalbėti su A. L., jis tvirtino, kad po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, visos preliminariosios sutartys ir papildomi susitarimai nustojo galios ir jis laiko, kad įsigijo ginčo turtą nuosavybės teise, o ne kaip garantą už įteiktą paskolą. Tada ieškovas galutinai suprato, kad A. L. jį apgavo.

Toliau tęsdamas savo veiksmus, A. L. ir S. L. 2011 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (Notaro registro Nr. R8-3759) už 1 044 633,81 lt pardavė ginčo butą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius su terasa ir garažą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius R. P. ir N. P., nors gerai žinojo, kad šis ginčo turtas A. L. nepriklauso, nes jis jam buvo perleistas tik kaip užstatas, kurį jis privalėjo grąžinti ieškovui, kuomet ieškovas būtų grąžinęs jam paskolą. Kadangi 2010 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria L. tariamai nupirko iš ieškovo ginčo turtą yra niekinis ir negaliojantis sandoris, tai atitinkamai ir 2011 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. L. ir S. L. pardavė ginčo turtą R. P. ir N. P. taip pat yra negaliojantys. Šis sandoris yra negaliojantis dar ir dėl to, kad R. P. negalima laikyti sąžiningu įgijėju, nes jis gerai žinojo, kad ginčo turtas A. L. nepriklauso. Jis ne kartą buvo atėjęs pas ieškovo motiną L. B. apžiūrėti ginčo turtą ir su ja tarėsi dėl ginčo turto kainos. L. B. ne kartą R. P. sakė, kad ginčo turtas A. L. nepriklauso, bet tik yra duotas kaip užstatas. Tačiau vėliau R. P., sužinojęs, kad A. L. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo turtą, nesąžiningai susitarė su juo dėl A. L. nepriklausančio ginčo turto pirkimo-pardavimo, kadangi A. L. pasiūlė jį pirkti už žymiai mažesnę kainą, negu siūlė L. B..

A. L. 2010 08 10 mokėjimo pavedimu ir 2010 08 12 mokėjimo pavedimu ieškovui pervedė iš viso 1 135 500 Lt, o ieškovas 2010 08 13 mokėjimo pavedimu A. L. grąžino 115 000 Lt, todėl A. L. suteiktos paskolos likutis šiuo metu sudaro 1 020 500 Lt. Dėl to taikant dvišalę restituciją ieškovas privalo A. L. grąžinti 1 020 500 Lt, o jis privalo ieškovui grąžinti butą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius su terasa ir garažą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius. Kadangi ieškovas nebuvo 2011 12 09 pirkimo-pardavimo sandorio šalis, tai tik iš šios sutarties kopijos, pateiktos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3487-819/2012 galėjo spręsti, kad taikant tokią pačią dvišalę restituciją, A. L. ir S. L. privalo grąžinti R. P. ir N. P. 1 044 633,81 Lt, o R. P. ir N. P. privalo grąžinti A. L. ir S. L. butą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius su terasa ir garažą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius.

Šiuo metu ieškovas niekur nedirba, todėl negauna jokių pajamų. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 03 14 pažyma Nr. 11-48-2820.

