Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. ir R. E., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų JWH-018 ir JWH-073 kiekiu, kontrabandos būdu šias medžiagas atgabenant iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, o būtent:

R. E. 2009 m. gruodžio 15 d. Jungtinėje Karalystėje, Londone, pasinaudodamas siuntų bendrovės „DHL“ paslaugomis, neturėdamas leidimo, išsiuntė T. A. į Lietuvos Respubliką, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 0,284 g psichotropinės medžiagos JWH-018 ir 637,56 g psichotropinės medžiagos JWH-073, kurią bendrovė „DHL“ 2009 m. gruodžio 16 d. atgabeno į siuntų terminalą, esantį Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 81.

Šiais veiksmais T. A. ir R. E. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d.

Be to, T. A., neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinę medžiagą – mefedroną, supiltą į du maišelius, atitinkamai 1,168 g ir 0,312 g, kol 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 00.30 val., Vilniuje, Ateities g. 91, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Mandarinas“ buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais T. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d.

Dėl disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu kontrabandos būdu

R. E. savo kaltės nepripažino, teismui pateikė raštu išdėstytus parodymus, jog gyvendamas Londone 2009 metais įkūrė įmonę „L“ (duomenys pakeisti), kuri užsiėmė legalia, teisėta veikla – smilkalų prekyba. Nefasuotus smilkalus jis pirkdavo internetu, pakuodavo į pakuotes su įmonės ir smilkalų pavadinimu bei paštu ar greitaisiais kurjeriais siųsdavo į įvairias šalis. 2009 m. gruodžio 15 d. paruošė keletą siuntų, taip pat dovanėlių Kalėdų proga, šias siuntas iš jo įmonės paėmė greitųjų siuntų įmonės „DHL“ darbuotojai. Netrukus jie grįžo ir pasakė, kad ant važtaraščių neužrašytas siuntų turinys. Tada jis skubiai užrašė reikalingus duomenis ir grąžino siuntas „DHL“ darbuotojams. Žmonėms, pasirašiusiems sutartis su kompanija „DHL“, yra suteikiama galimybė internetu stebėti kaip keliauja siuntiniai. Kitą dieną internete jis pamatė, kad siuntiniai pasiekė klaidingus adresatus ir suprato, jog užpildyti važtaraščiai pateko ant skirtingų dėžių, t.y. siunta skirta D. į Rusiją per klaidą pateko į Vilnių T. A.. Jis iš karto susisiekė su kompanija „DHL“ ir paprašė grąžinti siuntas arba pristatyti teisingiems adresatams, bet jam buvo paaiškinta, kad siuntinys, skirtas D. sulaikytas Lietuvos muitinėje. Jo paruoštoje siuntoje T. A. nebuvo nieko, kas sukeltą muitininkų susidomėjimą – apie 10 marškinėlių, vandens pypkės ir kitos įvairios smulkmenos. Jis žinojo, kad T. A. prekiauja panašiais daiktais, todėl siuntė šiuos daiktus kaip pavyzdžius pardavimui. Jis tikėjosi atgauti siuntą ir persiųsti D., tačiau laikui bėgant siuntos neatgavo ir ryšiai su D. nutrūko, nes pastarasis pasijuto apgautas. T. A. apie siuntinį pasakė tik galutinai supratęs, kad jo neatgaus. Jis neturėjo tikslo siųsti į Lietuvą smilkalus „Afgan Insence“, priešingai – stengėsi nepažeidinėti įstatymų, jokių draudžiamų medžiagų nesiųsdavo. Jungtinėje Karalystėje dėl psichotropinių medžiagų platinimo nebuvo nei sulaikytas, nei baudžiamas. Sužinojęs apie jam reiškiamus kaltinimus šioje byloje jis sustabdė įmonės „L“ (duomenys pakeisti) veiklą, vėliau ją visiškai uždarė.

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 str. nustatyta tvarka įvertinus aukščiau išdėstytus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad R. E. ir T. A. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., yra įrodyta.

T. A. parodymai, jog jis su R. E. 2009 m. antrojoje pusėje ryšių nepalaikė ir iš jo siuntos nelaukė taip pat vertinami kritiškai ir atmetami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad pats T. A. pripažino, jog iš R. E., kuris vadovavo jo įsteigtai įmonei, nuolatos gaudavo siuntas, tačiau neva antrojoje 2009 m. pusėje ryšių su R. E. nebepalaikė, nors R. E. siųstų siuntų išklotinėje užfiksuota, jog vien 2009 m. gruodžio mėnesį T. A. buvo siųstos 5 siuntos. Be to, T. A. neneigė, jog užsakinėdavo ir įvairių cheminių medžiagų. Taigi, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog vykdant bendrą veiklą T. A. nuolatos gaudavo siuntas iš R. E., pagal bendrą susitarimą buvo siunčiamos ir įvairios cheminės medžiagos. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad medžiagų, analogiškų R. E. siųstoms, pėdsakai buvo aptikti atlikus kratą T. A. gyvenamojoje vietoje (t. 1 b.l. 58-59, 80). Vertinant T. A. teiginį neva jis 2009 m. gruodžio mėnesį R. E. siuntos iš Londono nelaukė, taip pat atsižvelgtina ir į liudytojo Muitinės kriminalinio skyriaus pareigūno R. S. parodymus, kuris tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2010-04-28 iki 2010-05-04 prisistatydamas pašto darbuotoju keletą kartų bandė įteikti siuntą T. A., bet to padaryti nepavyko – namuose nerasdavo gavėjo, vėliau telefoninio pokalbio metu T. A. pasakė atsisakąs siuntos ir prašo grąžinti siuntėjui, nes ji buvo tikrinama muitinėje (t. 1 b.l. 98). Akivaizdu, jog dėl tam tikrų pareigūnų neveiklumo, praėjus pakankamai ilgam laikui (daugiau nei 4 mėnesiams) po siuntos sulaikymo, kaltinamajam T. A. ši aplinkybė tapo žinoma ir jis siuntos atsisakė siekdamas išvengti atsakomybės vien dėl to, kad ji buvo tikrinama muitinėje, o siuntos turinys jam buvo žinomas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad T. A. ir R. E., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų JWH-018 ir JWH-073 kiekiu, kontrabandos būdu šias medžiagas atgabenant iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, jų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d.

Dėl T. A. pateikto kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d.

T. A. savo kaltės dėl šio kaltinimo nepripažino, parodė, kad anksčiau Lietuvoje turėjo parduotuves, kuriose prekiavo įvairiomis medžiagomis – smilkalais, vonios druskomis ir kt., ko nedraudė tuo metu galioję įstatymai. Tiekėjai jam nuolat net ir po parduotuvių uždarymo atsiųsdavo tokių medžiagų pavyzdžių, katalogų, kainininkų ir pan. 2010 metų rugsėjo 3 d. naktį kartu su pažįstamu U. važiuojant automobiliu, netoli parduotuvės „Mandarinas“ Fabijoniškėse jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kratos metu pas jį buvo surastas paketėlis su milteliais, kuriais prekiaudavo parduotuvėse „A“ (duomenys pakeisti), dalis tų medžiagų buvo skirta baldų restauravimui. Keliuose pakeliuose buvo rastos narkotinės medžiagos, tačiau jos galėjo atsirasti kuriam nors siuntėjui neapsižiūrėjus ir per klaidą atsiuntus, tokios medžiagos pas jį negalėjo būti. Jis narkotinėmis medžiagomis neprekiavo.

Nors T. A. neprisipažino 2010-09-03 disponavęs psichotropinėmis medžiagomis, jo kaltę patvirtina teisme ištirti įrodymai.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-09-03, apie 00.30 val., Ateities g., Vilniuje, buvo sulaikytas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo T. A. ir E. U.. E. U. rankinėje rasta 30 vnt. polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais, 18 maišelių su rudos spalvos augaline medžiaga ir 8 maišeliai su žalsvos spalvos milteliais. Pas T. A. rasta 6 vnt. polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais. Be to, asmens apžiūros metu buvo rasta po vieną maišelį su baltos spalvos milteliais. (t. 2 b.l. 88)

Iš kito tarnybinio pranešimo matyti, jog sulaikius E. U. ir T. A., iš jų buvo paimta 36 vnt. polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais, 18 vnt. maišelių su augalinės kilmės rudos spalvos medžiaga ir 8 vnt. maišelių su žalsvos spalvos medžiaga. (t. 2 b.l. 93)

Sulaikius T. A., pas jį buvo surastas ir paimtas polietileninis praplėštas maišelis su baltos spalvos milteliais (t. 2 b.l. 162-163).

