Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-05-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1334-866/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-15
Bylos Nr.
e2S-1334-866/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17800-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės SALTUM, K. J., R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1334-866/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17800-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės SALTUM atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: K. J., R. M., uždaroji akcinė bendrovė SALTUM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Rimantas Vižainiškis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) SALTUM po 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, kol bus įvykdytas nutarimas išieškotojos K. J. naudai už 2024 m. vasario 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. 10G-523/2024 nevykdymą; skirti skolininkės UAB SALTUM vadovui R. M. po 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, kol bus įvykdytas nutarimas išieškotojos naudai už 2024 m. vasario 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. 10G-523/2024 nevykdymą. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo 2024 m. vasario 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos vykdomąjį dokumentą – nutarimą Nr. 10G-523/2024 dėl įpareigojimo skolininkę neatlygintinai per 30 darbo dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pakeisti netinkamos kokybes baldų fasadus į tinkamos kokybės. Skolininkė nutarimo neginčijo, todėl jis yra galiojantis ir vykdytinas visa apimtimi. 2024 m. balandžio 16 d. surašytas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-24-128-8354, t. y. pakeisti netinkamos kokybės baldų fasadus į tinkamos kokybės. 2024 m. rugpjūčio 27 d. gautas išieškotojos prašymas nedelsiant pritaikyti priverstinio vykdymo priemones, nes iki šiol Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas Nr. 10G-523 neįvykdytas. 2024 m. rugsėjo 5 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-128-19433. Nutarimas iki šiol nėra įvykdytas.

1.2. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas nevykdomas ilgą laiką, piniginė bauda turi būti skiriama ir skolininkės UAB SALTUM vadovui. Būtent bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą. Todėl UAB SALTUM vadovas R. M. papildomai yra atsakingas, nes neįgyvendino įsiteisėjusio vykdomojo dokumento. Dėl šių aplinkybių tikslinga papildomai skirti skolininkės vadovui R. M. po 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną tol, kol bus įvykdytas nutarimas išieškotojos naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies: skirti suinteresuotam asmeniui UAB SALTUM 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10G-523/2024, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki visiško nutarimo įvykdymo dienos, suinteresuoto asmens K. J. naudai.

3. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Minimas nutarimas turėjo būti įvykdytas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, tačiau jis nėra įvykdytas. Skolininkė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo. Byloje nepateikti duomenys ir įrodymai, galintys patvirtinti objektyvias aplinkybes, pateisinančias Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo neįvykdymą per nustatytą įvykdymo terminą. Teismas sprendė, kad pagrindas konstatuoti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįvykdytas dėl skolininkės kaltės.

4. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali, tačiau neprivalo pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui. Skiriant baudą tiek pačiai skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, tiek jos vadovui, tai faktiškai reikštų dvigubo nubaudimo už to paties nutarimo nevykdymą atvejį, kas nėra leidžiama pagal įstatymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal bendrąją taisyklę bauda skiriama pačiam skolininkui, bei į tai, jog antstolis dėl baudos skyrimo skolininkei kreipėsi pirmą kartą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju bauda skirtina skolininkei UAB SALTUM.

5. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad aptartus baudos skyrimo tikslus atitiktų 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutarimą dieną, todėl skolininkei UAB SALTUM paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutarimą dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 10G-523/2024 įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) UAB SALTUM pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1. Teismas bylą išnagrinėjo apelianto tinkamai neinformavęs apie šį teisminį procesą, nesudaręs tinkamos galimybės ginti savo teisėtų interesų. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš galimybių nurodytas procesinių dokumentų įteikimas kitu (nei buveinės) juridinio asmens nurodytu adresu.

6.2. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ganėtinai ilgai, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. sausio 30 d. (daugiau nei 4 mėnesius). Per visą šį laiką byloje matyti bent 9 dokumentai (lydraščiai, pranešimai, šaukimai), kuriais teismas bandė įteikti įvairius bylos dokumentus bendrovei ir (ar) jos vadovui. Nepaisant ganėtinai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės, bendrovei ir (ar) jos vadovui siųstų dokumentų kiekio, iš bylos medžiagos matyti tai, kad teismas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. sausio 30 d. visais atvejais bendrovei ir (ar) jos vadovui visada siuntė tik vienu adresu – Dovanų 5-oji g. 28 Ąžuolinės k., LT-15253, Bezdonių sen., Vilniaus r. sav. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nėra matyti nei vienos įteikimo pažymos, kuri patvirtintų, kad teismo siųstos siuntos adresu „Dovanų 5-oji g. 28 Ąžuolinės k., LT-15253,Bezdonių sen., Vilniaus r. sav.“ faktiškai būtų įteiktos. Jos faktiškai ir nebuvo įteiktos, kadangi apie visą šį teisminį procesą bendrovė sužinojo iš antstolio ir tik po to, kai šioje byloje įsiteisėjo skundžiama nutartis, t. y. 2025 m. vasario 20 d., kai buvo gautas raginimas vykdyti skundžiamą nutartį.

