Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. L. 2017 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje, o būtent: ji, (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 20 d., 10.00 val. iki 2017 m. sausio 17 d., 09.30 val., teikė socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia, neturėdama licencijos. Tokiais veiksmais I. L. pažeidė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (Socialinę globą teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, o jų teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas, jos turi licenciją teikti socialinę globą. Nesutikdama su tokiu sprendimu, apeliaciniu skundu I. L. aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neįvertino faktinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl jos administracinės atsakomybės. Teigia, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįsti ją pripažino padariusią administracinį teisės pažeidimą. Neįvertintos ir aplinkybės, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tą faktą, jog ji aktyviai ėmėsi priemonių higienos paso gavimui, tačiau jis negautas dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jos kaltę įrodo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimas daryti kratą, tačiau susipažinusi su administracinės bylos medžiaga paaiškėjo, jog aukščiau nurodytų dokumentų byloje nėra, dėl ko galima daryti išvadą, kad teismas priėmė nutarimą vadovaudamasis byloje nesančiais įrodymais. Be to, skunde pažymima, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą antrą kartą. Mano, kad šioje byloje turi būti sprendžiama, ar nėra pažeistas non bis in idem principas. Apeliantė nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos eismo nutartyje yra nurodoma, kad „...>administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidimas – veiklos vykdymas be leidimo higienos paso, buvo nustatytas ir 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. kovo 2 d., 2016 m. gegužės 27 d., I. L. buvo skirtos nuobaudos...“. Atsižvelgdama į tai, apeliantė mano, jog galima konstatuoti, kad ji už tą pačią veiką yra nubausta daugiau kaip du kartus.Atsiliepimu į I. L. apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius (toliau – Institucija) prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju I. L. taikytinos ATPK nuostatos, todėl ir ji pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta nuobauda, kuri yra švelnesnė, nei numatyta ANK atitinkamo straipsnio sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nustatė byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad I. L. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, ir pagrįstai ją nubaudė.Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliantė skunde nurodo, kad jos veikoje nėra pažeidimo sudėties. Pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu – užtraukia baudą nuo 289 iki 868 eurų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad socialinę globą teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, o jų teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas, jos turi licenciją teikti socialinę globą. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi taikant administracinę atsakomybę būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Formalios sudėties administracinių teisės pažeidimų sudėčiai būdingi požymiai yra priešingos teisei veikos pobūdžio suvokimas ir norėjimas taip veikti – sąmoningai nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo priešingumą teisei lemia veikimas. Kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis ir situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta I. L. iš anksto buvo tinkamai informuota, kokio elgesio iš jos yra reikalaujama, t.y. ji žinojo, kad tęsti veiklos neturint licencijos negalima. Jos įmonė neturėjo reikiamos licencijos ir atliktų patikrinimų metu, dėl ko buvo nurodyta nevykdyti stacionarios suaugusiųjų globos ir slaugos įstaigos veiklos, neturint šiai veiklai leidimo, todėl apie daromą pažeidimą ji buvo tinkamai informuota. Už nurodymo nevykdymą ji buvo bausta administracine tvarka, kas rodo ir veikos sistemingumą. O sistemingumas yra vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių, kuris turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma. Pažeidėjos kaltė yra visiškai įrodyta net ir jos pačios parodymais, kuriuose ji neneigia vykdžiusi veiklą ir pati nurodė tai dariusi neturėdama licencijos (b. l. 1). Tai, kad licencijos gavimas nepriklauso ne nuo jos valios, t.y. dėl vykstančių procesų, niekaip neįtakoja sprendimo administracinės teisės pažeidimų byloje, kadangi neturėdama licencijos verstis tokia veikla, veikla turi būti sustabdyta/nevykdoma iki kol bus gautas atitinkamas leidimas. Įstatymai yra numatę teisių gynimo būdus, kai dėl kito asmens kaltės patiriama žala/nuostoliai, todėl sprendžiant administracinės teisės pažeidimo bylą šie veiksniai, lėmę licencijos negavimą, neanalizuojami. Skundo argumentas, kad yra pažeistas non bis in idem principas yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šioje byloje I. L. yra nubausta už neteisėtos veiklos vykdymą nuo 2016 m. gruodžio 20 d., 10.00 val. iki 2017 m. sausio 17 d., 09.30 val. Duomenų, kad už šiuo laikotarpiu daromą pažeidimą ji būtų jau bausta, byloje nėra. Pažymėtina, kad dar kartą nustačius analogišką pažeidimą, t. y. veiklos vykdymą neturint tam reikiamo leidimo, asmuo yra baudžiamas dar griežtesne sankcija, kadangi ANK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 eurų. Kaip teisingai nurodyta ir Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kad I. L. kaltė grindžiama tame tarpe ir nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimu daryti kratą, laikytinos korektūros klaida, kadangi net ir prie jų nurodyti bylos lapai jau buvo paminėti anksčiau nurodant tinkamus byloje esančius dokumentus. Ši korektūros klaida niekaip negali būti vertinama kaip įrodymų vertinimo pažeidimas.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistą ir I. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.