T. A. sulaikymo 2010-09-03 procesas buvo užfiksuotas vaizdo įrašu kompaktiniame diske, kuris buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje (t. 2 b.l. 111).

Liudytojai M. P. ir R. U. (Vilniaus patrulių rinktinės pareigūnai) parodė, kad 2010-09-03 naktį, Ateities g., netoli parduotuvės „Mandarinas“ pastebėjo automobilyje BMW X5 du įtarimą sukėlusius vyriškius. Įtarimą sukėlė tai, kad priekinėje keleivio vietoje sėdintis asmuo, pastebėjęs policijos automobilį, staigiai numetė ant galinės sėdynės rankinę. Patikrinus minėtoje rankinėje rasta vienkartiniai polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga. Vaikinai buvo sutrikę, aiškino, jog viskas legalu. Jie buvo sulaikyti, pristatyti į 6 policijos komisariatą, surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuoti duomenys apie pas sulaikytuosius rastas medžiagas.

Teismas, pagal BPK 20 str. taisykles įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta įrodyta, jog T. A. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 1,480 g mefedrono. Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad pas T. A. rasta psichotropinė medžiaga jam nepriklausė. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kad šias medžiagas jam neva per klaidą galėjo atsiųsti pavyzdžių tiekėjai. Be aukščiau nurodytų įrodymų atsižvelgtina ir į tai, kad užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, jog tyrimui pateikti vokai su plastikiniais maišeliais, nurodant kiekvieno iš jų turinį bei priklausomybę (t. 3 b.l. 134). Specialisto išvados įžanginėje dalyje taip pat nurodyta, kad buvo tiriamos konkrečios medžiagos, paimtos iš E. U. ir T. A. (t. 3 b.l. 136), iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui buvo pateikti 2010-09-03 pas T. A. rasti 6 plastikiniai maišeliai bei 1 praplėštas plastikinis maišelis, dviejuose tyrimui pateiktuose maišeliuose esančių miltelių sudėtyje aptikta psichotropinės medžiagos – mefedrono (t. 3 b.l. 136-141). Esant tokioms aplinkybėms, abejonių dėl maišelių, kuriuose rasta psichotropinės medžiagos, priklausomybės, nėra.

Atlikus papildomą pas T. A. rastų miltelių tyrimą buvo nustatyta, jog baltos spalvos milteliuose iš dviejų plastikinių maišelių, aptiktų 2010-09-03 pas T. A., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – mefedronas, kurio bendra masė yra 1,480 g (t. 3 b.l. 143-147).

Psichotropinė medžiaga – mefedronas į draudžiamų vartoti medžiagų sąrašą buvo įtraukta LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-06-15 įsakymu Nr. V-540, 2010-06-30 įsakymu Nr. V-590 pakeičiant 2003-04-23 įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nurodyta, kad mefedronas yra nauja psichotropinė medžiaga, kurios kiekis bus nustatytas šią medžiagą aptikus neteisėtoje apyvartoje. Vėliau buvo nustatyta, kad nedidelis mefedrono kiekis yra iki 0,25 g, didelis ir labai didelis kiekiai atitinkamai daugiau kaip 25 g ir 125 g. Taigi, T. A. sulaikymo metu, mefedronas teisės aktų jau buvo pripažintas psichotropine medžiaga. Kaltinamasis nepateikė duomenų, kad jis turėjo leidimą disponuoti šia medžiaga.

T. A. tyčią disponuoti draudžiama psichotropine medžiaga parodo jo paties parodymai, jog jis nuolat domėjosi teisės aktų pakeitimais, taip sekdamas, kad pas jį nepasitaikytų uždraustų medžiagų, taip pat kaltinamasis nurodė, kad ant visų atsiųstų medžiagų būdavo nurodyta jų sudėtis, todėl akivaizdu, jog versliškai užsiimdamas cheminių medžiagų prekyba, būdamas gerai susipažinęs su disponuoti draudžiamomis medžiagomis ir vis tiek jomis disponuodamas, T. A. veikė tiesiogine tyčia. Nors. T. A. teigė, kad mefedroną į miltelių sudėtį tikriausiai įmaišė medžiagas atsiuntęs gamintojas, tačiau tai nenaikina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės.

Esminis BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas atribojantis požymis yra tikslas platinti. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog T. A. turėjo tikslą platinti pas jį surastą mefedroną. Vien tai, jog mefedrono rasta dviejuose atskiruose maišeliuose ir prieš tai T. A. vertėsi įvairių cheminių medžiagų (nebūtinai draudžiamų) prekyba, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis turėjo tikslą platinti šią medžiagą. Kadangi byloje nėra duomenų, paneigiančių kaltinamojo versiją, jog šiuos maišelius jis gavo iš partnerių, iš kurių anksčiau pirkdavo įvairias chemines medžiagas, kaip medžiagų mėginius, atsižvelgiant į surastą psichotropinės medžiagos kiekį, darytina išvada, jog T. A. veiksmai šioje kaltinimo dalyje kvalifikuotini pagal BK 259 str. 1 d.

Nepripažinus T. A. kaltu dėl psichotropinės medžiagos platinimo, nesant byloje duomenų, kad 2010-09-03 pas jį rasti pinigai gauti iš nusikalstamos veikos, Vilniaus miesto VPK kasoje saugomi pinigai grąžintini kaltinamajam.

Dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimo per Lenkijos Respubliką į Baltarusijos Respubliką

T. A. pagal pirminį kaltinimą taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 rugpjūčio pabaigos iki 2010 lapkričio 4 d. įvykdė 1974,06 g, t.y. labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos katinono darinio 4-metil-N-etilkatinono gabenimą kontrabandos būdu ir platinimo tikslu, ko pasėkoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys psichotropinę medžiagą „UPS“ siuntų bendrovės pakuotėje Lenkijos Respublikoje, Augustavo mieste, esančiame bute, 2010 m. lapkričio 4 d. perdavė T. A. nurodymu ją paėmusiam, bet nežinančiam jos turinio Z. Š., kuris, tęsdamas T. A. nurodymų vykdymą, siuntą su psichotropine medžiaga viduje tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje perdavė Baltarusijos Respublikos piliečiui O. B.. Pastarasis šią siuntą su psichotropine medžiaga viduje turėjo perduoti Baltarusijos Respublikos piliečiui S. Z., tačiau jis buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos milicijos pareigūnų, kai 2010-11-04 apie 20 val. 30 min. savo automobiliu Renault Ekspress, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno psichotropines medžiagas į Baltarusijos Respubliką per Gardino regioninės muitinės pasienio kontrolės punktą „Privalka“, esantį Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje, Privalkos kaime, taip padarydamas nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d.

Vėliau prokuroras pateikė 2013-09-26 prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, pašalinus anksčiau pareikšto kaltinimo dalį pagal BK 199 str. 2 d., kuriuo T. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio pabaigos iki 2010 m. lapkričio 4 dienos, vykdydamas išankstinį susitarimą su Baltarusijos Respublikos piliečiu S. Z., elektroninio ryšio priemonėmis susitaręs su sandorio dalyviais Kinijos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje, organizavo labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio atgabenimą iš Kinijos Respublikos į Lenkijos Respublikos Augustavo miestą turėdamas tikslą platinti jas Baltarusijos Respublikoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, elektroniniu paštu duodamas nurodymus Z. Š., per pastarąjį 2010 m. lapkričio 4 d. Augustavo mieste, „UPS“ siuntų bendrovės pakuotėje sudėtus ne mažiau kaip 1974,06 g, t.y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos katinono darinio 4-metil-N-etilkatinono, perdavė S. Z. nurodymus vykdžiusiam Baltarusijos Respublikos piliečiui O. B., kuris 2010 m. lapkričio 4 d. apie 20 val. 30 min buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kai savo automobiliu Renault Ekspress, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš T. A. per Z. Š. gautas psichotropines medžiagas į Baltarusijos Respubliką per Gardino regioninės muitinės pasienio kontrolės punktą „Privalka“, esantį Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje, Privalkos kaime (S. Z. ir O. B. 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti Baltarusijos Respublikos teismo už šią veiką; Z. Š. ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2012 m. balandžio 18 d. nesurinkus pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo).

Sprendžiant dėl kaltinimo T. A. šioje dalyje pagrįstumo, pirmiausia būtina nustatyti, ar pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo draudžiama disponuoti katinono dariniu – 4-metil-N-etilkatinonu.

