Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, susipažinęs su ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškiniu dėl įsiskolinimo priteisimo atsakovui A. B. bei civilinės bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. B.. Ieškinio nuorašas, pridėtų dokumentų nuorašai bei pranešimas buvo siųsti atsakovui pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir grįžo neįteikti su atžyma, kad asmuo dokumentų neatsiėmė pašte.

Po bylos iškėlimo, teismui aiškinantis atsakovo galimą gyvenamosios vietos adresą ir užklausus Registrų centro Gyventojų registro departamentą, gautas atsakymas, kad atsakovas 2016-10-12 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę.

Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

2000 m. gruodžio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) yra nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą. Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas 2016-10-12, deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Pagal (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta, reiškiančia asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, laikytina toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Teismui nepateikta duomenų, kad Lietuvoje atsakovas turėtų registruotino nekilnojamojo turto. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas, kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turėtų būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant vartotojui pareikšto ieškinį priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo.

Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam Jungtinės Karalystės teismui pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą.

Kadangi bylą nagrinėjančiam teismui yra nežinoma kompetentinga institucija, kuriai būtų galima persiųsti nagrinėjamą bylą, ieškovo ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktai)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsniu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.