Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. spalio 20 d. pateikė (teisme gautas 2020 m. spalio 21 d.) patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, prašė: 1) Pripažinti, kad pareiškėjas termino skundui dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 26 d. Potvarkio Nr. 1PTE-55 „Dėl I. B. priėmimo į pareigas“ panaikinimo paduoti nepraleido, o laikant, kad praleido, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) Panaikinti Departamento Komisijoje 2020 m. gegužės 8 d. protokolu Nr. 27L-955 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojos I. B. konkurse į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris 44232); 3) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 26 d. Potvarkį Nr. 1PTE-55 „Dėl I. B. priėmimo į pareigas“ (toliau – ir Potvarkis); 5) Priteisti iš atsakovų Departamento ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

II.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde papildė 2020 m. rugsėjo 4 d. teismui pateikto skundo dalyką, t. y. papildomai prašo panaikinti Potvarkį, apie kurio priėmimą sužinojo, gavęs trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 3 dalimi.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su šio atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, Potvarkis gali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Reikalavimas panaikinti Potvarkį yra išvestinis (tiesiogiai susijęs) iš jau priimto reikalavimo panaikinti Protokolinį sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Todėl pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu nepagrįstai atsisakęs priimti patikslintą skundą bei nesprendęs jo priėmimo ir nagrinėjimo vienoje byloje, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, pažeidė pareiškėjo realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus bei netinkamai taikė ABTĮ 24, 26, 29 ir 33 straipsnių normas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Be to, teismas nemotyvavo, kodėl nesprendė kitos patikslinto skundo dalies priėmimo klausimo, nurodydamas tik tai, kad kita patikslinto skundo dalis yra iš esmės analogiška 2020 m. rugsėjo 4 d. teismui pateiktam patikslintam skundui, priimtam nagrinėti teisėjos rezoliucija. Pareiškėjas pažymi, kad patikslintame skunde pareiškėjas patikslino skundo reikalavimą ir prašė panaikinti Departamento Komisijoje 2020 m. gegužės 8 d. protokolu Nr. 27L-955 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojos I. B. konkurse į Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo pareigas, kokio reikalavimo 2020 m. rugsėjo 3 d. patikslintame skunde nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, teisme gautą 2020 m. spalio 21 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios administracinės bylos kontekste pareiškėjo 2020 m. spalio 21 d. pateiktame patikslintame skunde ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 26 d. potvarkis Nr. 1PTE-55 „Dėl I. B. priėmimo į pareigas“ pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kita patikslinto skundo dalis yra analogiška jau teismo priimtam nagrinėti pareiškėjo patikslintam skundui, todėl sprendė, kad yra pagrindas 2020 m. spalio 21 d. teisme gautą pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyti priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi nuomonės, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl turi būti panaikinta ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad pareiškėjo patikslintas skundas paduotas pavėluotai, t. y. po keturiolikos kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, patikslinto skundo priėmimo klausimą teismas sprendė, taikydamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pagal kurias administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019).

Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Nustatyta, kad byloje yra priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. gegužės 8 d. protokolu Nr. 27L-955 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris 44232). Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija 2020 m. rugsėjo 25 d. teismui pateiktoje nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė, kad į pareiškėjo nurodytas pareigas jau yra priimtas konkursą laimėjęs asmuo (nuo 2020 m. gegužės 29 d.) bei pateikė Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 26 d. potvarkį Nr. 1PTE-55 „Dėl I. B. priėmimo į pareigas“. Pareiškėjas, reaguodamas į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, 2020 m. spalio 20 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti minėtą Potvarkį, t. y. patikslintame skunde suformulavo papildomą reikalavimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėje byloje yra nurodęs, kad, net ir nustačius esminius konkurso organizavimo pažeidimus, pareiškėjo teisės negalėtų būti apgintos, nes priėmus įsakymą dėl konkurso nugalėtojo paskyrimo į pareigas, pareiškėjo teisės galėtų būti apginamos tik nuginčijus tokį įsakymą, nes teisinės pasekmės asmenims kyla ne protokolo, kuriuo užfiksuoti konkurso rezultatai, bet įsakymo pagrindu. Tokio pobūdžio bylose paprastai kartu turi būti ginčijamas ir protokolas, ir įsakymas dėl laimėtojo paskyrimo į pareigas, tik toks pažeistų teisių gynimo būdas yra efektyvus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017). Atsižvelgiat į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad Potvarkis negali būti nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, todėl patikslintą skundą nepagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pastebėtina ir tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos, kuriomis grindžiama skundžiama teismo nutartis, nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes byloje nėra keliamas ginčas dėl valstybės tarnautojo atleidimo minėtame punkte nurodytu pagrindu (kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kvestionuoja vykusio konkurso į Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris 44232) rezultatus, tačiau ne aplinkybes, kurios gali susiklostyti ateityje (priklausomai nuo pareiškėjo inicijuotos administracinės bylos išnagrinėjimo rezultato).

Atsižvelgiant į kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. K. patikslino skundo, teisme gauto 2020 m. spalio 21 d., priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.