Ieškovas pripažįsta, jog atsakovas A. L. pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį be jokių apribojimų, t.y. be atpirkimo teisės ir be teisės naudotis Butu ir Garažu. Tai, jog buvo sudaryta tokia sutartis, rodo, jog ieškovas sutiko sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį ir Susitarimą be ieškovo minimų Buto ir Garažo apribojimų. Sudarytas Buto ir Garažo perleidimo sandoris nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo teisėtų interesų. Atsakovai A. L. ir S. L. nesutiko, jog šalių įsipareigojimai, prisiimti preliminariais susitarimais, tęsiasi. Asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, ypatumas yra tas, kad įstatymas neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma — pagal CK 6.165 str. 5 d. termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti prievolei sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Todėl šalims iki 2010- 05-01 nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pasibaigė A. B. ir S. L. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioje sutartyje 2010-02-18 susitarime aptartomis sąlygomis, įskaitant sąlygą dėl atpirkimo teisės ir sąlygą dėl tolesnio gyvenimo Bute bei naudojimosi Butu ir Garažu. 2010-07-19 Preliminaraus susitarimo 1 p. numatė, jog ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo notarine tvarka šalys įsipareigoja pakeisti ir papildyti būsimos Buto ir Garažo pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sąlygas, pasirašydami papildomą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir jį patvirtins notarine tvarka. Tačiau per nurodytą 3 (trijų) darbo dienų terminą toks Pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimas šalių nebuvo derintas ir pasirašytas. Šalys tik vėliau pasirašė Susitarimą kuriame Pirkimo-pardavimo sutartis šalių susitarimu nebuvo papildyta sąlygomis dėl atpirkimo teisės ir galimybės naudotis Butu ir Garažu iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos. Dėl šios priežasties, kaip ir aukščiau nurodytu atveju, turi būti taikoma Civilinio kodekso 6.165 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kuri patvirtina, jog A. B. ir S. L. per 2010-07-19 Preliminaraus susitarimo 1 punkte įtvirtintą terminą nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo pagal šiame susitarime nurodytas sąlygas, šalių prievolė sudaryti šį susitarimą pasibaigė. Be to, nurodyti ieškovo ieškinyje minimi preliminarūs sandoriai neatitinka sąlygų visumos, kuriai esant įstatymas laiko sandorį galiojančiu. Šie sandoriai neatitinka sąlygos, jog sandoris turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma. Civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisiu į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Visi šalių ikisutartinių santykių metu pasirašyti sandoriai buvo susiję su įsipareigojimais perleisti daiktines teises į Butą ir Garažą bei įtvirtino sąlygas dėl Buto ir Garažo suvaržymų (atpirkimo teisė ir teisė naudotis Butu ir Garažu bei juos valdyti). Todėl šie sandoriai privalėjo būti sudaryti notarine forma, kas nebuvo padaryta.

Prieš sudarant Pirkimo-pardavimo sutartį ir Susitarimą, ieškovas turėjo didelį įsiskolinimą AB „Parex“ bankui, 92,43 Lt delspinigių, 23 413,77 Lt kreditinių kortelių įsiskolinimą. Todėl buvo pagrįsta ir reali galimybė, jog AB „Parex“ bankas už susidariusią skolą parduos bankui įkeistus Butą ir Garažą. Ši sąlyga keitė šalių sudarytus preliminarius susitarimus, tačiau ne tuo aspektu, kurį nurodo ieškovas. Civilinio proceso kodekso 718 str. įtvirtina, jog pirmose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų kodekso 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų kodekso 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Tai reiškė, jog ieškovas susidūrė su realia rizika, jog už skolas kreditorius (bankas) Butą ir Garažą gali parduoti, o pardavimo kaina galimai net nepadengs ieškovo turimų įsiskolinimų kreditoriui (bankui). Todėl tai buvo prielaida, keitusi ieškovo valią, susiformavusią ikisutartinių santykių metu, ne skolintis lėšų ir padengti susidariusius įsiskolinimus, tačiau parduoti turimą turtą (Butą ir Garažą). Pirkimo-pardavimo sutarties ir Susitarimo sudarymo momentu bei prieš sudarant šiuos sandorius, ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo didelių skolų. To neginčija ir pats ieškovas. Tačiau ieškovas ieškinyje patvirtina ir tai, jog jo finansinė padėtis nepagerėjo — jis neturi turto, transporto priemonių, santaupų, neturi ir jokių pajamų. Todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog susiklosčiusi sunki finansinė padėtis privertė ieškovą ieškoti kitų priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti, o ne dar labiau įsiskolinti. Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo atsakovams A. L. ir S. L. perleistas Butas yra prestižinėje Vilniaus vietoje, jo plotas yra daugiau nei 211 kv.m — akivaizdžiai per daug vienam asmeniui, ypač turint omenyje jo finansinę padėtį. Todėl yra logiška išvada, jog toks gyvenamasis plotas yra pernelyg brangus ieškovui tiek jame gyventi, tiek jį išlaikyti. Todėl yra nesutiktina su ieškovo daromomis išvadomis, jog jo valia niekada nebuvo parduoti Buto ir Garažo.

Ieškinyje ieškovas akcentuoja, jog jo interesams atstovavo jo motina L. B., veikusi pagal įgaliojimą. Todėl atstovaudama savo sūnaus interesams ji turėjo ir galėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga savo ir savo atstovaujamojo teisių ir pareigų atžvilgiu. Tokią jos pareigą lėmė visų pirma jos pareiga sąžiningai ir rūpestingai atstovauti savo sūnui A. B.. Be to, susiklosčiusioje situacijoje yra svarbi aplinkybė apie tai, jog L. B. turi teisinį išsilavinimą, todėl ji turėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir numatyti savo veiksmų pasekmes.

Priešingai ieškovo dėstomiems teiginiams, ieškovo atstovė L. B. iki ginčijamos sutarties sudarymo momento pasirašė 2010-02-24 ir 2010-02-26 patvirtinimus, jog ji priėmė 18 000 eurų (10 000 ir 8 000 eurų) už buto pardavimą. Taigi šiuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad A. L. ir S. L. butą iš ieškovo pirko. Kas reiškia, jog, priešingai nei tvirtina ieškovas, šalių valia ir buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovai A. L. ir S. L. siekė įgyti nuosavybės teises į Butą ir Garažą. Todėl šio tikslo siekimui prieštarautų ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, jog šalys siekė sudaryti paskolos sutartį. Tai visų pirma neatitiktų atsakovų A. L. ir S. L. veiksmų, kuriais šie sudarė kredito sutartį su banku, kuris finansavo jų įsipareigojimų pagal Pirkimo- pardavimo sutartį įvykdymą. Bet kokiai logikai prieštarautų jų veiksmai skolinantis pinigines lėšas iš kredito institucijos ir jas perskolinant ieškovui, ypač turint omenyje faktą, jog kredito sutarties terminas yra beveik penkeri metai, o per šiuos metus atsakovai bankui įsipareigojo sumokėti ne mažiau nei 526 800 Lt. Tuo tarpu, ieškovas teigia, jog atsakovų A. L. ir S. L. paskolos ieškovui kaina yra 280 000 Lt, t.y. kiek mažiau nei dvigubai atsakovų bankui įsipareigotos sumokėti vien palūkanų sumos.

Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, jog ginčo sandoriai yra jam nenaudingi. Pagal 2011-01-01 duomenis, Buto vidutinė rinkos vertė yra 730 000 Lt, o Garažo vidutinė rinkos vertė yra 34 700 Lt, iš viso turto vertė yra 764 700 Lt. Ekonominio sunkmečio Lietuvoje sąlygomis, kuomet ir buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyto turto kaina galimai buvo dar mažesnė. Todėl ieškovo pagal Pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovų A. L. ir S. L. gauta, kaip jis nurodo ieškinyje, 1 020 500 Lt suma yra daugiau nei pakankama. Be to, ši suma yra didesnė ir už ieškovo ieškinyje nurodomą ieškinio sumą. Todėl pagrindo teigti, jog Pirkimo-pardavimo sutartis galimai pažeidė ieškovo interesus, yra nepagrįsta.

Atmestini ieškovo argumentai, kad A. L. savo manipuliacijomis ir melu ieškovą apgavo ir suklaidino dėl tikrųjų sutarčių aplinkybių. Šiuo atveju būtent A. B. ir jam atstovavusi L. B. laikytini nesąžiningais civilinių santykių dalyviais.

Pirkimo—pardavimo 2010-07-20 sutartimi pardavę savo butą, ieškovas ir jo motina piktybiškai iš jo neišsikėlė ir toliau jame tebegyvena. Taip pat ieškovas nurodo, kad pagal 2010-02-17 Preliminariosios sutarties 1.6 p., turėjo teisę per dvejus kalendorinius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo datos bet kuriuo metu pasinaudoti atpirkimo teise ir atpirkti 211,23 kv. m. bendro ploto butą su terasa ir 37,81 kv. m. bendro ploto garažą, esančius adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tai yra grąžinęs paskolą, susigrąžinti Įkeistą turtą. Tuo būdu ieškovas tvirtina, kad jis manė turėjęs teisę per dvejus metus, t.y. iki 2012-02-17, atpirkti ginčo turtą, arba kitaip - grąžinti paskolą ir susigrąžinu įkeistą turtą. Sekant tokiu aiškinimu, tai reiškia, kad po 2012-02-17 ieškovas turėjo būti A. L. ir S. L. į sąskaitą deponavęs pinigus už įkeistą turtą. Šiuo atveju, nei A. B., nei L. B. už tariamai įkeistą turtą nieko nėra sumokėję, neatlikę tariamų paskolos įmokų, todėl neatitinkantys tikrovės yra A. B. argumentai, jog jie šį sandorį galėjo suprasti kitaip, nei A. L. ir S. L..

Ieškinį ieškovas grindžia argumentais, jog šalys, siekdamos pridengti paskolos sutartį, sudarė apsimestinį pirkimo-pardavimo sandorį ir 2010-07-20 Pirkimo-pardavimo sutartis ir 2010-08-02 Susitarimas buvo sudaryti apgaule. A. L. meluojant ieškovui dėl tikrųjų ketinimų.

Ieškovas savo ieškinį grindžia CK 1.87 str. ir 1.91 str. taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

Pripažinus sandorį negaliojančiu ir pritaikius restituciją, šalys būtų sugrąžintos į pradinę padėtį, t.y. tikslas, kurio jos siekė sudarydamos sandorį, nebūtų pasiektas, o tai tiek socialiniu, tiek teisiniu požiūriu nėra nei pageidautina, nei racionalu – atsakovų A. L. ir S. L. tikslas buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo tikslas sandorio sudarymo metu buvo toks pat, šiuo gi metu ieškovas teigia, kad sandoriu norėjo užtikrinti savo prievolę (paskola + palūkanos), šis tikslas taip pat būtų nepasiektas taikius abišalę restituciją.

R. P. ir N. P. nedalyvavo 2010-07-20 Pirkimo- pardavimo sutarties tarp A. L. (atstovaujančio S. L.) bei L. B. (atstovaujančios A. B.) sudaryme bei jokiuose susitarimuose. Butas su terasa ir garažas R. P. ir N. P. buvo parduoti už 1 044 633,81 Lt, t.y. už panašią sumą, už kokią A. L. ir S. L. įsigijo turtą iš A. B., taigi teigti, kad turtą P. įsigijo siekdamas nemokėti realios turto kainos, ar kitaip elgdamasis nesąžiningai, yra nepagrįsta ir jokiais argumentais ieškovo neįrodoma. Pripažinus 2011-12-09 sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, kaip prašo ieškovas, būtų paneigta sąžiningo įgijėjo teisė į nuosavybės teisės apsaugą, numatyta CK 4.96 str. 2 d.

Šiame ginče taikius restituciją, ieškovo padėtis nepagrįstai pagerėtų, o atsakovų A. L. ir S. L. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes atsakovai A. L. ir S. L. turi prisiimtų įsipareigojimų kredito institucijai dėl Pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.

Jei teismas laikytų, kad ginčo butas ir garažas po restitucijos pritaikymo lieka įkeistas užtikrinant A. B. prievolę L. ir L. prievolę P., tai tik pratęstų A. B. ir trečiojo asmens L. B. gyvenimo laikotarpį ginčo bute, o asmenys sąžiningai įgiję ginčo butą ir garažą – R. P. ir N. P. būtų pastatyti į nepagrįstai blogą padėtį neapibrėžtam teismo sprendimo vykdymo laikotarpiui. Labiausiai tikėtina, kad sumokėtus pinigus ir išlaidas dėl ginčo buto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai) P. atgautų tik po teisminio proceso ir priverstinių išieškojimo procedūrų.

Pagal esančią 2010-07-21 buto su terasa ir garažo pirkimo pardavimo sutartį Nr.3799-7, su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, matyti, kad šalys aiškiai ir vienareikšmiškai susitarė dėl apmokėjimo už pirkinį sąlygų ir apimties (sutarties 2.1; 2.2; 2.3p.), iš kurių 2.1.1. p. numatyta, kad dalis turto įsigijimo kainos, sumoje 800 000,-Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, likusi kainos dalis sumoje 1 200 000,-Lt yra apmokama iš banko S. L. suteikto kredito lėšų, kurios pervedamos tiesiogiai pirminiam ginčo turto hipotekos kreditoriui AB Parex bankui pardavėjo finansiniams įsipareigojimams šiam kreditoriui padengti (sutarties 2.1.2. 2.2., 2.3. p.). Notarinė sutartis - tai prima facie įrodymas (CPK 197 str.). Šioje sutartyje nurodytos sąlygos negali būti keičiamos vienašališkai, ar/ir jų turinys aiškinamas kitaip, nei buvo patvirtinta notaro. Paskola, suteikta S. L. pagal nurodytą kreditavimo sutartį, yra grąžinta. Tuo pagrindu buvo išregistruota ir minėto nekilnojamojo turto hipoteka. Todėl atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį bei apimtis, BAB Ūkio bankas nebeturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Ieškovas bando nuslėpti nuo teismo, kad 2010-07-20 jo vardu veikusi L. B. iš A. L. ir S. L. už parduodamą butą ir garažą gavo 800 000 Lt. Ieškovas taip pat nutyli, kad notaro patvirtintoje pirkimo pardavimo sutartyje yra įrašyta buto ir garažo kaina – 1800000 Lt. Esant tokiai ieškovo pozicijai iš viso tampa neaišku kokioje apimtyje jis ginčija 2010-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį. A. B. nepateikus įrodymų, kad jis galės įvykdyti teismo sprendimą, ieškinio reikalavimų pilno ar dalinio patenkinimo atveju, turėtų būti taikoma CK 6.145 str. 2 d. ir restitucija netaikoma. 2011-12-09 jokių teisminių ginčų, kurie būtų kliudę sandorio sudarymui nebuvo.

Ieškovas A. B. 2010-02-18, atstovaujamas L. B., ir S. L., atstovaujama A. L., sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2010-02-17 preliminariosios sutarties (b.t. I., b.l. 42). Ja šalys sulygo, kad 211,23 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37,81 kv. m bendro ploto garažo, esančių adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendra pirkimo kaina yra 1000000 Lt, o atpirkimo kaina 1280000 Lt (susitarimo 3, 6 p.), pirkėjas iki 2010-03-01 sumoka pardavėjui ne mažesnį kaip 100000 Lt avansą (susitarimo 5, 12 p.), kitus mokėjimus grąžina pirkėjui, o likusią sumą iki 1000000 Lt gauna iš pirkėjo paimto banko kredito (susitarimo 5 p.). Šiuo susitarimu šalys pakeitė 2010-02-17 sutarties sąlygas dėl atsakovo išsikėlimo iš perkamų objektų pardavėjui nepasinaudojus atpirkimo teise ir numatė, kad jeigu pardavėjas nepasinaudoja atpirkimo teise, tai jis įsipareigoja ne ginčo tvarka išsikraustyti iš parduoto buto ne vėliau, kaip atpirkimo teisės pasibaigimo dieną, o jeigu pardavėjas to nevykdo, pirkėjas sekančią dieną turi teisę savarankiškai, nesikreipdamas į teismą, iškeldinti pardavėją iš buto, nesuteikiant jam jokios kitos gyvenamosios patalpos (sutarties 14 p.). Šalys šiame susitarime ne kartą pabrėžė, kad nurodytoms sąlygoms teiks pirmenybę net tuo atveju, jei pagrindinėje pirkimo-pardavimo ir atpirkimo sutartyje bus nurodytos kitokios sąlygos (susitarimo 2, 15 p.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2012-05-01 šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise minėtuose sandoriuose nurodytomis sąlygomis (CPK 178 str.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-07-19 ieškovas A. B., atstovaujamas L. B., ir S. L., atstovaujama atsakovo A. L., pasirašė dar vieną sandorį – preliminarų susitarimą prie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties (b.t. I., b.l. 40). Juo šalys sulygo, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo notarine tvarka pakeis ir papildys būsimos buto adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su terasa ir garažo adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sąlygas, pasirašydami papildomą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir jį patvirtins notarine tvarka (sutarties 1 p.). Šalys sutarė, kad pardavėjas daro pirkėjui kainos nuolaidą ir 211,23 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su terasa ir 37,81 kv. m bendro ploto garažo, esančių adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendra pirkimo kaina yra 1000000 Lt, o bet kuris kitas asmuo turi teisę atpirkti minėtą turtą už bendrą pirkimo kainą 1280000 Lt (susitarimo 4 p.), pardavėjas arba bet kuris jo pasiūlytas kitas asmuo turi teisę pasinaudoti atpirkimo teise per 2 metus nuo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos (susitarimo 9 p.), pardavėjas turi teisę iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos gyventi parduotame bute ir pilnai naudotis butu adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su terasa ir garažu adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (susitarimo 15 p.). Šiame susitarime šalys pabrėžė, kad šalys teiks pirmenybę šio ir būsimo susitarimo sąlygoms, jeigu jos skirsis nuo pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje ir atpirkimo sutartyje numatytų sąlygų (susitarimo 2, 17 p.).

Ieškovas A. B. 2010-07-20, iš vienos pusės, ir atsakovai A. L. bei S. L., iš kitos pusės, sudarė buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarant sutartį, A. B. atstovavo trečiasis asmuo L. B. pagal jai 2010-07-14 išduotą įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės V. Š., registro Nr. VŠ-1290, o S. L. –atsakovas A. L. pagal 2009-12-23 įgaliojimą, patvirtintą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro J. P., registro Nr. I-3946 (b.t. I., b.l. 19). 2010-07-20 buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtino Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P.. Sutartimi ieškovas A. B. pardavė, o atsakovai A. L. ir jo sutuoktinė S. L. nupirko įkeistą butą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei įkeistą negyvenamąją patalpą – garažą (boksą ) G-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (sutarties 1.1.1., 1.1.2. p.). Sutartyje šalys numatė, kad butas su terasa ir garažas yra įkeisti. Kreditorius AB Parex bankas neprieštarauja, kad būtų parduotas butas su terasa ir garažas, kurie įkeisti AB Parex bankui hipotekos lakštu Nr. 01/1/2007/0006814, užtikrinant prievolių pagal 2007-03-02 kreditavimo sutartį BKS/785 (kredito gavėjai A. B., L. B.) įvykdymą. Iš šalių sutarties sąlygų taip pat matyti, kad AB Parex bankas iškėlė sąlygą, būtiną įtraukti į buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį, kad iš gaunamų pagal buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį lėšų AB Parex bankui turi būti grąžinta ne mažesnė kaip 779548,46 Lt suma, tame skaičiuje: 744303,92 Lt negrąžinto kredito, 4295,30 Lt priskaičiuotų palūkanų, 92,43 Lt priskaičiuotų delspinigių, 7443,04 Lt išankstinio kredito grąžinimo mokesčio, 23413,77 Lt kreditinių kortelių įsiskolinimo, ją tiesiogiai pervedant į nurodytą sąskaitą (sutarties 1.4 p.). Sutarties 2.1 p. šalys sulygo, kad įkeistas butas su terasa ir įkeistas garažas parduodami už 1800000 Lt, iš kurių įkeistas butas su terasa parduodamas už 1750000 Lt, įkeistas garažas – už 50000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad iš šios sumos 800000 Lt Ieškovas gavo iš pirkėjų prieš pasirašant šią sutartį ir pardavėjo atstovė patvirtino, kad pardavėjas neturi jokių pretenzijų dėl minėtos sumos (2.1.1 p.), o 779548,46 Lt pirkėjai įsipareigojo iki 2010-08-20 sumokėti pavedimu į sąskaitą AB Parex banke, mokėjimo paskirtį nurodant kredito pagal 2007-03-02 kreditavimo sutartį Nr. BKS/785 grąžinimas ir kreditinių kortelių dengimas (2.1.2 p.), ir 220451,54 Lt pirkėjai įsipareigojo sumokėti iki 2010-08-20 į sutartyje nurodytą atsakovų sąskaitą (2.1.3 p.). Sutarties 3.2 p. trečiasis asmuo L. B., atstovaudama ieškovą A. B., pareiškė, kad parduodamas įkeistas butas su terasa ir įkeistas garažas niekam neparduoti, nepadovanoti, kitaip neperleisti tretiesiems asmenims, nesuteikti neatlygintinai naudotis, neišnuomoti, neįkeisti, išskyrus sutartyje nurodytus įkeitimus, nėra teisminio ginčo objektai, teisė disponuoti parduodamais įkeistu butu su terasa ir įkeistu garažu neatimta, neapribota, tretieji asmenys į parduodamą įkeistą butą su terasa ir įkeistą garažą neturi jokių teisių ir pretenzijų, taip pat nėra jokių asmenų, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turinčių pirmumo teisę pirkti įkeistą butą su terasa ir įkeistą garažą. Šalims buvo išaiškintas CK 1.75, 6.393, 6.398 str. turinys, kad nuosavybės teise pirkėjams į perkamus daiktus pereina pardavėjui perdavus turtą ir surašius įkeisto daikto su terasa ir įkeisto garažo perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys 2010-07-20 (sutarties 4.3 p.).

Ieškovas A. B. 2010-08-02, atstovaujamas trečiojo asmens L. B., ir atsakovai A. L. ir jo sutuoktinė S. L., atstovaujama A. L., sudarė susitarimą (b.t. I., b.l. 29), kuriuo pakeitė tam tikras 2010-07-20 buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, tarp jų 2.1 p., numatydami, kad sutarties 1.1 p. nurodyti įkeistas butas su terasa ir įkeistas garažas parduodamas už 1000000 Lt, iš kurių įkeistas butas su terasa parduodamas už 970000 Lt, o įkeistas garažas parduodamas už 30000 Lt, iš kurių 779548,46 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti į AB „Parex“ bankas sąskaitą iki 2010-08-20, o 220451,54 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti pavedimu į pardavėjo atstovės nurodytą sąskaitą iki 2010-08-20 (susitarimo 1 p.).

Atsakovai S. L. ir A. L. 2011-12-09 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu R. P. (b.t. II., b.l. 86). Šia sutartimi S. L. ir A. L. pardavė R. P. ir jos sutuoktinės bendrojon jungtinėn nuosavybės ginčo garažą, esantį Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir butą su terasa, esantį M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas ieškovui R. P. buvo parduotas už 1044633,81 Lt, iš kurių 30000 Lt sudaro garažo kaina, o 1014633,81 Lt buto kaina (sutarties 3.2.1, 3.2.2 p.). Šią kainą R. P. įsipareigojo sumokėti dalimis, tai yra 50000 Lt Pareiškėjas patvirtino sumokėjęs, o pardavėjai nurodė gavę iki sutarties sudarymo, o 994633,81 Lt ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2011-12-16 į pardavėjų sąskaitą jų gauto kredito aptarnavimui (sutarties 4.2, 4.3. p.). Sutartimi šalys nustatė, kad pardavėjai turi teisę naudotis neatlygintinai daiktais pagal tikslinę jų paskirtį be teisės leisti naudotis minėtu turtu tretiesiems asmenims iki 2012-06-09.

Ieškovas patikslintame ieškinyje neginčija fakto, jog atsakovas A. L. 2010 08 10 mokėjimo pavedimu ir 2010 08 12 mokėjimo pavedimu ieškovui pervedė iš viso 1 135 500 Lt, o ieškovas 2010 08 13 mokėjimo pavedimu A. L. grąžino 115 000 Lt, todėl, kaip nurodo ieškovas A. L. suteiktos paskolos likutis šiuo metu sudaro 1 020 500 Lt.

ir 2010-08-02 Susitarimo negaliojimo

Ieškovas ieškinį grindžia iš vienos pusės ikisutartiniais santykiais ir preliminariomis sutarčių, kuriomis buvo nustatytos ginčo turto atpirkimo, nuostatomis, ir iš kitos pusės ginčija pagrindines ginčo turto-pirkimo sutartis dvejais aspektais – kad sandoriai buvo apsimestiniai (CK 1.87) ir sandoriai sudaryti apgaulės būdu (CK 1.91).

Nagrinėjamu atveju 2010-02-17, 2010-02-18 bei 2010-07-19 preliminariuose susitarimuose šalys buvo numačiusios atpirkimo teisę. Tačiau, sudarant ginčo pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, šalys atpirkimo teisės nenumatė.

Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Taigi, preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis, o pagrindinės sutarties objektas yra turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį. Preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo–pardavimo. Nagrinėjamu atveju, šalių valios pasikeitimas dėl neįtraukimo atpirkimo teisės į ginčo pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir tik patvirtina, kad šalys savo valia pakeitė ikisutartiniuose susitarimuose nurodytą valią.

Ieškovas pripažįsta, jog atsakovas A. L. pasiūlė sudaryti būtent pirkimo-pardavimo sutartį be jokių apribojimų, t.y. be atpirkimo teisės ir be teisės naudotis Butu ir Garažu. Tesimas nesutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovai A. L. ir S. L. sutiko, jog šalių įsipareigojimai, prisiimti preliminariais susitarimais, tęsėsi. Jau kaip minėta, asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma (CK 6.165 str. 5 d.). Termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti prievolei sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Todėl šalims iki 2010- 05-01 nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pasibaigė A. B. ir S. L. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioje sutartyje 2010- 02-18 susitarime aptartomis sąlygomis, įskaitant sąlygą dėl atpirkimo teisės ir sąlygą dėl tolesnio gyvenimo Bute bei naudojimosi Butu ir Garažu. 2010-07-19 Preliminaraus susitarimo 1 p. numatė, jog ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo notarine tvarka šalys įsipareigoja pakeisti ir papildyti būsimos Buto ir Garažo pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sąlygas, pasirašydami papildomą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir jį patvirtins notarine tvarka. Tačiau per nurodytą 3 (trijų) darbo dienų terminą toks Pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimas šalių nebuvo derintas ir pasirašytas. Šalys tik vėliau pasirašė Susitarimą kuriame Pirkimo-pardavimo sutartis šalių susitarimu nebuvo papildyta sąlygomis dėl atpirkimo teisės ir galimybės naudotis Butu ir Garažu iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos. Dėl šios priežasties turi būti taikoma Civilinio kodekso 6.165 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, pagal kurią A. B. ir S. L. per 2010-07-19 Preliminaraus susitarimo 1 punkte įtvirtintą terminą nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo pagal šiame susitarime nurodytas sąlygas, šalių prievolė sudaryti šį susitarimą pasibaigė.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, jog atsakovas A. L. pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį be jokių apribojimų, t.y. be atpirkimo teisės ir be teisės naudotis Butu ir Garažu. Tai, jog buvo sudaryta tokia sutartis, rodo, jog ieškovas sutiko sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį ir Susitarimą be ieškovo minimų Buto ir Garažo apribojimų. Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovų A. L. ir S. L. valia buvo įgyti nuosavybės teises į Butą ir Garažą. Tai įrodo šios aplinkybės: Atsakovai A. L. ir S. L., siekdami įvykdyti savo Pirkimo- pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, su AB Ūkio bankas sudarė kredito sutartį Nr. KR04-149/10 dėl kredito gavimo. Pagal šią sutartį jie gavo 1 200 000 Lt kreditą Butui ir Garažui įsigyti. Sutartimi buvo nustatyta 8,78 proc. metinių palūkanų norma, kuri kiekvienų metų pradžioje yra keičiama. Kredito grąžinimo terminas yra 2015-07-03. A. L. ir S. L. per visą kredito sutarties galiojimo laiką prisiėmė pareigą sumokėti ne mažiau nei 526 800 Lt palūkanų. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota S. L. ir A. L. nuosavybės teisė į Butą ir Garažą. Tai reiškia, jog atsakovai išviešino šį sandorį ir jis tapo privalomas ir tretiesiems asmenims. Atsakovų A. L. ir S. L. iniciatyva Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-23 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349- 294/2011, kuriuo iškeldino iš Buto A. B. ir L. B.. Šalys pas notarą atvyko sudaryti pirkimo- pardavimo sandorį, tai patvirtina ir ginčijamą sutartį tvirtinusios notarės liudijimas (žr. pridedamą 2012-10-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3487-819/2012).