Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2020-07-08 · Civilinė byla Nr. e2VP-6600-424/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
e2VP-6600-424/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
BUAB „Eigma“, V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-6600-424/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00252-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T AR T I S2020 m. liepos 8 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. prašymą suinteresuotiems asmenims BUAB „Eigma“ (išieškotojas), V. S., dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-2917-983/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo vykdymą, kuriuo teismas nusprendė ieškovo BUAB „Eigma“ naudai priteisti solidariai iš atsakovų V. S. ir M. M. 1 2876,47 Eur žalos atlyginimą 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas nuspendė iš atsakovo M. M. priteisti ieškovo BUAB „Eigma“ naudai 675,60 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 148,74 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Skolininkas nurodė, kad ilgą laiką nedirbo, arba dirbdavo ir gaudavo minimalias pajamas, kurių nepakako skolai padengti per 6 mėnesius. Išieškojimą vykdantis antstolis išieškojimą nukreipė į vienintelį M. M. šeimos turtą –butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis siekdamas realizuoti šį turtą 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-20-117-2689 nutarė paskirti ekspertizę buto vertei nustatyti. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 22 d. jis įsidarbino UAB ,,Gensera“ vamzdžių montuotoju ir pagal sudarytą darbo sutartį jam mokamas 635 eurų mėnesinis darbo užmokestis. Galėtų kas mėnesį skolos dengimui skirti po 250 eurų ir įsiskolinimą padengti per 4 metus. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog jis iš esmės yra vienintelis šeimos maitintojas, o jo pajamos sudaro žymią dalį visų šeimos pajamų. Žmona I. M. gauna 126,88 Eur gauna netekto darbingumo pensiją. Pareiškėjas su žmona išlaiko bedarbį sūnų A. M. gim. (duomenys neskelbtini), taip pat prisideda prie dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos mažamečio sūnaus B. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo. Be to, pareiškėjas turi kreditorinių įsipareigojimų pagal 2017-04-25 vartojamojo kredito sutartį Nr. 1701744/95pa, pagal kurią kas mėnesį kredito davėjui turi mokėti po 104,39 Eur kredito gražinimo įmokas. Nurodė, kad jis nevengia sprendimo įvykdomo, tačiau šiuo metu gaunamos pajamos nesuteikia galimybių padengti visą sumą iškarto.

Išieškotojas savo pozicijos dėl pareikšto prašymo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismo sprendimus šalys gali vykdyti savanoriškai arba priverstine, CPK VI dalyje nustatyta, tvarka. Geranoriško teismo sprendimų vykdymo proceso įstatymas nereglamentuoja. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo geruoju, išieškotojui išduodamas vykdomasis raštas (CPK 646 straipsnis).

Spręsdamas dėl prašymo pagrįstumo, teismas pažymi, kad 2018-10-15 teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-10-03. Kaip matyti iš antstolio D. J. 2020-01-22 patvarkymo, skolos likutis sudaro 14 345,79 Eur, t. y. visa teismo sprendimu priteista suma. 2020-06-18 teikdamas prašymą teismui skolininkas nepateikė įrodymų, kad po minėto antstolio patvarkymo jis yra kokia nors dalimi įvykdęs teismo sprendimą, sumokėjęs bent vieną savo paties deklaruojamą 250 Eur sumą. Tai paneigia skolininko teiginį apie tai, kad jis nevengia vykdyti teismo sprendimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, apie savo nedirbančių pilnamečių vaikų išlaikymą, rodo ne blogą skolininko turtinę padėtį, bet jo teikiamą prioritetą išlaidoms, nesusijusioms su jo paties prievolių vykdymu, kas negali paneigti teismo sprendimo privalomumo principo bei teisėtų išieškotojų interesų (CPK 18 str.).

CPK galiojantis rungimosi principas lemia, kad būtent pareiškėjui, pateikusiam prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tenka pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog skolininkas, kreipdamasis su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turi pareigą pateikti visus jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kuriai esant skolininkui egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, nepateikė duomenų apie jo, sutuoktinės vardu įregistruotą kitą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Pareiškėjas taip pat nepateikė jo prašyme nurodomas aplinkybes apie šeimos patiriamas išlaidas patvirtinančių duomenų, t. y. įrodymų apie mokamų mokesčių, pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį ir kt., todėl darytina išvada, jog šių aplinkybių pareiškėjas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje pareiškėjo pateiktus duomenis, pripažįsta, jog jie nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jo padėtis yra tokia sunki, jog sudarytų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Jokių nepalankių ar socialiai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstytas, byloje nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, ieškovo teisėtus lūkesčius, kad jam palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, todėl pareiškėjo M. M. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė