Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-92/2013 R. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo R. E. atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, panaikinta; vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, R. E. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu R. E. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam R. E. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 4 mėnesių ir 19 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant intensyvią priežiūrą. 2018 m. kovo 23 d. nuteistasis R. E. faktiškai paleistas iš Vilniaus pataisos namų. 2018 m. kovo 26 d. R. E. buvo įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi probuojamam asmeniui R. E. vykdoma probuojamojo priežiūra nutraukta prieš terminą. 2021 m. kovo 10 d. jis yra išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 2 d. gautas nuteistojo R. E. prašymas panaikinti teistumą prieš terminą, kuriame nurodoma, kad šiuo metu yra praėję keturi metai nuo jo lygtinio paleidimo 2021 m. kovo 10 d., tai yra žymiai daugiau nei pusė penkių metų teistumo termino. Dėl teistumo jis negali prisidėti nei prie Šaulių, nei prie komendantūrų veiklos.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. E. savo prašymą palaikė, prašė teismo panaikinti teistumą, nes jis trukdo vykdyti visuomeninę veiklą. Jis nėra baustas nei prieš tai, nei po to. Linkęs laikytis įstatymų, pilietiškas, augina vaiką. Tikisi, kad teismas atsižvelgs į tai ir panaikins teistumą. Jis suvokia, kad teistumas, tai jo gyvenimo klaida. Tai, ką jis darė J. K., buvo legalu. Jis turėjo įmonę, vystė verslą, dėl to ir buvo paskirti 6 metai laisvės atėmimo, vietoj 12 metų, nes nebuvo įžvelgta tyčios ir noro kenkti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.

Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-92/2013 R. E. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 metų, pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu bei R. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo R. E. atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, panaikinta; vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, R. E. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu R. E. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistasis R. E. paleistas lygtinai neatlikus 3 metų 4 mėnesių ir 19 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant intensyvią priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi probuojamam asmeniui R. E. vykdoma probuojamojo priežiūra nutraukta prieš terminą. 2021 m. kovo 10 d. jis yra išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro. Taigi, R. E. paskirta bausmė faktiškai yra atlikta.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c) papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo metu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis). Teismas pripažįsta, kad R. E. laikomas turinčiu teistumą iki 2029 m. kovo 10 d. Šiuo metu yra suėję daugiau kaip pusė R. E. teistumo termino, taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra teisinis pagrindas svarstyti nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Nuteistasis prašyme dėl teistumo panaikinimo ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis suvokė padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, atsakingai laikėsi įstatymų. Jo atžvilgiu nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas, vedęs, turi vieną vaiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai, patvirtino, jog jau yra pasiekti jam paskirto bausmės tikslai, nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir tokio elgesio daugiau nebekartos. Spręsdamas klausimą dėl teistumo panaikinimo, teismas vertina R. E. prašyme ir posėdžio metu nurodytus argumentus ir motyvus, nuteistojo teismui pateiktus jį apibūdinančius duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018).

Asmens pateikti duomenys patvirtina, kad jis dirba, yra vedęs, augina mažametį vaiką, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. E. kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, paskirtos baudos yra sumokėtos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2025 m. gegužės 7 d. duomenimis, R. E. daugiau nėra teistas, jam nėra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Teismo vertinimu, nuteistasis nuo nusikaltimo padarymo dienos laikėsi įstatymų, Lietuvos Respublikoje nepadarė naujų nusikalstamų veikų (nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 15 metų), nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų teistas užsienyje. Šios aplinkybės patvirtina R. E. pateiktame prašyme ir teismo posėdžio metu išsakytą neigiamą požiūrį į savo praeities elgesį, gailėjimąsi dėl neteisėtos veikos padarymo ir leidžia teismui spręsti, kad tai buvo atsitiktinio pobūdžio elgesys, kuris ateityje nepasikartos.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį tiek bausmės atlikimo metu, tiek po bausmės atlikimo, prašyme ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus bei tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, R. E. po bausmės atlikimo renkasi teisėtą gyvenimo būdą ir yra praradęs pavojingumą, o teistumas varžo nuteistojo galimybes daugiau nei tai būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo prašymas tenkintinas, teistumas R. E. naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362–364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo R. E. prašymą tenkinti.

Panaikinti teistumą R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-92/2013, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-148/2015.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.