6.3. Vien iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti galimi bendrovės ir (ar) jos vadovo alternatyvūs kontaktai, t. y. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovė aktyviai naudojasi, be to, jį naudoja ir antstolis, ir išieškotoja, kas taip pat akivaizdžiai matyti jau vien iš bylos medžiagos. Be to, viename pagrindinių šalies portalų, kuriame talpinami juridinių asmenų kontaktai (rekvizitai.lt), bendrovės adresas yra visai kitas ((duomenys neskelbtini) Vilniaus r.), nei tas vienintelis, kuriuo ((duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.) teismas ir tesiuntė bylos procesinius dokumentus bendrovei ir jos vadovui. Būtent tuo adresu ((duomenys neskelbtini) Vilniaus r.) bendrovė ir veikia, todėl galėjo būti pasiekiama ne pagal fikciją, o faktiškai. Taip pat pažymi, kad bendrovė turi elektroninę svetainę adresu www.saltum.lt, kur irgi nurodomas jos el. paštas. Antstoliui bent dalis šių duomenų buvo žinoma, net pareiškime buvo nurodytas bendrovės el. paštas, kuriuo teismas procesinių dokumentų bendrovei neteikė.

6.4. Nepaisant teismui visiškai lengvai, be didelių pastangų ir teisėtai naudotinais būdais prieinamų bendrovės kontaktų, bendrovė ir (ar) jos vadovas apie šį teisminį procesą daugiau nei 4 mėnesius buvo informuojami vien tik per deklaruotą gyvenamosios vietos/buveinės adresą, kuris dar ir sutampa. Byloje nesant nei vienos įteikimo pažymos, patvirtinančios, kad bent viena siunta adresu (duomenys neskelbtini) Bezdonių sen., Vilniaus r. sav. faktiškai buvo įteikta, neteisėta būtų laikyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas bendrovę ir (ar) jos vadovą tinkamai informavo apie šį teisminį procesą, nepažeidė pareigos sudaryti galimybę šiems proceso dalyviams dalyvauti jų atžvilgiu iškeltoje civilinėje byloje. Teismas nagrinėjamoje byloje buvo pernelyg pasyvus, procesinių dokumentų įteikimą vykdė formaliai, kas lėmė tai, kad bendrovė teisė į teismą, jos teisė į galimybę gintis nuo pareikštų reikalavimų buvo iš esmės pažeista.

6.5. Nutarimas šiai dienai nėra įvykdytas dėl to, kad tarp pačių vykdymo proceso dalyvių nėra sutarimo kaip turėtų būti pasiektas kilusio ginčo išsprendimo rezultatas. Dėl to nesutinkama, kad bendrovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti baudą už kiekvieną nutarimo neįvykdymo dieną, kadangi nutarimas nėra nevykdomas dėl bendrovės kaltęs, sąmoningo neveikimo.

6.6. Bendrovė natūraliai siekė surasti tokį ginčo sprendimo būdą, kuris nebūtų tik laikinas problemos sprendimas. Kitaip tariant, du kartus dažytiems baldų fasadams sutrūkinėjus, natūralu, kad jie gali sutrūkinėti ir trečią kartą. Dėl to, tų pačių veiksmų atlikimas, kurie naudos nedavė, bendrovei neatrodė racionalus sprendimas.

6.7. Bendrovė išieškotojai teikė ne vieną pasiūlymą, tačiau pati išieškotoja nebandė rasti kompromisinio sprendimo, siūlė bendrovei susimokėti 3000 Eur, nors nepateikė visiškai jokio pagrindimo tokiam reikalavimui.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis Rimantas Vižainiškis nurodo, kad skundžiama nutartis teisėta, o skolininkės UAB SALTUM (jo atstovo) atskirais skundas atmestinas. Atsiliepime nurodo, kad skolininkė UAB SALTUM nutarimo neginčijo, todėl yra galiojantis ir vykdytinas pilna apimtimi. Skolininkė buvo raginama, tarpininkaujama, kad nutarimas Nr. 10G-523/2024 būtų tinkamai įvykdytas, tačiau skolininkė per metus nesugebėjo įvykdyti jo. Vietoj to, kad imtųsi realių veiksmų įvykdyti nutarimą, kad užbaigti ginčą, taip nebūtų skaičiuojama teismo skirta 5 Eur bauda, teikia nepagrįstą skundą, neva negalėjo tinkamai gintis teisme, kaip visada nieko nežinojo ir t.t.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja nurodo, kad antstolis Rimantas Vižainiškis bendravo su apeliante ir tai pagrindžia, kad ji žinojo apie antstolio kreipimąsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo. Apeliantė 2023 m. birželio 15 d. SMS žinute išieškotoją informavo/pažadėjo, kad jau trečią kartą gamins kitus fasadus, tačiau taip ir neužbaigė šio proceso. Tai rodo, kad UAB SALTUM sąmoningai klaidino išieškotoją ir vilkino laiką bei vengė vykdyti savo įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino iš dalies antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10G-523/2024, kuriuo skolininkė įpareigota neatlygintinai per 30 darbo dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pakeisti netinkamos kokybės baldų fasadus į tinkamos kokybės.

