Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-769-393/2025 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui R. V. dėl piniginių lėšų grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme gauti skolininko (atsakovo) R. V. prieštaravimai dėl kreditoriaus (ieškovo) A. M. pateikto pareiškimo. Kreditorius (ieškovas) A. M. informuotas, jog jis turi per 14 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimus bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

6. Teisme 2025 m. sausio 7 d. gautas ieškovo A. M. patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo R. V. priteisti 3 500 Eur negrąžintą pinigų sumą, 740 Eur nuostolius, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje taip pat patikslintos aplinkybės apie žirgo laikymą ir priežiūrą (duomenys neskelbtini) žirgyne. Su patikslintu ieškiniu pateikti 95 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantys mokėjimo nurodymai, 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. rugsėjo 1 d. laikotarpio sąskaitos išrašas ir 2022 m. spalio 9 d. Paslaugų teikimo sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo A. M. ieškinys dėl piniginių lėšų grąžinimo, neištaisius ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 100 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 323 Eur bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovo pareiškimo atsakovas pateikė prieštaravimus. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 3 500 Eur negrąžintą pinigų sumą, 600 Eur nuostolius, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. (1) pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtus žirgo laikymo (duomenys neskelbtini) žirgyne 600 Eur nuostolius; (2) pateikti duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį; (3) nurodyti, kokio dydžio procesines palūkanas prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovas, šalindamas nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas iš atsakovo priteisti 3 500 Eur negrąžintą pinigų sumą, 740 Eur nuostolius, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; taip pat ieškinyje patikslino žirgo laikymo (duomenys neskelbtini) žirgyne aplinkybes bei su patikslintu ieškiniu papildomai pateikė 95 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius mokėjimo nurodymus, 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. rugsėjo 1 d. laikotarpio sąskaitos išrašą ir 2022 m. spalio 9 d. Paslaugų teikimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys patirtus 740 Eur nuostolius žirgo išlaikymui (duomenys neskelbtini) žirgyne, taip pat, kad pagal pateiktus 2024 m. lapkričio 6 d. ir 2024 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymus sumokėtas 38 Eur (po 19 Eur) žyminis mokestis yra panaudotas kitose bylose, todėl 15 Eur dalis žyminio mokesčio yra nesumokėta, sprendė, jog ištaisyta tik dalis nustatytų ieškinio trūkumų.

20. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog (1) teismo nurodyti trūkumai dėl patirtų nuostolių už žirgo laikymą ir priežiūrą (duomenys neskelbtini) žirgyne nepagrįstumo turėtų būti vertinami teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje; (2) ieškovas byloje sumokėjo 99 Eur žyminį mokestį ir nesutinka, kad 2024 m. gruodžio 16 d. 19 Eur mokėjimas yra panaudotas kitoje byloje; ieškovas patvirtina, jog tik 2024 m. lapkričio 6 d. 19 Eur mokėjimo nurodymas buvo pridėtas per klaidą.

21. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

23. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pašalino ne visus ieškiniui nustatytus trūkumus, t. y., be kita ko, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad žirgas nuo 2022 m. spalio 9 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. buvo laikomas ir prižiūrimas (duomenys neskelbtini) žirgyne ir žirgo išlaikymas žirgyne nuo 2022 m. spalio 9 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. sudarė 740 Eur. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo spręsti klausimo dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo ir įrodymų (ne)pakankamumo, o tai vertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, šiuos apelianto argumentus laiko pagrįstais.

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiama išskirtinai dėl procesinio pobūdžio prielaidų ir teisės kreiptis į teismą sąlygų, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialiojo teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, patikslino jame nurodytas aplinkybes apie žirgo laikymą ir priežiūrą (duomenys neskelbtini) žirgyne bei pateikė 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. rugsėjo 1 d. laikotarpio sąskaitos išrašą ir 2022 m. spalio 9 d. Paslaugų teikimo sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių už žirgo laikymą ir priežiūrą (duomenys neskelbtini) žirgyne patirtus 740 Eur nuostolius. Be to, teismas, įvertinęs pateiktus papildomus įrodymus, sprendė, kad pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, jog už žirgo išlaikymą ir priežiūrą mokėjo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė dėl ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo. Pažymėtina, jog, kaip minėta nutarties 23, 25 punktuose, ieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti sprendžiama tik tai, ar ieškinys atitinka formalius CPK nustatytus ieškinio formos ir turinio reikalavimus, o prašomų priteisti nuostolių (ne)pagrįstumo klausimas turėjo būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo eigoje, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, kaip pagrįstai nurodo apeliantas.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad už ieškinio pareiškimą nėra sumokėta 15 Eur dalis žyminio mokesčio, kadangi pagal pateiktus 2024 m. lapkričio 6 d. ir 2024 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymus sumokėtas 38 Eur (po 19 Eur) žyminis mokestis yra panaudotas kitose bylose. Apeliantas tvirtina, jog byloje yra sumokėjęs 99 Eur žyminį mokestį, t. y. 23 Eur teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 76 Eur teikiant patikslintą ieškinį. Apeliantas nesutinka, kad 2024 m. gruodžio 16 d. 19 Eur mokėjimas yra panaudotas kitoje byloje, tačiau patvirtina, jog 2024 m. lapkričio 6 d. 19 Eur mokėjimo nurodymas yra pridėtas per klaidą.

28. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovas yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 57 Eur (17 Eur pagal 2024 m. gruodžio 30 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą Nr. 7 ir 40 Eur pagal 2024 m. gruodžio 16 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą Nr. 1) žyminį mokestį teikiant patikslintą ieškinį, t. y. iš viso 80 Eur žyminį mokestį. O byloje keliamas klausimas tik dėl ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktų 2024 m. gruodžio 16 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu sumokėto 19 Eur žyminio mokesčio ir 2024 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 118 sumokėto 19 Eur žyminio mokesčio (ne)panaudojimo kitose civilinėse bylose.

29. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal abu pateiktus 2024 m. lapkričio 6 d. ir 2024 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymus sumokėtas 38 Eur (po 19 Eur) žyminis mokestis yra panaudotas kitose bylose. Nors apeliantas nurodo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. 19 Eur mokėjimo nurodymas yra pateiktas per klaidą, o 2024 m. gruodžio 16 d. 19 Eur mokėjimas nėra panaudotas kitoje byloje, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad būtent 2024 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 118 sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis yra grąžinamas civilinėje byloje Nr. eL2-11291-970/2024 atsisakius priimti kreditoriaus (ieškovo) A. M. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o 2024 m. gruodžio 16 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis yra panaudotas civilinėje byloje Nr. eL2-9006-1177/2024. Taigi, 2024 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 118 sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis gali būti užskaitytas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, jog už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 95 Eur, o ieškovo yra sumokėta 99 Eur (23 Eur teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo + 17 Eur pagal 2024 m. gruodžio 30 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą Nr. 7 + 40 Eur pagal 2024 m. gruodžio 16 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą Nr. 1 + 19 Eur pagal 2024 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 118), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog už ieškinį nesumokėta 15 Eur dalis žyminio mokesčio.

30. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl be teisėto pagrindo ir formaliai konstatavo, kad nėra pašalinti ieškinio trūkumai, ir šiuo pagrindu ieškinį laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. M. ieškinio dėl piniginių lėšų grąžinimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.