Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

6. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“ 2022 m. administravo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus.

7. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 13 d. buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

10. Pagal UAB „Ardenita“ parengtą 2023 m. spalio 31 d. sąmatą bendra Buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina – 6 640,55 Eur plius PVM (iš viso – 8 035,07 Eur). Ieškovė 2023 m. gruodžio 27 d. išmokėjo 6 580,55 Eur draudimo išmoką R. G. (6 640,55 Eur – 60 Eur išskaita).

11. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žalos draudikui (ieškovei) atlyginimo subrogacijos tvarka. Žalą ieškovė kildina iš 6 580,55 Eur draudėjai sumokėtos draudimo išmokos, kurią, teigia, nulėmė Buto patalpos Nr. 9-2 apgadinimai (apliejimas vandeniu), kilę dėl atsakovės neveikimo, t. y. atsakovės, kaip Daugiabučio namo administratorės, bendrojo naudojimo objektų nepriežiūros.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

12. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

16. Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

17. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

18. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, jog draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei.

20. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratoriaus veiklą reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Nuostatai). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius atlieka įvairias funkcijas, užtikrinančias tinkamą daugiabučio namo priežiūrą ir valdymą: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2 papunktis); organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis); perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (Nuostatų 5 punktas). Pagal Nuostatų 7 punktą daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorius, be kita ko, privalo: jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 papunktis).

21. Pagrindinis daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Visais atvejais daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis).

22. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 (toliau – Statybos techninis reglamentas 1.07.03:2017), 39.1.¹ papunkčiu, kasmetinės statinio konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros atliekamos vieną kartą per metus, kurių metu išsamiai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė, užpildomas statinio apžiūros aktas ir statinio techninės priežiūros žurnalas.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė kildina atsakovės atsakomybę už galimai kilusią žalą dėl konkretaus objekto – terasos, (ne)priežiūros. Teismas nustatė, kad ginčo Butas yra suskirstytas į penkias atskiras patalpas (kambarius, kitas erdves) (patalpa Nr. 9-1, 9-2, 9-3, 9-4, 9-5). Teismas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybę, kokios patalpos yra įrengtos virš ginčo Buto, kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti virš Buto esančių pastogės patalpų planus (2025 m. lapkričio 27 d. raštas). Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis matyti, kad virš Buto esančiame aukšte yra įrengta pastogė, kurios patalpos suskirstytos į atskirus nekilnojamojo turto objektus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Iš aptariamų duomenų (DOK-141747) matyti, kad virš ginčo Buto yra suformuota patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalis yra terasa / balkonas, esantis virš Buto patalpos Nr. 9-2. Šią faktinę aplinkybę savo paaiškinimais taip pat patvirtino tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovės 2026 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu. Teismas iš byloje pateiktų nuotraukų, VĮ Registrų centro dokumentų nustatė, kad terasa yra palėpės aukšte, t. y. virš jos nėra kitų objektų. Pažymėtina, kad 2026 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovės sutiko, kad aptariama terasa yra atvira, virš jos nėra įrengtas stogas.

24. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl terasos priskyrimo bendrojo naudojimo objektui išaiškino, kad daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2024).

25. Visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta sąlygų, kurios leistų vertinti ginčo terasą, įrengtą virš Buto patalpos Nr. 9-4, kaip bendrojo naudojimo objekto. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų ieškovės ir atsakovės nuotraukų matyti, jog Daugiabučio namo, kuriame yra ginčo Butas, stogo konstrukcija nėra plokščia, priešingai, iš nuotraukų matyti, kad Daugiabučio namo stogas yra šlaitinis. Be to, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad tokia terasos konstrukcija yra numatyta pagal namo projektą ir jame nurodyta kaip plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, įrodymų, kurie pagrįstų tokią sąlygą į bylą nepateikė. Atitinkamai, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad terasa, įrengta virš Buto patalpos Nr. 9-4, laikoma bendrojo naudojimo objektu, kurio techninę priežiūrą atsakovė privalėjo užtikrinti.

26. Teismas pastebi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė savalaikiai vykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Pagal Daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros žurnalo duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo vykdomi ir fiksuojami Daugiabučio namo būklės periodiniai stebėjimai (atsiliepimo priedas Nr. 1). Atsakovės laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. užfiksuoti trūkumai dėl vandens prabėgimo į butus lyjant. Atsakovė 2022 m. vasario 10 d. pažymėjo, kad trūko vamzdis rūsio patalpoje (rekomenduojama priemonė – pakeisti); 2022 m. balandžio 12 d. užfiksuotas susidėvėjęs kanalizacijos stovas (rekomenduojama priemonė – pakeisti); 2022 m. birželio 9 d. pažymėta, kad rūsio patalpoje yra susidėvėjęs vamzdynas (rekomenduojama priemonė – pakeisti daužant grindis); 2022 m. liepos 25 d. užfiksuotas nesandarus lietaus stovas per (duomenys neskelbtini) butus (rekomenduojama priemonė – pakeisti); 2022 m. rugpjūčio 17 d. prie Daugiabučio namo defektų nurodyti nesandarūs stovai (rekomenduojama priemonė – pakeisti butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); 2022 m. spalio ir gruodžio mėn. naujų defektų nepastebėta. Atitinkamai, iš Daugiabučio namo techninės priežiūros žurnale užfiksuotų duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 22 d. atlikti nuotekų vamzdyno keitimo darbai, 2022 m. liepos 18 d. – stogo remonto darbai; 2022 m. rugsėjo 16 d. – ventilių keitimas, 2023 m. balandžio 17 d. atlikti stogo remonto darbai. Iš nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė vykdė organizavo Daugiabučio namo techninę priežiūrą pagal Nuostatose jai įtvirtintas pareigas (Nuostatų 4.3 papunktis); taip pat vykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal Statybos techninio reglamento 1.07.03:2017 reikalavimus – periodiškai atliko Daugiabučio namo apžiūrą, nustatė pastato defektus, darbų poreikį, pildė statinio apžiūros aktus, techninės priežiūros žurnalą (Statybos techninio reglamento 1.07.03:2017 39.1.¹ papunktis).

27. Teismas nustatė, kad atsakovė, be kita ko, ėmėsi priemonių stogo dangos tinkamai būklei užtikrinti, vandens pratekėjimo atvejams užkardyti ir, nustačiusi trūkumus, ėmėsi aktyvių veiksmų. Pastebėtina, kad atsakovės atstovai 2021 m. birželio 7 d. statinio apžiūros akte Nr. Vyt87-21 užfiksavo stogo dangos trūkumus (lakštai pažeisti korozijos, atsiradę plyšiai, atsilaisvinę tvirtinimo varžtai), rekomenduota tvarkyti stogo dangą (atsiliepimo priedas Nr. 2). Aptariami stogo remonto darbai, paprastai, nėra priskirtini statinio privalomųjų reikalavimų užtikrinimo darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-612/2013). Atitinkamai, tokie darbai turėjo būti organizuojami su Daugiabučio namo savininkų pritarimu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė iniciavo Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, siekdama gauti pritarimą, kad būtų parengtas Daugiabučio namo techninis darbo projektas, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas, tačiau balsavimas neįvyko (2021 m. gruodžio 17 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas; atsiliepimo priedas Nr. 3). Nors balsavimas neįvyko, atsakovė ėmėsi priemonių nustatytiems stogo defektams pašalinti, kad Daugiabučio namo gyventojams ir jų turtui nekiltų žala (Nuostatų 7.7 papunktis) – atsakovė 2022 m. kovo 23 d. defektavimo akte Nr. DA462562 užfiksavusi aplinkybę, kad Buto patalpa Nr. 9-4 drėksta, rekomendavo pakeisti lataką. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio mėn. atliktų darbų priėmimo akto, objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti latakų ir trapecinės skardos sandarinimo darbai, stogo skardos sujungimas ir varžtų hermetizavimas (priedas prie atsakovės 2025 m. spalio 7 d. prašymo). Be to, atsakovė 2022 m. birželio 9 d. statinio apžiūros akte Nr. Vyt87-22 užfiksavusi stogo defektus (atsiliepimo priedas Nr. 5), tą patį mėnesį atliko stogo dangos valymo, stogo skardos remonto darbus (2022 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-STG-V22-1600579-7).

28. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovei būtų žinoma ar pranešta apie terasos, esančios virš Buto patalpos Nr. 9-2, defektus, o atsakovė nebūtų ėmusis priemonių jų pašalinti. Nors ieškovė teigia, kad Daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į atsakovę dėl virš Buto įrengtų terasų trūkumų, tokių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas 2025 m. lapkričio 27 d. parengiamojo posėdžio metu nustatė šalims terminą papildomiems įrodymams pateikti, tačiau ieškovė įrodymų, kad Daugiabučio namo gyventojai būtų kreipęsi į atsakovę dėl aptariamų trūkumų nepateikė. Ieškovės į bylą pateiktas telefoninio skambučio įrašas nurodytų teismo išvadų nekeičia. Ieškovė prie 2025 m. lapkričio 28 d. prašymo pridėjo ieškovės atstovo pokalbio įrašą su Buto savininko įgaliotu asmeniu R. G. Iš šio pokalbio įrašo girdėti, kad ieškovės atstovė klausia Buto savininkės įgalioto asmens ar yra žinomi 2022 m. įvykiai, dėl kurių buvo aplietas Butas. Nors Buto savininkės įgaliotas asmuo pateikia paaiškinimus dėl Buto apliejimo ir savo vertinimą, kad toks apliejimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, apie kurias atsakovei buvo pranešta, iš šio telefoninio pokalbio nėra aišku apie kokį konkretų 2022 m. įvykį yra kalbama ir apie kokius konkrečius atvejus atsakovė buvo informuota. Teismas pastebi, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje nurodoma draudžiamojo įvykio data yra 2022 m. rugpjūčio 16 d., tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, Butas dėl drėkstančios sienos (patalpoje Nr. 9-4) tais pačiais metais buvo apžiūrimas ir iki šio įvykio, t. y. 2022 m. kovo 23 d. defektavimo akte Nr. DA462562 užfiksuota aplinkybė, kad Buto patalpa Nr. 9-4 drėksta dėl latako defekto ir latakas po apžiūros pakeistas; virš ginčo Buto patalpos Nr. 9-2 įrengtos terasos trūkumai nebuvo nustatyti. Nors ieškovė prideda savo darbuotojos A. M. 20225 m. gegužės 6 d. pranešimą, jog, anot klientės, apliejimai vyko dėl terasų, įrengtų prie palėpėje esančių butų ir UAB „Mano būstas Kaunas“ buvo apie tai ne kartą informuota, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Iš esmės ieškovė teiginius apie tai, kad atsakovė buvo informuota apie terasos, įrengtos virš ginčo Buto patalpos Nr. 9-2, trūkumus grindžia savo teiginiais, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta.

29. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Minėta įstatymo nuostata iš esmės įpareigoja ieškovę, gavus pradinę informaciją apie galbūt įvykusį draudžiamąjį įvykį, operatyviai apžiūrėti įvykio vietą, surinkti tokio įvykio aplinkybių nustatymui visus reikalingus dokumentus, tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, jo pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl ginčo draudžiamojo įvykio buvo atliekami avarijos likvidavimo darbai, nustatinėjamas užliejimo židinys, atsakingas asmuo arba kad avarijos dieną ar ieškovės atstovui apžiūrint ginčo patalpas Nr. 9-2 buvo bandoma susisiekti su atsakove ar virš Buto įrengtų patalpų savininkais, patekti į šias patalpas.

30. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir iš atsakovės prašomos priteisti žalos dydžio. Ieškovė žalos dydį grindžia UAB „Ardenita“ parengta 2023 m. spalio 31 d. sąmata, kurioje nurodyta bendra Buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina – 6 640,55 Eur plius PVM (iš viso – 8 035,07 Eur); ieškovė, atėmusi 60 Eur draudimo išskaitą iš 6 640,55 Eur sumos, 2023 m. gruodžio 27 d. išmokėjo R. G. 6 580,55 Eur draudimo išmoką. Teismas iš 2022 m. rugsėjo 8 d. turto apžiūros akto nustatė, kad ginčo draudžiamojo įvykio metu (2022 m. rugpjūčio 16 d.) apgadinimai nustatyti Buto patalpoje Nr. 9-2. Nors 2022 m. rugsėjo 8 d. turto apžiūros akte užfiksuota, kad Buto patalpoje Nr. 9-4 taip pat yra apgadinimų, tačiau ieškovės atstovas, apžiūrėjęs patalpas, padarė išvadą, jog apgadinimai Buto patalpoje Nr. 9-4 yra ilgalaikio pobūdžio ir ne šio draudžiamojo įvykio pasekmė (2022 m. rugsėjo 8 d. turto apžiūros akto duomenys). Pagal VĮ Registrų centro į bylą pateiktus duomenis matyti, kad ginčo patalpos Nr. 9-2 plotas yra 20,03 kv. m.; iš aptariamo Buto apžiūros akto ir prie ieškinio pridėtų nuotraukų nustatyta, kad apgadinimai yra Buto patalpos Nr. 9-2 lubose, taip pat sienos dalyje (9,54 kv. m.).