12. 2024 m. rugsėjo 5 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-128-19433, kuriuo konstatavo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 10G-523/2024 nėra įvykdytas.

13. Pirmosios instancijos teismas nutarė skirti suinteresuotam asmeniui UAB SALTUM 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10G-523/2024, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki visiško nutarimo įvykdymo dienos, suinteresuoto asmens K. J. naudai. Apeliantė (skolininkė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta jai bauda. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo apeliantės apie pradėta procesą ir teismo posėdį.

14. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

15. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinę bylą pagal antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl baudos skyrimo paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2025 m. sausio 23 d. Visi procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį apeliantei ir jos vadovui buvo siunčiami adresu: Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., (duomenys neskelbtini). Nepavykus įteikti vieną kartą nurodytu apeliantės registruotu buveinės adresu dokumentai šiuo adresu buvo siunčiami pakartotinai (2025 m. sausio 2 d.). Nurodyti procesiniai dokumentai teismui buvo grąžinti kaip neįteikti.

16. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas su procesinių dokumentų įteikimu susijusių nuostatų nepažeidė.

17. Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija (pvz. apeliantės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020). Tačiau nurodyta byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju buvo sprendžiamas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, pagal kurį, kaip minėta, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

18. Nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliantei apie pradėtą procesą buvo žinoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis pareiškimą dėl baudos skyrimo išsiuntė net tik teismui, bet ir apeliantei jos akcentuojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas procesinius dokumentus galėjo siųsti šiuo adresu). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantei apie pradėtą teisme procesą dėl baudos jai skyrimo buvo žinoma ir būdama suinteresuota bylos baigtimi turėjo galimybę pasidomėti bylos eiga teisme.

19. Be to, apeliantė antstoliui ir išieškotojai, teikdama raštus ir prašymus, savo dokumentuose nurodydavo būtent deklaruotą buveinės adresą (Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., (duomenys neskelbtini)), t. y. tą adresą, kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė apeliantei procesinius dokumentus. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė 2024 m. rugpjūčio 1 d. antstoliui teikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad susipažino su vykdomąja byla ir iki rugpjūčio 10 d. bus bandoma išspręsti konfliktą dėl baldų fasadų, prašydama visus dokumentus siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pati apeliantė, rašydama raštus tiek išieškotojai, tiek antstoliui nurodo savo dokumentuose deklaruotą buveinės adresą, pirmosios instancijos teismui negalėjo kilti abejonių, kad šiuo adresu ji nėra pasiekiama, ar turi ieškoti kitų apeliantės adresų, kuriais būtų galima jai įteikti procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, tinkamai procesinius dokumentus siuntė registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pastebėtina, kad apeliantės vadovas valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre nėra nurodęs savo gyvenamosios vietos adreso. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, patikrinęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie įdarbintus asmenis, nustatė, kad apeliantės vadovas turi vieną darbovietę UAB SALTUM, todėl kitu adresu išsiųsti procesinius dokumentus nei siuntė pirmosios instancijos teismas, galimybių nebuvo.

20. Pažymėtina, kad, teikdama atskirąjį skundą, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, kad įpareigojimas nėra įvykdytas, atskirojo skundo argumentais apeliantė nepaneigia minėtos pirmosios instancijos teismo išvados. Priešingai, pasyvūs apeliantės veiksmai nesuteikia pagrindo manyti, kad apeliantė siekia įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą, todėl jai tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Taip pat apeliantė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo apeliantė negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Priešingai, nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kodėl nėra vykdomas nutarimas (vieną kartą jau keitė baldų fasadus, tačiau jie sutrūkinėjo, todėl trečią kartą šis sprendimas taip pat gali nepasiteisinti; vizualiai baldų fasadai neatrodo nekokybiški; netinkama baldams išieškotojos patalpa dėl gana didelių stoglangių ir patalpos vėsinimo kondicionieriaus pagalba ir kt.). Šios nurodytos priežastys negali būti laikomos trukdančiomis dėl objektyvių priežasčių apeliantei įvykdyti įsiteisėjusį nutarimą.

21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad įsiteisėjęs ir antstolio vykdomas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas yra nėra aiškus, kadangi jo rezoliucinėje dalyje nurodyta tik tai, kad bendrovė yra įpareigota pakeisti netinkamos kokybės baldų fasadus į tinkamos kokybės. Tačiau tuo pačiu apeliantė nurodo, kad vieną kartą jau keitusi baldų fasadus taip pripažindama, kad jai yra aišku kokie konkrečiai fasadai yra keistini. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su antstolio vykdomo nutarimo kritika, negali būti apeliacijos objektu, kadangi nutarimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, todėl jo teisėtumas negali būti kvestionuojamas.

22. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens UAB SALTUM atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė