Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-1260-661/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2-1260-661/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
A. L., R. P., S. L., N. P.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1260-661/2015
Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-00623-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 116.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. balandžio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,sekretoriaujant Eglei Čeponienei,dalyvaujant ieškovo A. B. atstovei advokatei I. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens, be savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje L. B. atstovui advokatui A. P.,

atsakovų A. L. ir S. L. atstovui advokatui A. C., atsakovui R. P., atsakovų R. P. ir N. P. atstovui advokatui J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams A. L., S. L., R. P. ir N. P., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. B., AB Šiaulių bankas, notarė A. P., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu (b.t. I., b.l. 116) prašo: 1) pripažinti apsimestiniais ir negaliojančiais sandoriais nuo jų sudarymo momento buto su terasa adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius ir garažo adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius pirkimo-pardavimo sutartį (Notaro reg. Nr. 3493-7) ir 2010 08 02 susitarimą (Notaro reg. Nr. 3789-7); 2) pripažinti negaliojančiu sandorį nuo jo sudarymo momento 2011 12 09 d. buto su terasa adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius ir garažo adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius pirkimo-pardavimo sutartį (Notaro reg. Nr. R8-3759); 3) taikyti dvišalę restituciją, pagal kurią atsakovai A. L. ir S. L. grąžintų ieškovui butą su terasa adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius ir garažą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius, o ieškovas grąžintų A. L. ir S. L. paskolintus jam 1 020 500 Lt; 4) taikyti dvišalę restituciją, pagal kurią atsakovai R. P. ir N. P. grąžintų A. L. ir S. L. butą su terasa adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius ir garažą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius, o A. L. ir S. L. grąžintų R. P. ir N. P. 1 044 633,81 Lt; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jam reikėjo apie 200 000 Lt paskolos. Jis savo motinai – trečiajam asmeniui L. B. pagal įgaliojimą pavedė vesti visas derybas ir tvarkyti visus dokumentus, susijusius su paskolos gavimu. Toliau visus reikalus dėl paskolos gavimo betarpiškai tvarkė motina L. B. ir visus įvykius jis žino tik iš jos žodžių. Ji informavo ieškovą, kad atsakovas A. L. sutiko paskolinti 200 000Lt. Tačiau A. L. nesutiko be užstato paskolinti pinigų ir pasiūlė įkeisti kokį nors turtą už paskolą kaip garantą kad paskolą. Tada L. B. pasiūlė įkeisti butą su terasa ir garažu adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Tačiau butas buvo įkeistas „Parex“ bankui. Tačiau L. B. atsakovui pažadėjo pasidomėti, ar bankas leistų tą patį butą ir garažą įkeisti antrą kartą, šiuo atveju atsakovui A. L.. Bankas neleido antrinio įkeitimo. A. L. patikino L. B., jog be turto įkeitimo neskolins pinigų. Tuomet L. B. A. L. nurodė, kad buto su terasa ir garažu adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje reali rinkos kaina tuo metu buvo maždaug 1 800 000 Lt, o „Parex“ banke paskolos likutis buvo apie 800 000 Lt, todėl apie 1 000 000 Lt buvo „laisvi“, o ieškovui reikėjo tik 200 000 Lt paskolos. A. L. pažadėjo pagalvoti, kaip suteikti ieškovui paskolą ir užsitikrinti sau garantijas dėl paskolos grąžinimo. Po kurio laiko A. L. L. B. pasakė, kad jis galėtų ieškovui suteikti 200 000 Lt paskolą tokiu būdu, jog jis padengs ieškovo apie 800 000 Lt paskolą „Parex“ bankui, tai yra pinigus ieškovui perskolins ir paskolins dar papildomai apie 200 000 Lt, o ieškovas jam perrašys butą su terasa ir garažu adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje kaip garantą, kad būtų užtikrintas paskolos jam grąžinimas.

Iš pradžių A. L. pasiūlė sudaryti ginčo buto su terasa ir garažu adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Pagal šalių susitarimą A. L. paskolins ieškovui viso 1 000 000 Lt, iš kurių apie 800 000 Lt jis padengs ieškovo įsiskolinimą „Parex“ bankui, ši suma turėjo būti tikslinama sudarant sandorį, o 200 000 Lt papildomai paskolins ieškovui. A. L. ir L. B. sutarė, kad už šią paslaugą, tai yra už dvejiems metams suteiktą paskolą, ieškovas sumokės A. L. 280 000 Lt fiksuotą mokestį. Iš pradžių ieškovas manė, kad A. L. šiuos pinigus jam skolins iš savo asmeninių lėšų, tačiau tik gerokai vėliau sužinojo, kad jis šių pinigų realiai neturėjo ir ketino ieškovui perskolinti iš banko pasiskolintus pinigus, o bankui įkeičiant tą patį turtą kurį ieškovas jam perrašys, kaip garantą pagal pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise.

Tęsdami minėtą susitarimą ir siekdami realizuoti šalių tikruosius ketinimus – ieškovui siekiant gauti paskolą, o A. L. gauti paskolos grąžinimo garantą, 2010 02 17 trečiasis asmuo – L. B., kaip ieškovo įgaliotinė, su A. L. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Pagal šios sutarties 1.6 punktą ieškovas (pardavėjas) turėjo teisę per dvejus -kalendorinius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo datos, bet kuriuo metu, pasinaudoti atpirkimo teise ir atpirkti 211,23 kv.m. bendro ploto butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su terasa ir 37,81 kv.m. bendro ploto garažą esančius adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tai yra ieškovas grąžinęs paskolą turėjo teisę susigrąžinti įkeistą turtą. Be to, pagal šios sutarties 3.7 punktą ieškovas (pardavėjas) turėjo teisę naudotis parduotu turtu ir jį valdyti bei gyventi minėtame bute kartu su motina - iki atpirkimo teisės pasibaigimo termino pabaigos, tai yra dvejus metus. 2010 02 18 papildomu susitarimu Nr. 1 ir 2010 07 19 d. preliminariu papildomu susitarimu prie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties iš esmės buvo tik pakeistos bei patikslintos kai kurios atskiros sutarties sąlygos, tačiau esmė nesikeitė.