31. Visgi, teismas nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad visa UAB „Ardenita“ 2023 m. spalio 31 d. sąmatoje nurodyta suma gali vertinama kaip žala, atsiradusi dėl draudžiamojo įvykio. Teismas pastebi, kad ieškovės atstovė 2026 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nors dėl draudžiamojo įvykio apgadinta Buto patalpa Nr. 9-2, sąmatoje nurodyti darbai ir sumos apima tiek Buto patalpos Nr. 9-2, tiek Buto patalpos Nr. 9-4 remonto darbus. Ieškovės atstovė tokią remonto apimtį grindė poreikiu atkurti Buto patalpos Nr. 9-2 padėtį, buvusią iki draudžiamojo įvykio, ir suvienodinti patalpų Nr. 9-2 ir Nr. 9-4 spalvas. Tačiau ieškovė tokias išvadas grindė tik deklaratyviais teiginiais, įrodymų dėl poreikio remontuoti abi nurodomas patalpas dėl draudžiamojo įvykio nepateikė. Įvertinus VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų duomenis ir prie ieškinio pridėtas nuotraukas matyti, kad patalpos Nr. 9-2 ir Nr. 9-4 yra izoliuotos viena nuo kitos (tai yra atskiri kambariai, kuriuos skiria siena). Duomenų, kad ieškovė neturėjo galimybės atlikti Buto patalpos Nr. 9-2 lubų, sienų remonto papildomai nesuremontavus ir Buto patalpos Nr. 9-4 nėra pateikta. Iš aptariamų nuotraukų matyti, kad abi patalpos yra dažytos universaliomis šviesiomis spalvomis, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog siekiant užtikrinti kambarių spalvų vientisumą reikėjo perdažyti abi šias patalpas.

32. Be to, iš UAB „Ardenita“ 2023 m. spalio 31 d. sąmatos matyti, kad yra ir kitų neatitikimų tarp Buto patalpos Nr. 9-2 ploto ir atliktų darbų. Sąmatoje pažymėta, kad lubų glaistymas, dažymas atliktas du kartus: 46,2 kv. m. plote ir 39,4 kv. m. plote, toks plotas neatitinka nei Buto patalpos Nr. 9-2 ploto (20,03 kv. m.), nei bendro patalpos Nr. 9-2 ir Nr. 9-4 ploto (52,28 kv. m.). Pagal aptariamą sąmatą demontuota 19,7 kv. m. lubų gipso kartono, tačiau sumontuota 39,4 kv. m. lubų gipso kartono. Sąmatoje nėra išskirta medžiagų ir darbų kaina, nėra išskaičiuotas apgadinto turto nusidėvėjimo procentas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padaro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis apėmė ne tik remonto darbus, reikalingus Buto patalpos Nr. 9-2 apgadinimams pašalinti ir padėčiai iki draudžiamojo įvykio atkurti, bet ir papildomus remonto darbus kitoms Buto patalpoms, kurios nėra susijusios su draudžiamuoju įvykiu, o ieškovė įrodymų dėl būtinybės atlikti remonto darbus kitose, nei Buto patalpa Nr. 9-2, erdvėse, nepateikė. Atitinkamai, ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio.

33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat nenustatyta, jog atsakovė neatliko jai, kaip Daugiabučio namo administratorei, tenkančių privalomų veiksmų; nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pritarti ieškovės teiginiams, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovės, kaip Daugiabučio namo administratorės, veiksmų (neveikimo). Taipogi, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti 6 580,55 Eur žalą (sumokėtą draudimo išmoką), nepagrindė duomenų, kad tokia suma buvo realiai reikalinga ginčo Buto patalpos Nr. 9-2 būklei iki draudžiamojo įvykio atkurti. Nenustačius būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), taikyti civilinę atsakomybę atsakovei nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi teismo sprendimas byloje priimtas atsakovės naudai, ji įgijo teisę į civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Atsakovės atstovė pateikė prašymą priteisti atsakovei iš ieškovės 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą: i) 290,40 Eur už advokatės I. Kurauskienės teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškinį; ii) 145,20 Eur už advokatės I. Kurauskienės teisinę pagalbą atstovaujant 2025 lapkričio 27 d. ir 2026 m. sausio 8 d. teismo posėdžiuose. Prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus.

36. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių sumų, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas” iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiama 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.