BK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal BK atsako tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2010 m. spalio 26 d. įstatymu Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje įtvirtinta narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinio sąvoka, tačiau konkretus katinonų darinys į šių medžiagų sąrašą įtrauktas nebuvo. Katinonų darinių grupė į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą buvo įtraukta LR Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-776 papildžius sąrašą nurodyta darinių grupe.

Taigi, T. A. inkriminuotos veikos – disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos katinono darinio 4-metil-N-etilkatinono – padarymo metu (2010 m. rugpjūčio mėnuo – 2010 m. lapkričio 4 d.) šie dariniai dar nebuvo įtraukti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai atitinkamos medžiagos buvo įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą po to, kai asmuo baigė disponuoti jomis ar toks disponavimas nutrūko, tai asmens veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 str. atitinkamą dalį. Priešingu atveju būtų pažeistas BK 2 str. 1 d. reikalavimas, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat būtų nepaisoma BK 3 str. įtvirtintų baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisyklių, pagal kurias baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą neturi (išskyrus tam tikras išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje netaikytinos) grįžtamosios galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-201/2013).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo T. A. veiksmai dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis – katinono dariniu 4-metil-N-etilkatinonu – organizavus jų atgabenimą iš Kinijos Respublikos į Lenkijos Respubliką, po to turint tikslą platinti į Baltarusijos Respubliką negali būti pripažinti BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų dalyku. T. A. dėl jam pareikšto kaltinimo šioje dalyje išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nustačius, kad pagal tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojusius teisės aktų reikalavimus disponavimas katinono dariniu – 4-metil-N-etilkatinonu – nebuvo draudžiamas, netikslinga analizuoti ir vertinti kitų įrodymų, susijusių su šiuo kaltinimo epizodu.

Dėl bausmių skyrimo kaltinamiesiems

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, taip pat į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininkų asmenybes, kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje. Įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. ir paskirti kaltinamiesiems švelnesnes nei įstatyme numatytos bausmes.

T. A. ir R. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmajame nusikalstamos veikos epizode jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. T. A. padarė nesunkų, sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, R. E. – sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Kaltinamieji anksčiau neteisti, abu jauno amžiaus, charakterizuojami iš esmės teigiamai.

Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti T. A. ir R. E. pagal BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. paskyrus bausmes savo dydžiu atitinkančias sankcijų minimalias ribas. T. A. už įvykdytą nesunkų nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 259 str. 1 d., nubaustinas sankcijoje numatyta bausme – bauda.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d., ir nubausti:

- pagal BK 259 str. 1 d. bauda 75 MGL (9750 Lt) dydžio.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant apėmimo ir pilno sudėjimo būdus ir T. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti vieną sulaikymo dieną (2010-09-03) prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

T. A. iš kaltinimo pagal BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. (dėl disponavimo kontrabandos būdu labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu 2010 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais) išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., ir nubausti:

- pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. E. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, R. E. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir piniginį užstatą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus užstato davėjui A. E. grąžinti užstatą – 20 000 Lt, saugomus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti T. A. Vilniaus apskrities VPK kasoje saugomus 12 100,22 eurus, 68,50 zlotų, 60 kronų, 6,60 frankus ir 3614,30 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti: Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriuje saugomus 1) 2036,95 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 637,56 g JWH-073, 2) miltelius, kurių sudėtyje yra 254,575 g mefedrono, 3) miltelius, kurių sudėtyje yra 161,358 g mefedrono, 4) 20,501 g miltelių, kurių sudėtyje yra MDMA-metilono, 5) 19,443 g miltelių, kurių sudėtyje yra MDVP, 6) 19,619 g miltelių, kurių sudėtyje yra MDVP, 7) medžiagą, kurios sudėtyje yra 0,092 g JWH-018, 8) medžiagą, kurios sudėtyje yra 0,091 g JWH-018, 9) medžiagą, kurios sudėtyje yra 0,101 g JWH-0,18, 10) medžiagą, kurios sudėtyje rasta JWH-018 pėdsakų; Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo skyriuje saugomus tuščius pakelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos, ir nenustatytos medžiagos miltelius; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre saugomus 1,374 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,120 g mefedrono, ir 0,348 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,268 g mefedrono.

Kompaktinį diską „Maxell DVD“ su 2010-09-03 vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.