Tačiau L. B. ieškovui nurodė, kad A. L. jai pasakė, kad AB „Ūkio bankas“ neišduos jam kredito, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje bus nurodyta atpirkimo teisė, kadangi taip bus apribotos banko garantijos patenkinti savo reikalavimus, jeigu nebus grąžintas A. L. kreditas ir pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį be atpirkimo teisės, nurodydamas, kad yra sudarytos preliminariosios sutartys ir susitarimai, kurių tiek jis, tiek ieškovas įsipareigojo laikytis. Kadangi A. L. dokumentų tvarkymui ir sąlygų banke derinimui užtruko virš 5 mėnesių, tai per tą laiką ne dėl ieškovo kaltės palūkanų ir delspinigių pavidalu žymiai padidėjo ieškovo įsiskolinimas už paimtą kreditą AB „Parex“ bankui, kurį reikėjo skubiai padengti, nes įsiskolinimo suma greitai augo. Tik dėl šios priežasties ieškovas sutiko su A. L. pasiūlytomis sąlygomis neįtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo atpirkimo teisės, o šia teise buvo sutarta vadovautis pagal preliminariųjų sutarčių ir susitarimų sąlygas, tuo labiau, kad juose buvo numatyta, kad nesvarbu kokios bus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kurių, ieškovo nuomone, šalys savanoriškai turėjo vadovautis. Vadovaudamasis šiais susitarimais 2010 07 20 d. ieškovas per atstovę L. B. ir atsakovas sudarė buto adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius su terasa ir garažo adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo manymu, minėta sutartis buvo visų ankstesnių sutarčių ir susitarimų tęsinys. Ieškovas mano, jog A. L. jį apgavo, teigdamas, jog kitaip A. L. bankas jam nesuteiks kredito. Ieškovas 2010 08 02 per atstovę L. B. ir A. L. sudarė susitarimą kuriame iš esmės tik padarė tariamai parduoto turto kainos pakeitimą pagal šalių iš anksto suderintą kainą. Jokių kitų sąlygų šiame susitarime nepakeitė. Tačiau 2010 m. rugsėjo mėnesį, A. L. pradėjo ieškovo ir jo motinos iškeldinimo iš ginčo buto procedūrą nors dar nebuvo pasibaigęs 2 metų terminas, per kurį ieškovas turėjo teisę atiduoti A. L. skolą sumokėti jam priskaičiuotas palūkanas, o jis privalėjo ieškovui grąžinti kaip garantą gautą ginčo butą. Bandant kalbėti su A. L., jis tvirtino, kad po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, visos preliminariosios sutartys ir papildomi susitarimai nustojo galios ir jis laiko, kad įsigijo ginčo turtą nuosavybės teise, o ne kaip garantą už įteiktą paskolą. Tada ieškovas galutinai suprato, kad A. L. jį apgavo.

Toliau tęsdamas savo veiksmus, A. L. ir S. L. 2011 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (Notaro registro Nr. R8-3759) už 1 044 633,81 lt pardavė ginčo butą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius su terasa ir garažą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius R. P. ir N. P., nors gerai žinojo, kad šis ginčo turtas A. L. nepriklauso, nes jis jam buvo perleistas tik kaip užstatas, kurį jis privalėjo grąžinti ieškovui, kuomet ieškovas būtų grąžinęs jam paskolą. Kadangi 2010 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria L. tariamai nupirko iš ieškovo ginčo turtą yra niekinis ir negaliojantis sandoris, tai atitinkamai ir 2011 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. L. ir S. L. pardavė ginčo turtą R. P. ir N. P. taip pat yra negaliojantys. Šis sandoris yra negaliojantis dar ir dėl to, kad R. P. negalima laikyti sąžiningu įgijėju, nes jis gerai žinojo, kad ginčo turtas A. L. nepriklauso. Jis ne kartą buvo atėjęs pas ieškovo motiną L. B. apžiūrėti ginčo turtą ir su ja tarėsi dėl ginčo turto kainos. L. B. ne kartą R. P. sakė, kad ginčo turtas A. L. nepriklauso, bet tik yra duotas kaip užstatas. Tačiau vėliau R. P., sužinojęs, kad A. L. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo turtą, nesąžiningai susitarė su juo dėl A. L. nepriklausančio ginčo turto pirkimo-pardavimo, kadangi A. L. pasiūlė jį pirkti už žymiai mažesnę kainą, negu siūlė L. B..

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog jo tikrieji ketinimai nuo pat pradžių buvo gauti 200 000 Lt paskolą, o A. L. tikrieji ketinimai buvo suteikti jam šią paskolą bei gauti 280 000 Lt fiksuotas palūkanas bei užsitikrinti paskolos grąžinimo ir palūkanų gavimo garantijas. Vykdydamos šiuos ketinimus ir susitarimus, šalys ketino sudaryti paskolos sutartį, tačiau dėl objektyvių aplinkybių ieškovas neturėjo užstato paskolos grąžinimui garantuoti. Be to, A. L. ieškovą apgavo ir suklaidino dėl tikrųjų sutarčių aplinkybių.

A. L. 2010 08 10 mokėjimo pavedimu ir 2010 08 12 mokėjimo pavedimu ieškovui pervedė iš viso 1 135 500 Lt, o ieškovas 2010 08 13 mokėjimo pavedimu A. L. grąžino 115 000 Lt, todėl A. L. suteiktos paskolos likutis šiuo metu sudaro 1 020 500 Lt. Dėl to taikant dvišalę restituciją ieškovas privalo A. L. grąžinti 1 020 500 Lt, o jis privalo ieškovui grąžinti butą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius su terasa ir garažą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius. Kadangi ieškovas nebuvo 2011 12 09 pirkimo-pardavimo sandorio šalis, tai tik iš šios sutarties kopijos, pateiktos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3487-819/2012 galėjo spręsti, kad taikant tokią pačią dvišalę restituciją, A. L. ir S. L. privalo grąžinti R. P. ir N. P. 1 044 633,81 Lt, o R. P. ir N. P. privalo grąžinti A. L. ir S. L. butą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius su terasa ir garažą adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius.

Šiuo metu ieškovas niekur nedirba, todėl negauna jokių pajamų. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 03 14 pažyma Nr. 11-48-2820.

Atsiliepimas

Atsakovai A. L. ir S. L. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį (b.t. I., b.l. 156), su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsakovai nurodė, kad 2010-02-17 Preliminariąja sutartimi dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise (CK 6.165 str., 6.417 str., 6.418 str.) (toliau - Preliminarioji sutartis), 2010-02-18 Papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2010-02-17 Preliminariosios sutartis (toliau — 2010-02-18 Susitarimas) bei 2010-07-19 Preliminariu papildomu susitarimu prie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties (toliau — 2010-07-19 Preliminarus susitarimas) ieškovas ir S. L. sutarė sudaryti Buto ir Garažo pirkimo- pardavimo sutartį su atpirkimo teise ir teise ieškovui naudotis Butu ir Garažu iki atpirkimo teisės pabaigos. Tačiau per Preliminarioje sutartyje ir 2010-07-19 Preliminariame susitarime nurodytus terminus šalys nesudarė sutarties, kuri atitiktų šiuose preliminariuose susitarimuose įtvirtintas sąlygas. Pagrindinė to priežastis buvo ta, jog A. L. ir S. L. nebūtų turėję galimybės gauti kredito, kuriuo būtų įvykdę pagal preliminarius susitarimus prisiimtus įsipareigojimus. Ši priežastis buvo objektyvi ir priklausė nuo trečiojo asmens, kredito institucijos valios, nefinansuoti rizikingo sandorio sudarymo. Todėl A. L. ir S. L. negalėjo sudaryti sandorio pagal preliminariai suderintas sąlygas, t.y. su nekilnojamųjų daiktų (Buto ir Garažo) apsunkinimais.

Ieškovas pripažįsta, jog atsakovas A. L. pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį be jokių apribojimų, t.y. be atpirkimo teisės ir be teisės naudotis Butu ir Garažu. Tai, jog buvo sudaryta tokia sutartis, rodo, jog ieškovas sutiko sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį ir Susitarimą be ieškovo minimų Buto ir Garažo apribojimų. Sudarytas Buto ir Garažo perleidimo sandoris nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo teisėtų interesų. Atsakovai A. L. ir S. L. nesutiko, jog šalių įsipareigojimai, prisiimti preliminariais susitarimais, tęsiasi. Asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, ypatumas yra tas, kad įstatymas neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma — pagal CK 6.165 str. 5 d. termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti prievolei sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Todėl šalims iki 2010- 05-01 nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pasibaigė A. B. ir S. L. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioje sutartyje 2010-02-18 susitarime aptartomis sąlygomis, įskaitant sąlygą dėl atpirkimo teisės ir sąlygą dėl tolesnio gyvenimo Bute bei naudojimosi Butu ir Garažu. 2010-07-19 Preliminaraus susitarimo 1 p. numatė, jog ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo notarine tvarka šalys įsipareigoja pakeisti ir papildyti būsimos Buto ir Garažo pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sąlygas, pasirašydami papildomą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir jį patvirtins notarine tvarka. Tačiau per nurodytą 3 (trijų) darbo dienų terminą toks Pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimas šalių nebuvo derintas ir pasirašytas. Šalys tik vėliau pasirašė Susitarimą kuriame Pirkimo-pardavimo sutartis šalių susitarimu nebuvo papildyta sąlygomis dėl atpirkimo teisės ir galimybės naudotis Butu ir Garažu iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos. Dėl šios priežasties, kaip ir aukščiau nurodytu atveju, turi būti taikoma Civilinio kodekso 6.165 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kuri patvirtina, jog A. B. ir S. L. per 2010-07-19 Preliminaraus susitarimo 1 punkte įtvirtintą terminą nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo pagal šiame susitarime nurodytas sąlygas, šalių prievolė sudaryti šį susitarimą pasibaigė. Be to, nurodyti ieškovo ieškinyje minimi preliminarūs sandoriai neatitinka sąlygų visumos, kuriai esant įstatymas laiko sandorį galiojančiu. Šie sandoriai neatitinka sąlygos, jog sandoris turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma. Civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisiu į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Visi šalių ikisutartinių santykių metu pasirašyti sandoriai buvo susiję su įsipareigojimais perleisti daiktines teises į Butą ir Garažą bei įtvirtino sąlygas dėl Buto ir Garažo suvaržymų (atpirkimo teisė ir teisė naudotis Butu ir Garažu bei juos valdyti). Todėl šie sandoriai privalėjo būti sudaryti notarine forma, kas nebuvo padaryta.

Prieš sudarant Pirkimo-pardavimo sutartį ir Susitarimą, ieškovas turėjo didelį įsiskolinimą AB „Parex“ bankui, 92,43 Lt delspinigių, 23 413,77 Lt kreditinių kortelių įsiskolinimą. Todėl buvo pagrįsta ir reali galimybė, jog AB „Parex“ bankas už susidariusią skolą parduos bankui įkeistus Butą ir Garažą. Ši sąlyga keitė šalių sudarytus preliminarius susitarimus, tačiau ne tuo aspektu, kurį nurodo ieškovas. Civilinio proceso kodekso 718 str. įtvirtina, jog pirmose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų kodekso 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų kodekso 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Tai reiškė, jog ieškovas susidūrė su realia rizika, jog už skolas kreditorius (bankas) Butą ir Garažą gali parduoti, o pardavimo kaina galimai net nepadengs ieškovo turimų įsiskolinimų kreditoriui (bankui). Todėl tai buvo prielaida, keitusi ieškovo valią, susiformavusią ikisutartinių santykių metu, ne skolintis lėšų ir padengti susidariusius įsiskolinimus, tačiau parduoti turimą turtą (Butą ir Garažą). Pirkimo-pardavimo sutarties ir Susitarimo sudarymo momentu bei prieš sudarant šiuos sandorius, ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo didelių skolų. To neginčija ir pats ieškovas. Tačiau ieškovas ieškinyje patvirtina ir tai, jog jo finansinė padėtis nepagerėjo — jis neturi turto, transporto priemonių, santaupų, neturi ir jokių pajamų. Todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog susiklosčiusi sunki finansinė padėtis privertė ieškovą ieškoti kitų priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti, o ne dar labiau įsiskolinti. Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo atsakovams A. L. ir S. L. perleistas Butas yra prestižinėje Vilniaus vietoje, jo plotas yra daugiau nei 211 kv.m — akivaizdžiai per daug vienam asmeniui, ypač turint omenyje jo finansinę padėtį. Todėl yra logiška išvada, jog toks gyvenamasis plotas yra pernelyg brangus ieškovui tiek jame gyventi, tiek jį išlaikyti. Todėl yra nesutiktina su ieškovo daromomis išvadomis, jog jo valia niekada nebuvo parduoti Buto ir Garažo.

Ieškinyje ieškovas akcentuoja, jog jo interesams atstovavo jo motina L. B., veikusi pagal įgaliojimą. Todėl atstovaudama savo sūnaus interesams ji turėjo ir galėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga savo ir savo atstovaujamojo teisių ir pareigų atžvilgiu. Tokią jos pareigą lėmė visų pirma jos pareiga sąžiningai ir rūpestingai atstovauti savo sūnui A. B.. Be to, susiklosčiusioje situacijoje yra svarbi aplinkybė apie tai, jog L. B. turi teisinį išsilavinimą, todėl ji turėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir numatyti savo veiksmų pasekmes.

Priešingai ieškovo dėstomiems teiginiams, ieškovo atstovė L. B. iki ginčijamos sutarties sudarymo momento pasirašė 2010-02-24 ir 2010-02-26 patvirtinimus, jog ji priėmė 18 000 eurų (10 000 ir 8 000 eurų) už buto pardavimą. Taigi šiuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad A. L. ir S. L. butą iš ieškovo pirko. Kas reiškia, jog, priešingai nei tvirtina ieškovas, šalių valia ir buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovai A. L. ir S. L. siekė įgyti nuosavybės teises į Butą ir Garažą. Todėl šio tikslo siekimui prieštarautų ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, jog šalys siekė sudaryti paskolos sutartį. Tai visų pirma neatitiktų atsakovų A. L. ir S. L. veiksmų, kuriais šie sudarė kredito sutartį su banku, kuris finansavo jų įsipareigojimų pagal Pirkimo- pardavimo sutartį įvykdymą. Bet kokiai logikai prieštarautų jų veiksmai skolinantis pinigines lėšas iš kredito institucijos ir jas perskolinant ieškovui, ypač turint omenyje faktą, jog kredito sutarties terminas yra beveik penkeri metai, o per šiuos metus atsakovai bankui įsipareigojo sumokėti ne mažiau nei 526 800 Lt. Tuo tarpu, ieškovas teigia, jog atsakovų A. L. ir S. L. paskolos ieškovui kaina yra 280 000 Lt, t.y. kiek mažiau nei dvigubai atsakovų bankui įsipareigotos sumokėti vien palūkanų sumos.

Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, jog ginčo sandoriai yra jam nenaudingi. Pagal 2011-01-01 duomenis, Buto vidutinė rinkos vertė yra 730 000 Lt, o Garažo vidutinė rinkos vertė yra 34 700 Lt, iš viso turto vertė yra 764 700 Lt. Ekonominio sunkmečio Lietuvoje sąlygomis, kuomet ir buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyto turto kaina galimai buvo dar mažesnė. Todėl ieškovo pagal Pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovų A. L. ir S. L. gauta, kaip jis nurodo ieškinyje, 1 020 500 Lt suma yra daugiau nei pakankama. Be to, ši suma yra didesnė ir už ieškovo ieškinyje nurodomą ieškinio sumą. Todėl pagrindo teigti, jog Pirkimo-pardavimo sutartis galimai pažeidė ieškovo interesus, yra nepagrįsta.

Atmestini ieškovo argumentai, kad A. L. savo manipuliacijomis ir melu ieškovą apgavo ir suklaidino dėl tikrųjų sutarčių aplinkybių. Šiuo atveju būtent A. B. ir jam atstovavusi L. B. laikytini nesąžiningais civilinių santykių dalyviais.

Pirkimo—pardavimo 2010-07-20 sutartimi pardavę savo butą, ieškovas ir jo motina piktybiškai iš jo neišsikėlė ir toliau jame tebegyvena. Taip pat ieškovas nurodo, kad pagal 2010-02-17 Preliminariosios sutarties 1.6 p., turėjo teisę per dvejus kalendorinius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo datos bet kuriuo metu pasinaudoti atpirkimo teise ir atpirkti 211,23 kv. m. bendro ploto butą su terasa ir 37,81 kv. m. bendro ploto garažą, esančius adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tai yra grąžinęs paskolą, susigrąžinti Įkeistą turtą. Tuo būdu ieškovas tvirtina, kad jis manė turėjęs teisę per dvejus metus, t.y. iki 2012-02-17, atpirkti ginčo turtą, arba kitaip - grąžinti paskolą ir susigrąžinu įkeistą turtą. Sekant tokiu aiškinimu, tai reiškia, kad po 2012-02-17 ieškovas turėjo būti A. L. ir S. L. į sąskaitą deponavęs pinigus už įkeistą turtą. Šiuo atveju, nei A. B., nei L. B. už tariamai įkeistą turtą nieko nėra sumokėję, neatlikę tariamų paskolos įmokų, todėl neatitinkantys tikrovės yra A. B. argumentai, jog jie šį sandorį galėjo suprasti kitaip, nei A. L. ir S. L..

Ieškinį ieškovas grindžia argumentais, jog šalys, siekdamos pridengti paskolos sutartį, sudarė apsimestinį pirkimo-pardavimo sandorį ir 2010-07-20 Pirkimo-pardavimo sutartis ir 2010-08-02 Susitarimas buvo sudaryti apgaule. A. L. meluojant ieškovui dėl tikrųjų ketinimų.

Ieškovas savo ieškinį grindžia CK 1.87 str. ir 1.91 str. taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

Pripažinus sandorį negaliojančiu ir pritaikius restituciją, šalys būtų sugrąžintos į pradinę padėtį, t.y. tikslas, kurio jos siekė sudarydamos sandorį, nebūtų pasiektas, o tai tiek socialiniu, tiek teisiniu požiūriu nėra nei pageidautina, nei racionalu – atsakovų A. L. ir S. L. tikslas buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo tikslas sandorio sudarymo metu buvo toks pat, šiuo gi metu ieškovas teigia, kad sandoriu norėjo užtikrinti savo prievolę (paskola + palūkanos), šis tikslas taip pat būtų nepasiektas taikius abišalę restituciją.

R. P. ir N. P. nedalyvavo 2010-07-20 Pirkimo- pardavimo sutarties tarp A. L. (atstovaujančio S. L.) bei L. B. (atstovaujančios A. B.) sudaryme bei jokiuose susitarimuose. Butas su terasa ir garažas R. P. ir N. P. buvo parduoti už 1 044 633,81 Lt, t.y. už panašią sumą, už kokią A. L. ir S. L. įsigijo turtą iš A. B., taigi teigti, kad turtą P. įsigijo siekdamas nemokėti realios turto kainos, ar kitaip elgdamasis nesąžiningai, yra nepagrįsta ir jokiais argumentais ieškovo neįrodoma. Pripažinus 2011-12-09 sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, kaip prašo ieškovas, būtų paneigta sąžiningo įgijėjo teisė į nuosavybės teisės apsaugą, numatyta CK 4.96 str. 2 d.

Šiame ginče taikius restituciją, ieškovo padėtis nepagrįstai pagerėtų, o atsakovų A. L. ir S. L. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes atsakovai A. L. ir S. L. turi prisiimtų įsipareigojimų kredito institucijai dėl Pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovo prašymas taikyti restituciją iš esmės prieštarauja paties ieškovo pateiktam sandorių tarp ieškovų ir Lekavičių kvalifikavimui — nurodydamas, kad šalys neva siekusios sudaryti paskolos su įkeitimu sandorį, ieškovas teismo prašo tokiu pasekmių, kurios L. paliktų su dideliais (viršijančiais turto verte) turtiniais reikalavimais ieškovo atžvilgiu, kurie dar gi būtu neužtikrinti jokiomis užtikrinimo priemonėmis, kaip neva tarėsi ieškovas su L.. Taigi, tuo akivaizdžiai siekiama visiškai ignoruoti bet kokius atsakovų L. turtinius interesus. Lygiai taip pat nėra pagrindo taikyti restituciją ir 2011-12-09 sutarties atžvilgiu, kadangi tokiu būdu sąžiningų įgijėjų R. P. ir N. P. teisė į daikto apsaugą būtų pažeista, o jų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

Atsiliepimas

Atsakovai R. P. ir N. P. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį (b.t. I., b.l. 192), su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodo, kad Ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiais sandorius, pagal kuriuos ginčo buto ir garažo nuosavybės teisė perėjo A. L. ir S. L., o vėliau - R. P. ir N. P.. Ieškovas siūlo kiekvienai šaliai grąžinti tai, ką ji pagal tuos sandorius yra praradusi. Sau ieškovas prašo buto ir garažo, siūlydamas A. L. ir S. L. priteisti 1020500 Lt. R. P. ir N. P. ieškovas siūlo priteisti 1044633,81 Lt vietoje paimamo buto ir garažo. Ieškovo siūlomas ginčo sprendimo eiliškumas yra siekimas suklaidinti proceso dalyvius ir teismą. Pagal viešo registro duomenis ginčo buto ir garažo savininkais yra R. P. ir N. P.. Butą ir garažą jie įgijo atlygintinai. CK 4.96 str. 2 d., 4.98 str. pagrindu ginčo turtas iš R. P. ir N. P. negali būti išreikalautas. R. P. ir N. P. taip pat laiko, kad jų teisės turi būti ginamos CK 6.153 str. 1 d. pagrindu, nes ginčo butą ir garažą jie yra sąžiningai atlygintinai įgiję iš A. L. ir S. L.. Pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimas notarine tvarka reiškia, kad notaras, vykdydamas Notariato įstatymo 2 str. jam priskirtą funkciją, sandorį patikrino, įsitikino jo teisėtumu, patvirtino ir įtraukė į registrus. Sandorio patvirtinimas notarine tvarkai taip pat reiškia, kad papildomai įrodinėti R. P. ir N. P. sąžiningumo nereikia ir jie turi teisę 2011-12-09 buto su terasa adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius ir garažo adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini) Vilnius pirkimo-pardavimo sutartį (notaro reg. Nr. R8-3759), panaudoti prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Taikant nurodytas teisės normas, teismas turėtų ginti sąžiningų įgijėjų teises ir pripažinti restitucijos negalimumą R. P. bei N. P. atžvilgiu.

Atsakovų nuomone, restitucijos taikymas šioje byloje yra negalimas ne tik dėl to, kad būtina ginti sąžiningų įgijėjų teises, bet ir dėl faktinio bei teisinio ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškinyje A. B. nurodė, kad neturi jokių pajamų ir nekilnojamojo turto. Jokių realių nuorodų į tai, kad ateityje A. B. turtinė padėtis gali pagerėti ieškinyje nenurodyta. Priteisus ginčo butą A. B., o A. L. ir S. L. priteisus ieškovui sumokėtą pinigų sumą, atsakovai A. L. ir S. L. patektų į padėtį, kai A. B. jiems geranoriškai nemokėtų 1800000 Lt, ginčo turto vertė, už kurią šį turtą pirko L., ir šią sumą L. turėtų išreikalauti iš A. B., labai tikėtina ilgalaikiuose teisminiuose procesuose, tuo pačiu metu turėdami prievolę sumokėti 1044633,81 Lt R. P. ir N. P.. Restitucijos išdavoje R. P. ir N. P., netektų nekilnojamųjų daiktų ir turėtų laukti, kol A. L. ir S. L. grąžins pinigus. Pinigų grąžinimas būtų niekuo neužtikrintas, nes sugrąžinus ginčo objektą A. B., L. piniginė prievolė P. nebūtų užtikrinta nekilnojamuoju turtu.

