Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-24854-996/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-03
Bylos Nr.
e2YT-24854-996/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16470-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Karpavičiūtė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
A. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-24854-996/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16470-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.1; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis santuoką sudarė (duomenys neskelbtini); pareiškėja 1994 m. birželio 29 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuriame visą laiką buvo nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui, pareiškėja liko gyventi sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame bute bei jį prižiūrėjo ir išlaikė, t. y. mokėjo buto išlaikymo mokesčius, perėmė visus bute buvusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir palikėjo asmeninius daiktus, taip priimdama palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo turtą. Pažymėjo, kad po palikėjo mirties jokie įpėdiniai į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė su pareiškimu sutinkantis, ir kad po tėvo mirties palikimą priėmė bei pradėjo jį valdyti jo mama (pareiškėja).

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodydama, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis (G. G., miręs (duomenys neskelbtini)) turi vieną vaiką: A. G., kuris į tėvo palikimą nurodė nepretenduojantis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjos vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. prieš nekilnojamojo turto įsigijimą, todėl minėtas butas laikytinas bendrąja V. G. ir G. G. jungtine sutuoktinių nuosavybe. Testamentų registro duomenimis, mirusio G. G. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jo sudarytų testamentų. A. G. g. (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuo 1994 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą.

Pareiškėjos teigimu, ji po sutuoktinio mirties priėmė sutuoktinio turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. pareiškėja prieš palikėjo mirtį ir po palikėjo mirties iki 2021 m. balandžio 7 d. gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turtą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina jos su pareiškimu pateikti įrodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjos su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja turtą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. ji atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G. po sutuoktinio G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos V. G. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. G. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Karpavičiūtė