- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- 2-5251-237/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00323-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- D. V. D.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. pareikštą ieškinį atsakovui D. V. D. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje tarp L. J. ir D. V. D., santuokos įrašo Nr. 185, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką palikti turimas pavardes: J., V. D..
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu pradėjo draugauti 2015 m. vasario mėnesį, jis tuo metu jau keletą metų mokėsi Kauno technologijų universitete, buvo išmokęs lietuvių kalbą. Jie planavo sudaryti santuoką ir gyventi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) susituokė. Tačiau sudarius santuoką jų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, jis norėjo, kad abu išvyktų gyventi į užsienį, ji su tuo nesutiko. Jau daugiau kaip trys metai jie negyvena kartu ir nepalaiko jokių ryšių, kokioje šalyje šiuo metu gyvena atsakovas jai nežinoma. Ji mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Gyvenant santuokoje su atsakovu jokio turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atkurti šios santuokos ji nenori.
Atsakovui teismo dokumentai ir šaukimas įteiktas įstatymo nustatyta tvarka – dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnyje). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai. Iš mokėjimo nurodymo (b. l. 2) matyti, kad ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Iš santuokos liudijimo (b. l. 5, 6) matyti, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 185.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė L. J. pareiškė ieškinį atsakovui D. V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo ieškiniui nepateikė, nėra prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš paaiškinimo matyti, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nesprendė bendrų reikalų tarpusavio sutarimu, o kiekvienas elgėsi kaip jam geriau, nesiekiant išsaugoti santykių ir šeimos, neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius ir nustojo tarpusavyje net bendrauti. Bendras gyvenimas tapo negalimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina turima pavardė - J. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
CK 3.59 str. nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu turto neįgijo.
Materialinio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Kreditorių neturi.
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, kadangi neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo. Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270, 282, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką tarp L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 185, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – J., atsakovui palikti pavardę - V. D..
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.