Jei teismas laikytų, kad ginčo butas ir garažas po restitucijos pritaikymo lieka įkeistas užtikrinant A. B. prievolę L. ir L. prievolę P., tai tik pratęstų A. B. ir trečiojo asmens L. B. gyvenimo laikotarpį ginčo bute, o asmenys sąžiningai įgiję ginčo butą ir garažą – R. P. ir N. P. būtų pastatyti į nepagrįstai blogą padėtį neapibrėžtam teismo sprendimo vykdymo laikotarpiui. Labiausiai tikėtina, kad sumokėtus pinigus ir išlaidas dėl ginčo buto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai) P. atgautų tik po teisminio proceso ir priverstinių išieškojimo procedūrų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo BAB „Ūkio bankas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį (b.t. I., b.l. 189), nurodė, jog ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo dalykas - butas su terasa, adresu M.K. Č. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir garažas adresu M.K. Č. (duomenys neskelbtini). Vilniuje hipotekos lakštu buvo įkeisti bankui, užtikrinant S. L. prievolių pagal tarp šalių pasirašytą 2010-07-15 kredito sutartį Nr.KR-04-149-10 įvykdymą. Paskola, sumoje 1 200 000,-Lt S. L. suteikta išvardinto turto pirkimui.

Pagal esančią 2010-07-21 buto su terasa ir garažo pirkimo pardavimo sutartį Nr.3799-7, su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, matyti, kad šalys aiškiai ir vienareikšmiškai susitarė dėl apmokėjimo už pirkinį sąlygų ir apimties (sutarties 2.1; 2.2; 2.3p.), iš kurių 2.1.1. p. numatyta, kad dalis turto įsigijimo kainos, sumoje 800 000,-Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, likusi kainos dalis sumoje 1 200 000,-Lt yra apmokama iš banko S. L. suteikto kredito lėšų, kurios pervedamos tiesiogiai pirminiam ginčo turto hipotekos kreditoriui AB Parex bankui pardavėjo finansiniams įsipareigojimams šiam kreditoriui padengti (sutarties 2.1.2. 2.2., 2.3. p.). Notarinė sutartis - tai prima facie įrodymas (CPK 197 str.). Šioje sutartyje nurodytos sąlygos negali būti keičiamos vienašališkai, ar/ir jų turinys aiškinamas kitaip, nei buvo patvirtinta notaro. Paskola, suteikta S. L. pagal nurodytą kreditavimo sutartį, yra grąžinta. Tuo pagrindu buvo išregistruota ir minėto nekilnojamojo turto hipoteka. Todėl atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį bei apimtis, BAB Ūkio bankas nebeturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Ieškovas bando nuslėpti nuo teismo, kad 2010-07-20 jo vardu veikusi L. B. iš A. L. ir S. L. už parduodamą butą ir garažą gavo 800 000 Lt. Ieškovas taip pat nutyli, kad notaro patvirtintoje pirkimo pardavimo sutartyje yra įrašyta buto ir garažo kaina – 1800000 Lt. Esant tokiai ieškovo pozicijai iš viso tampa neaišku kokioje apimtyje jis ginčija 2010-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį. A. B. nepateikus įrodymų, kad jis galės įvykdyti teismo sprendimą, ieškinio reikalavimų pilno ar dalinio patenkinimo atveju, turėtų būti taikoma CK 6.145 str. 2 d. ir restitucija netaikoma. 2011-12-09 jokių teisminių ginčų, kurie būtų kliudę sandorio sudarymui nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

2011-02-24 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį byloje Nr. 2S-551-232/2012, kurioje davė nurodymą Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui byloje, dėl A. B. ir L. B. iškeldinimo, įvertinti sutartis, kuriomis yra grindžiami byloje Nr. 2-4294-565/2013 iškelti reikalavimai. 2012-10-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3487-819/2012 Vilniaus miesto antras apylinkės teismas priėmė sprendimą A. B. ir L. B. iškeldinti iš buto, esančio Č. g. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad akivaizdžių pagrindų pripažinti 2011-12-09 sandorį niekiniu nėra. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3487-819/2012 dar nėra įsiteisėjęs.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pasirengimas šioje byloje paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu (b.t. I., b.l. 198).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2010-02-17 A. B., atstovaujamas trečiojo asmens L. B., ir S. L., atstovaujama A. L., sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise (b.t. I., b.l. 36). Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo parduoti, o S. L. įsipareigojo nupirkti 211,23 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37,18 kv. m bendro ploto garažą, esančius adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už šioje sutartyje nurodytą kainą bei šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Preliminarioje sutartyje šalys sulygo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti pasirašyta iki 2010-05-01 šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis (sutarties 1.4 p.), sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto kaina – 1800000 Lt, kuri gali būti keičiama tik šalių sutarimu arba pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas (sutarties 1.2 p.), pardavėjas ar bet kuris jo pasiūlytas kitas pirkėjas turi teisę per dvejus kalendorinius metus nuo šios sutarties sudarymo datos, tai yra iki 2012-02-17 imtinai, bet kuriuo metu pasinaudoti daikto atpirkimo teise, tai yra atpirkti daiktą iš pirkėjo už ne mažesnę kaip 1800000 Lt sumą (sutarties 1.6 p.), pirkėjas sumoka pardavėjui iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 540000 Lt (sutarties 2.1 p.), o likusią 1260000 Lt sumą pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (sutarties 2.3 p.), šalys sutarė, kad pardavėjas naudosis turtu ir jį valdys bei gyvens minėtame bute iki atpirkimo teisės pasibaigimo termino, t.y. iki 2012-02-17 (imtinai) (sutarties 3.7 p.), jeigu pardavėjas nepasinaudoja atpirkimo teise ir neišsikrausto iš minėto turto minėtu terminu, tai jis privalo mokėti pirkėjui po 500 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 4.3 p.).

Ieškovas A. B. 2010-02-18, atstovaujamas L. B., ir S. L., atstovaujama A. L., sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2010-02-17 preliminariosios sutarties (b.t. I., b.l. 42). Ja šalys sulygo, kad 211,23 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37,81 kv. m bendro ploto garažo, esančių adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendra pirkimo kaina yra 1000000 Lt, o atpirkimo kaina 1280000 Lt (susitarimo 3, 6 p.), pirkėjas iki 2010-03-01 sumoka pardavėjui ne mažesnį kaip 100000 Lt avansą (susitarimo 5, 12 p.), kitus mokėjimus grąžina pirkėjui, o likusią sumą iki 1000000 Lt gauna iš pirkėjo paimto banko kredito (susitarimo 5 p.). Šiuo susitarimu šalys pakeitė 2010-02-17 sutarties sąlygas dėl atsakovo išsikėlimo iš perkamų objektų pardavėjui nepasinaudojus atpirkimo teise ir numatė, kad jeigu pardavėjas nepasinaudoja atpirkimo teise, tai jis įsipareigoja ne ginčo tvarka išsikraustyti iš parduoto buto ne vėliau, kaip atpirkimo teisės pasibaigimo dieną, o jeigu pardavėjas to nevykdo, pirkėjas sekančią dieną turi teisę savarankiškai, nesikreipdamas į teismą, iškeldinti pardavėją iš buto, nesuteikiant jam jokios kitos gyvenamosios patalpos (sutarties 14 p.). Šalys šiame susitarime ne kartą pabrėžė, kad nurodytoms sąlygoms teiks pirmenybę net tuo atveju, jei pagrindinėje pirkimo-pardavimo ir atpirkimo sutartyje bus nurodytos kitokios sąlygos (susitarimo 2, 15 p.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2012-05-01 šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise minėtuose sandoriuose nurodytomis sąlygomis (CPK 178 str.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-07-19 ieškovas A. B., atstovaujamas L. B., ir S. L., atstovaujama atsakovo A. L., pasirašė dar vieną sandorį – preliminarų susitarimą prie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties (b.t. I., b.l. 40). Juo šalys sulygo, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo notarine tvarka pakeis ir papildys būsimos buto adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su terasa ir garažo adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sąlygas, pasirašydami papildomą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir jį patvirtins notarine tvarka (sutarties 1 p.). Šalys sutarė, kad pardavėjas daro pirkėjui kainos nuolaidą ir 211,23 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su terasa ir 37,81 kv. m bendro ploto garažo, esančių adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendra pirkimo kaina yra 1000000 Lt, o bet kuris kitas asmuo turi teisę atpirkti minėtą turtą už bendrą pirkimo kainą 1280000 Lt (susitarimo 4 p.), pardavėjas arba bet kuris jo pasiūlytas kitas asmuo turi teisę pasinaudoti atpirkimo teise per 2 metus nuo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos (susitarimo 9 p.), pardavėjas turi teisę iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos gyventi parduotame bute ir pilnai naudotis butu adresu M.K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su terasa ir garažu adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (susitarimo 15 p.). Šiame susitarime šalys pabrėžė, kad šalys teiks pirmenybę šio ir būsimo susitarimo sąlygoms, jeigu jos skirsis nuo pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje ir atpirkimo sutartyje numatytų sąlygų (susitarimo 2, 17 p.).

Ieškovas A. B. 2010-07-20, iš vienos pusės, ir atsakovai A. L. bei S. L., iš kitos pusės, sudarė buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarant sutartį, A. B. atstovavo trečiasis asmuo L. B. pagal jai 2010-07-14 išduotą įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės V. Š., registro Nr. VŠ-1290, o S. L. –atsakovas A. L. pagal 2009-12-23 įgaliojimą, patvirtintą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro J. P., registro Nr. I-3946 (b.t. I., b.l. 19). 2010-07-20 buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtino Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P.. Sutartimi ieškovas A. B. pardavė, o atsakovai A. L. ir jo sutuoktinė S. L. nupirko įkeistą butą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei įkeistą negyvenamąją patalpą – garažą (boksą ) G-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (sutarties 1.1.1., 1.1.2. p.). Sutartyje šalys numatė, kad butas su terasa ir garažas yra įkeisti. Kreditorius AB Parex bankas neprieštarauja, kad būtų parduotas butas su terasa ir garažas, kurie įkeisti AB Parex bankui hipotekos lakštu Nr. 01/1/2007/0006814, užtikrinant prievolių pagal 2007-03-02 kreditavimo sutartį BKS/785 (kredito gavėjai A. B., L. B.) įvykdymą. Iš šalių sutarties sąlygų taip pat matyti, kad AB Parex bankas iškėlė sąlygą, būtiną įtraukti į buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį, kad iš gaunamų pagal buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį lėšų AB Parex bankui turi būti grąžinta ne mažesnė kaip 779548,46 Lt suma, tame skaičiuje: 744303,92 Lt negrąžinto kredito, 4295,30 Lt priskaičiuotų palūkanų, 92,43 Lt priskaičiuotų delspinigių, 7443,04 Lt išankstinio kredito grąžinimo mokesčio, 23413,77 Lt kreditinių kortelių įsiskolinimo, ją tiesiogiai pervedant į nurodytą sąskaitą (sutarties 1.4 p.). Sutarties 2.1 p. šalys sulygo, kad įkeistas butas su terasa ir įkeistas garažas parduodami už 1800000 Lt, iš kurių įkeistas butas su terasa parduodamas už 1750000 Lt, įkeistas garažas – už 50000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad iš šios sumos 800000 Lt Ieškovas gavo iš pirkėjų prieš pasirašant šią sutartį ir pardavėjo atstovė patvirtino, kad pardavėjas neturi jokių pretenzijų dėl minėtos sumos (2.1.1 p.), o 779548,46 Lt pirkėjai įsipareigojo iki 2010-08-20 sumokėti pavedimu į sąskaitą AB Parex banke, mokėjimo paskirtį nurodant kredito pagal 2007-03-02 kreditavimo sutartį Nr. BKS/785 grąžinimas ir kreditinių kortelių dengimas (2.1.2 p.), ir 220451,54 Lt pirkėjai įsipareigojo sumokėti iki 2010-08-20 į sutartyje nurodytą atsakovų sąskaitą (2.1.3 p.). Sutarties 3.2 p. trečiasis asmuo L. B., atstovaudama ieškovą A. B., pareiškė, kad parduodamas įkeistas butas su terasa ir įkeistas garažas niekam neparduoti, nepadovanoti, kitaip neperleisti tretiesiems asmenims, nesuteikti neatlygintinai naudotis, neišnuomoti, neįkeisti, išskyrus sutartyje nurodytus įkeitimus, nėra teisminio ginčo objektai, teisė disponuoti parduodamais įkeistu butu su terasa ir įkeistu garažu neatimta, neapribota, tretieji asmenys į parduodamą įkeistą butą su terasa ir įkeistą garažą neturi jokių teisių ir pretenzijų, taip pat nėra jokių asmenų, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turinčių pirmumo teisę pirkti įkeistą butą su terasa ir įkeistą garažą. Šalims buvo išaiškintas CK 1.75, 6.393, 6.398 str. turinys, kad nuosavybės teise pirkėjams į perkamus daiktus pereina pardavėjui perdavus turtą ir surašius įkeisto daikto su terasa ir įkeisto garažo perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys 2010-07-20 (sutarties 4.3 p.).

Ieškovas A. B. 2010-08-02, atstovaujamas trečiojo asmens L. B., ir atsakovai A. L. ir jo sutuoktinė S. L., atstovaujama A. L., sudarė susitarimą (b.t. I., b.l. 29), kuriuo pakeitė tam tikras 2010-07-20 buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, tarp jų 2.1 p., numatydami, kad sutarties 1.1 p. nurodyti įkeistas butas su terasa ir įkeistas garažas parduodamas už 1000000 Lt, iš kurių įkeistas butas su terasa parduodamas už 970000 Lt, o įkeistas garažas parduodamas už 30000 Lt, iš kurių 779548,46 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti į AB „Parex“ bankas sąskaitą iki 2010-08-20, o 220451,54 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti pavedimu į pardavėjo atstovės nurodytą sąskaitą iki 2010-08-20 (susitarimo 1 p.).

Iš LITEKO sistemoje esančių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3487-819/2012 duomenų matyti, jog teismas nustatė, jog 2012-08-03 A. L. pervedė L. B. 3000 Lt, o S. L. 2010-08-12 pagal 2010-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį pervedė L. B. 215757,08 Lt (civilinės bylos Nr. 2-3487-819/2012, b.l. 80-81, t. 1, b.l. 182, t. 2). 2010-08-10 S. L. sumokėjo į AB Parex banke esančią sąskaitą, nurodytą 2010-07-20 buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1 p., 776242,92 Lt (civilinės bylos Nr. 2-3487-819/2012, b.l. 182, t. 2). Ieškovui A. B. 2010-09-27 atsakovai A. L. ir S. L. pateikė reikalavimą išsikelti ir iškeldinti trečiuosius asmenis, gyvenančius jiems priklausančiame bute su terasa M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir garaže M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlaisvinant butą ir garažą bei pašalinant savo ir trečiųjų asmenų turtą (civilinės bylos Nr. 2-3487-819/2012, b.l. 21, t. 1). 2011-02-21 S. L. pateikė ieškinį A. B., prašydama priteisti iš atsakovo 20500 Lt įsiskolinimo pagal 2010-02-17 preliminarios sutarties papildomą susitarimą ir 2010-07-19 preliminarų papildomą susitarimą prie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties (civilinės bylos Nr. 2-3487-819/2012, b.l. 44-47, t. 1). Ieškinio sumą S. L. grindė 2010-07-19 preliminaraus papildomo susitarimo prie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties 7 p. nuostata, kuriame buvo numatyta pardavėjo pareiga per 2 darbo dienas nuo visos 1000000 Lt sumos galutinio gavimo grąžinti pirkėjui 143500 Lt pervestą kaip avansą.

Atsakovai S. L. ir A. L. 2011-12-09 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu R. P. (b.t. II., b.l. 86). Šia sutartimi S. L. ir A. L. pardavė R. P. ir jos sutuoktinės bendrojon jungtinėn nuosavybės ginčo garažą, esantį Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir butą su terasa, esantį M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas ieškovui R. P. buvo parduotas už 1044633,81 Lt, iš kurių 30000 Lt sudaro garažo kaina, o 1014633,81 Lt buto kaina (sutarties 3.2.1, 3.2.2 p.). Šią kainą R. P. įsipareigojo sumokėti dalimis, tai yra 50000 Lt Pareiškėjas patvirtino sumokėjęs, o pardavėjai nurodė gavę iki sutarties sudarymo, o 994633,81 Lt ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2011-12-16 į pardavėjų sąskaitą jų gauto kredito aptarnavimui (sutarties 4.2, 4.3. p.). Sutartimi šalys nustatė, kad pardavėjai turi teisę naudotis neatlygintinai daiktais pagal tikslinę jų paskirtį be teisės leisti naudotis minėtu turtu tretiesiems asmenims iki 2012-06-09.

Ieškovas patikslintame ieškinyje neginčija fakto, jog atsakovas A. L. 2010 08 10 mokėjimo pavedimu ir 2010 08 12 mokėjimo pavedimu ieškovui pervedė iš viso 1 135 500 Lt, o ieškovas 2010 08 13 mokėjimo pavedimu A. L. grąžino 115 000 Lt, todėl, kaip nurodo ieškovas A. L. suteiktos paskolos likutis šiuo metu sudaro 1 020 500 Lt.

Teisiniai argumentai

Dėl 2010-07-20 Pirkimo-pardavimo sutarties

ir 2010-08-02 Susitarimo negaliojimo

Ieškovas ieškinį grindžia iš vienos pusės ikisutartiniais santykiais ir preliminariomis sutarčių, kuriomis buvo nustatytos ginčo turto atpirkimo, nuostatomis, ir iš kitos pusės ginčija pagrindines ginčo turto-pirkimo sutartis dvejais aspektais – kad sandoriai buvo apsimestiniai (CK 1.87) ir sandoriai sudaryti apgaulės būdu (CK 1.91).

Nagrinėjamu atveju 2010-02-17, 2010-02-18 bei 2010-07-19 preliminariuose susitarimuose šalys buvo numačiusios atpirkimo teisę. Tačiau, sudarant ginčo pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, šalys atpirkimo teisės nenumatė.

Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Taigi, preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis, o pagrindinės sutarties objektas yra turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį. Preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo–pardavimo. Nagrinėjamu atveju, šalių valios pasikeitimas dėl neįtraukimo atpirkimo teisės į ginčo pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir tik patvirtina, kad šalys savo valia pakeitė ikisutartiniuose susitarimuose nurodytą valią.

Ieškovas pripažįsta, jog atsakovas A. L. pasiūlė sudaryti būtent pirkimo-pardavimo sutartį be jokių apribojimų, t.y. be atpirkimo teisės ir be teisės naudotis Butu ir Garažu. Tesimas nesutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovai A. L. ir S. L. sutiko, jog šalių įsipareigojimai, prisiimti preliminariais susitarimais, tęsėsi. Jau kaip minėta, asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma (CK 6.165 str. 5 d.). Termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti prievolei sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Todėl šalims iki 2010- 05-01 nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pasibaigė A. B. ir S. L. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioje sutartyje 2010- 02-18 susitarime aptartomis sąlygomis, įskaitant sąlygą dėl atpirkimo teisės ir sąlygą dėl tolesnio gyvenimo Bute bei naudojimosi Butu ir Garažu. 2010-07-19 Preliminaraus susitarimo 1 p. numatė, jog ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo notarine tvarka šalys įsipareigoja pakeisti ir papildyti būsimos Buto ir Garažo pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sąlygas, pasirašydami papildomą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir jį patvirtins notarine tvarka. Tačiau per nurodytą 3 (trijų) darbo dienų terminą toks Pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimas šalių nebuvo derintas ir pasirašytas. Šalys tik vėliau pasirašė Susitarimą kuriame Pirkimo-pardavimo sutartis šalių susitarimu nebuvo papildyta sąlygomis dėl atpirkimo teisės ir galimybės naudotis Butu ir Garažu iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos. Dėl šios priežasties turi būti taikoma Civilinio kodekso 6.165 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, pagal kurią A. B. ir S. L. per 2010-07-19 Preliminaraus susitarimo 1 punkte įtvirtintą terminą nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo pagal šiame susitarime nurodytas sąlygas, šalių prievolė sudaryti šį susitarimą pasibaigė.

Dėl apsimestinio sandorio (CK 1.87)

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Nuoseklioje kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B. ir kt., Nr. 3K-3-26/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, jog atsakovas A. L. pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį be jokių apribojimų, t.y. be atpirkimo teisės ir be teisės naudotis Butu ir Garažu. Tai, jog buvo sudaryta tokia sutartis, rodo, jog ieškovas sutiko sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį ir Susitarimą be ieškovo minimų Buto ir Garažo apribojimų. Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovų A. L. ir S. L. valia buvo įgyti nuosavybės teises į Butą ir Garažą. Tai įrodo šios aplinkybės: Atsakovai A. L. ir S. L., siekdami įvykdyti savo Pirkimo- pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, su AB Ūkio bankas sudarė kredito sutartį Nr. KR04-149/10 dėl kredito gavimo. Pagal šią sutartį jie gavo 1 200 000 Lt kreditą Butui ir Garažui įsigyti. Sutartimi buvo nustatyta 8,78 proc. metinių palūkanų norma, kuri kiekvienų metų pradžioje yra keičiama. Kredito grąžinimo terminas yra 2015-07-03. A. L. ir S. L. per visą kredito sutarties galiojimo laiką prisiėmė pareigą sumokėti ne mažiau nei 526 800 Lt palūkanų. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota S. L. ir A. L. nuosavybės teisė į Butą ir Garažą. Tai reiškia, jog atsakovai išviešino šį sandorį ir jis tapo privalomas ir tretiesiems asmenims. Atsakovų A. L. ir S. L. iniciatyva Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-23 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349- 294/2011, kuriuo iškeldino iš Buto A. B. ir L. B.. Šalys pas notarą atvyko sudaryti pirkimo- pardavimo sandorį, tai patvirtina ir ginčijamą sutartį tvirtinusios notarės liudijimas (žr. pridedamą 2012-10-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3487-819/2012).

Teismas sprendžia, jog nei ginčijamo sandorio sudarymo metu, nei bet kada iki jo ar po jo šalys neturėjo jokios kitos valios kaip tik sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovo pateikiamas ginčijamos sutarties perkvalifikavimas į paskolos sutartį, atitiko ir atsakovų A. L. ir S. L. valią ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Be kita ko įvertinant ieškovo argumentą šiuo pagrindu dėl dvišalės restitucijos taikymo R. P. ir N. P. atžvilgiu, teismas atkreipia dėmesį, jog CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Tokia nuostata saugomos sąžiningų asmenų, kurie, nežinodami, kad sandoris fiktyvus, įgyja pagal kitą sandorį teises iš asmens, kuriam tos teisės nepriklauso arba priklauso kitokios apimties (turinio). Visa neigiamų padarinių rizika tokiu atveju perkeliama apsimestinio sandorio šalims. Taigi atsakomybė negalėtų būti taikomą atsakovams P..

Dėl apgaulės CK 1.91 str.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009).

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ‚InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006).

Teismas sprendžia, jog ieškovo valia nagrinėjamu atveju buvo nuosekli ir aiški – parduoti ginčo butą su garažu. Tokias išvadas teismas daro, visų pirma, dėl to, kad visuose nurodytose sutartyse, tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek pagrindinėse sutartyse buvo nurodoma, jog šalys siekia sudaryti ginčo turto pirkimą-pardavimą. Esminis skirtumas tik tas, jog pagrindinės sutartys buvo sudarytos be atpirkimo teisės.

Antra, apie buto ir garažo pardavimo tvarką ir sąlygas šalys derėjosi ne vieną kartą. Tačiau ieškovas neatsisakė sudaryti ginčo sutarčių.

Trečia, pagrindinės sutartys buvo sudarytos dvi ir be atpirkimo teisės, ir notariškai. Taigi, ieškovas, bent po pirmos pirkimo sutarties turėjo teisę nesudaryti antros sutarties, arba prašyti pripažinti negaliojančia pirmąją, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų. Be to, ieškovas, jei jo netenkino ginčo sutarties sąlygos, turėjo galimybę parduoti butą ne atsakovams, bet kitiems asmenims.

Ketvirta, ieškovas neginčija, jog jis turėjo finansinių sunkumų. Pagal pateiktą Banko CITADELE pažymą (b.t. I., b.l. 212) ieškovo motina L. B. ir ieškovas A. B., turėjo Banke 800 000 LTL dydžio kreditinį įsipareigojimą pagal 2007-03-02 kreditavimo sutartį Nr. BKS/785 (toliau - Sutartis). Įsipareigojimas pagal Sutartį buvo pilnai įvykdytas po ginčo sandorių - 2010 m. rugpjūčio mėn. 11 d. iš lėšų, gautų pardavus Bankui įkeistą butą adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir garažą, adresu M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini). Be to, šioje pažymoje nurodoma, jog 2010 m. vasario mėn. 1 d. pradelstas įsiskolinimas Bankui pagal Sutartį sudarė 23984,71 LTL, tame skaičiuje: 5063,28 LTL pradelsto kredito, 17672,52 LTL pradelstų palūkanų ir 1248,91 LTL. Todėl buvo pagrįsta ir reali galimybė, jog AB „Parex“ bankas už susidariusią skolą parduos bankui įkeistus Butą ir Garažą.

Penkta, ieškovą atstovavusi L. B. turėdama teisinį išsilavinimą, ne tik turėjo, tačiau ir galėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją dėl Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vėliau ją keitusio Susitarimo sudarymo. L. B. dėl preliminarių šalių sudarytų susitarimų teisinės reikšmės ir jų įpareigojančios valios, turėjo būti itin rūpestinga ir atidžiai įvertinti visas sandorio galimybės ir jų sudarymo pasekmės.

Žemesnės instancijos teismas

Šešta, ieškovas neįrodė, jog ginčo sandoris jam buvo nuostolingas.

Remiantis išdėstytu, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog buvo apgautas, ar suklaidintas dėl ginčijamų sandorių. Konstatavus, jog ginčo sandoriai tarp ieškovo ir A. L. bei S. L. buvo teisėti, netenka prasmės išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl restitucijos taikymo. Tačiau teismas, vis dėl to, atkreipia dėmesį ir į išvestinius ieškovo reikalavimus.

Dėl 2011-12-09 Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Iš byloje esančių įrodymų matyti (b.t. II., b.l. 86-99), jog 2011-12-09 Pirkimo-pardavimo sutartimi A. L. ir S. L. pardavė, o R. P. bei N. P. įsigijo turtą — butą su terasą, esantį M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei garažą, esantį M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis turtas sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė A. L. ir S. L.. Nuosavybės teisės į parduodamus objektus buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir nebuvo nuginčytos. 2011-12-09 Pirkimo — pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro (notarinio registro Nr. R8- 3759) ir netrukus R. P. ir N. P. nuosavybės teisės į butą su terasa bei garažą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog R. P. ar N. P. dalyvavo 2010-07-20 sudarant ginčo sandorį. Butas su terasa ir garažas R. P. ir N. P. buvo parduoti už 1 044 633,81 Lt. Taigi, sandoris buvo sudarytas realus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šį sandorį. Ieškovas neįrodė, jog P. turtą įgijo nesąžiningai (CPK 178 str.).

Dėl restitucijos taikymo

Civilinio kodekso 6.145 str. 1 d. įtvirtina, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Kadangi teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti Pirkimo-pardavimo sutarties ir Susitarimo negaliojančiais, todėl nėra pagrindo taikyti ir restitucijos. Šiame ginče net ir taikius restituciją, ieškovo padėtis nepagrįstai pagerėtų, o atsakovų A. L. ir S. L. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų dėl Pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Lygiai taip pat nėra pagrindo taikyti restitucijos ir 2011-12-09 sutarties atžvilgiu, kadangi tokiu būdu sąžiningų įgijėjų R. P. ir N. P. teisė į daikto apsaugą būtų pažeista, o jų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Be to, restitucija yra neįmanoma ir dėl to, jog ieškovas yra socialiai remtinas asmuo (b.t. I., b.l. 9-13; b.t. III, b.l. 76).

Dėl procesinių reikalavimų

Teismas papildomai pasisako dėl 2015 m. kovo 10 d., 15 val. 51 min. ieškovo atstovės reikalavimo atidėti teismo posėdį ryšium su tuo, jog reikia papildomo laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms bei tuo, jog teismas turi baigti posėdį, nes darbo diena buvo sutrumpinta. Trečiojo asmens, ieškovo pusėje, atstovas tokį prašymą palaikė, tačiau šiam prašymui prieštaravo atsakovas R. P. ir jo atstovas bei A. L. ir S. L. atstovas. Teismas, vadovavosi CPK 7 str. 1 d. nuostata, pagal kurią teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi patenkinus šį ieškovo atstovės reikalavimą būtų ne tik nepagrįstai pažeistos atsakovų teisės, bet ir proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai, todėl teismas netenkino minėto reikalavimo.

CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Atsakovai R. P. ir N. P. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovai byloje patyrė 1013,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.t. II, b.l. 121). Ieškovo ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., CK 6.37 str., 6.38 str., 6.567., 6.574 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. B. ieškinį atsakovams A. L., S. L., R. P. ir N. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovų R. P. ir N. P. naudai 1013,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas