- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-541-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27621-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „VIA SMS LT“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Bigbank AS Lietuvos filialas, UAB „Nordecum“, MCB „Finance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eN2-1999-779/2015 pagal ieškovo V. N. patikslintą ieškinį atsakovei R. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys UAB „VIA SMS LT“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Bigbank AS Lietuvos filialas, UAB „Nordecum“, MCB „Finance“ UAB, UAB „4finance“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, tarp V. N. ir R. N., nutraukti dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko D. N. gyvenamąją vietą su tėvu V. N., priteisti iš atsakovės R. N. nepilnamečio sūnaus D. N. išlaikymui po 145 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurias ieškovas valdys uzufrukto teise, priteisti iš atsakovės R. N. sūnaus D. N. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki ieškinio padavimo dienos 2014-08-14 – 1338 EUR, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, sutuoktinių turimus skolinius įsipareigojimus paskirstyti tokia tvarka: ieškovo V. N. 2012-08-06 sudarytą vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 12-00067 su kredito unija „Vievio taupa“ pripažinti bendra sutuoktinių prievole ir priteisti jam iš atsakovės R. N. pusę grąžintinos kredito sumos, kuri yra lygi 1 422,27 EUR; atsakovės sudarytas kredito sutartis su kreditoriais: UAB „VIA SMS LT“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, „BIGBANK AS“, UAB „Nordecum“, UAB „MCB Finance“ (Credit24), UAB „4finnace“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, pripažinti asmeninėmis atsakovės R. N. prievolėmis; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokoje turėtą pavardę ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoką su atsakove įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS. 2013 m. gegužės pabaigoje atsakovė išvyko dirbti į Vokietiją. Tuo tarpu ieškovas su tuo metu abiem nepilnamečiais savo vaikais liko gyventi Lietuvoje. Po kurio laiko ieškovas sužinojo, kad atsakovė galimai yra jam neištikima, o 2013-07-17 telefoninio pokalbio su atsakove metu, atsakovė patvirtino, jog Vokietijoje turėjo lytinių santykių su kitu vyru. Nurodė, jog tai ne pirmas kartas, kai atsakovė yra neištikima ieškovui, todėl yra akivaizdu, kad atsakovė nesilaikė vienos iš pagrindinių savo, kaip sutuoktinės, pareigų, kas yra pagrindas santuokos nutraukimui dėl atsakovės kaltės. Be to, nurodė, jog jau daugiau nei vienerius metus (nuo atsakovės išvykimo į Vokietiją 2013 m. gegužės pabaigoje) ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena ir nebepalaiko jokių santykių. Taip pat nurodė, jog atsakovė turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo: gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre 2 kartus, Ąžuolyno klinikoje. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.67 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Esą laikotarpiu nuo tos dienos, kai sutuoktiniai V. N. ir R. N. nustojo kartu gyventi, t. y. 2013-05-31, R. N. galėjo prisiimti daug finansinių įsipareigojimų, nes į bylą pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kad R. N. prisiima daug finansinių įsipareigojimų, ne šeimos, o jos asmeninių interesų tenkinimui. Dėl šios priežasties ieškovas prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių V. N. ir R. N. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013-05-31. Ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio turto, išskyrus asmeninius daiktus, neturi (išvykdama gyventi į Vokietiją, atsakovė iš šeimos gyvenamo buto pasiėmė visus savo asmeninius daiktus). Pažymėjo, jog sutuoktiniai su vaikais iki atsakovei išvykstant dirbti į Vokietiją gyveno ieškovo tėvams priklausančiame bute kartu su ieškovo tėvais, po to trumpą laiką nuomojosi butą; o dabar savo tėvų bute toliau gyvena ieškovas su savo vaikais. Todėl santuokos metu ieškovui ir atsakovei bendrąją jungtinės nuosavybės teise neįsigijus jokio turto, ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo metu dalintino turto nėra. Ieškovui ir atsakovei dar gyvenant kartu 2012 m. paaiškėjo, kad atsakovė turi labai daug įvairių paskolų (kreditų), pasiimtų iš įvairių greituosius kreditus teikiančių įmonių. Pažymėjo, jog iki to laiko, kol negalėdama pati dengti šių kreditorinių įsipareigojimų atsakovė pagalbos kreipėsi į ieškovą, t. y. kol nepaprašė, kad ieškovas pasiimtų kreditą šiems atsakovės įsipareigojimams padengti, ieškovas nežinojo, nei tokių kreditų pasiėmimo fakto, nei juo labiau, kam buvo skiriami pasiskolinti pinigai. Taigi, ieškovui ir atsakovei dar gyvenant kartu ir palaikant šeiminius santykius, siekdamas sutuoktinei padėti išsispręsti kilusius finansinius sunkumus, 2012-08-06 ieškovas su Kredito unija „Vievio taupa“ sudarė vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 12-00067, kuria ieškovui buvo suteiktas 8 000 Lt kreditas, kuris visas buvo skirtas atsakovės prisiimtiems finansiniams įsipareigojimas padengti. Pažymėjo, jog negalėdama grąžinti prisiimtų paskolų ir prašydama ieškovo pagalbos, atsakovė nepasimokė iš savo klaidų ir toliau neaišku kokiu tikslu ir kam, ieškovui nieko apie tai nežinant, neatsakingai skolinosi iš greitųjų kreditų įmonių. Apie naujas atsakovės skolas ieškovas sužinojo tik tada, kai atsakovei išvykus dirbti į užsienį, atsakovės sudarant paskolas nurodytu ir ieškovo su vaikais gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėti siųsti raginimai vykdyti skolinius įsipareigojimus, kuriuos, nesant atsakovės, priimdavo ieškovas. Atkreipė dėmesį į tai, kad visi prisiimti atsakovės įsipareigojimai buvo skirti asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti, nes šeimai ji nieko nepirko. Ieškovas nežinojo nei pačių atsakovės paskolų sutarčių sudarymo fakto, nei kam buvo skiriami pasiskolinti pinigai, tačiau bendriesiems šeimos poreikiams tenkinti pinigai tikrai nebuvo skirti, todėl prievolės kreditoriams laikytinos asmeninės atsakovės prievolėmis ir turi būti vykdomos tik iš atsakovės turto. Nurodė, kad santuokoje šalims gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) J. N. ir (duomenys neskelbtini) D. N.. Kadangi ieškinio surašymo dieną J. N. tapo pilnametis, nutraukiant santuoką nustatoma tik nepilnamečio D. N. gyvenamoji vieta. 2013 m. gegužės pabaigoje atsakovė išvyko dirbti ir gyventi į Vokietiją, ten ji yra ir iki šiol. Atsakovei išvykus, tuo metu dar abu nepilnamečiai šalių vaikai liko gyventi su ieškovu. Pažymėjo, jog nepilnametis D. N. Lietuvoje lanko mokyklą, čia yra visi jo draugai, brolis, kiti artimi giminaičiai, todėl netikslinga dabar būtų keisti jo gyvenamąją vietą, mokymosi įstaigą ir išvykti gyventi į visai jam nepažįstamą ir svetimą vietą, tuo labiau, kad D. N. nemoka vokiečių kalbos, kuria bendraujama atsakovės gyvenamoje vietoje – Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, bei ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus interesus, siekį, kad vaikas augtų ir vystytųsi kaip pilnavertė asmenybė bei gyventų jam pažįstamoje, suprantamoje, saugioje bei ramioje aplinkoje, nepilnamečio sūnaus D. N. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su jo tėčiu ieškovu V. N.. Ieškovas neprašė teismo nustatinėti atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, manydamas, kad bendravimo su vaiku trukmė ir vieta kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti suderinta su ieškovu iš anksto jam apie tai pranešant. Ieškovas taip pat sutinka, jog vaiko mokymosi atostogų metu atsakovė, prieš tai visas detales suderinusi su ieškovu ir apmokėjusi vaiko kelionės išlaidas, galėtų pasiimti sūnų pas save į Vokietiją kelioms dienoms ar savaitėms. Nustačius nepilnamečio gyvenamąją vietą su ieškovu, prašo leisti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką nustatyti pagal atskirą ieškovo ir atsakovės susitarimą. Nurodė, kad atsakovė nuo 2013 m. gegužės pabaigos yra išvykusi dirbti ir gyventi į Vokietiją. Nuo to laiko vaikais rūpinasi ir juos išlaiko ieškovas; atsakovė prie vaikų išlaikymo prisideda nedaug, kartais jiems ką nors nuperka, tačiau ieškovui jokių pinigų vaikų išlaikymui neperveda. Nepilnamečio D. N. išlaikymui kiekvieną mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 1 000 Lt, todėl prašo D. N. iš atsakovės priteisti 145 EUR per mėnesį išlaikymą, šią pinigų sumą pavedant uzufrukto teise valdyti ieškovui. Be to, kadangi atsakovė išvyko gyventi į Vokietiją nuo 2013 gegužės pabaigos ir neteikė vaikams jokio išlaikymo, o abiejų šalių sūnus buvo auginamas ir išlaikomas tik atsakovo, todėl yra priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovės už laikotarpį nuo to, kai ji išvyko gyventi į Vokietiją iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2014-08-14. Prašoma priteisti įsiskolinimą už 14 mėnesių po 145 EUR, kas sudaro 2 030 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės; dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
Paaiškino, kad ieškovas nepateikia jokių tinkamų atsakovės kaltės įrodymų. Atsakovė pažymėjo, kad ji, susiklosčius sunkiai šeimos materialinei padėčiai, siekdama tinkamai išlaikyti vaikus, grąžinti skolas, buvo priversta išvykti uždarbiauti į užsienį. Iki atsakovės išvykimo ieškovas ir atsakovė gyveno atsakovo tėvų bute, 8 metus 4 asmenų šeima gyveno 12 kv. m. kambaryje. Kitame kambaryje gyveno ieškovo sesuo, trečiame kambaryje - ieškovo tėvai. Su ieškovu buvo susitarta kartu važiuoti dirbti į užsienį, tačiau jis vėliau galimai persigalvojo. 2011 m. šalys išėjo gyventi atskirai nuo tėvų, išsinuomojo butą, tačiau ieškovas nesugebėjo tinkamai pasirūpinti šeima, tinkamai subalansuoti šeimos biudžetą, prisiėmė skolų. Dirbdama Vokietijoje per metus laiko atsakovė sugebėjo padengti dalį skolų, nupirkti vyresniajam sūnui automobilį, kainuojantį 11 000 Lt. Atsakovė kategoriškai atmeta kaltinimus neištikimybe, alkoholio vartojimu ir pažymėjo, kad pats ieškovas dažnai negrįždavo nakvoti, dažnai vykdavo į Baltarusiją, kur galimai turėjo artimus santykius su kitomis moterimis. Nurodė, kad atsakovė su vaikais bendrauja kasdien po kelis kartus telefonu arba skype programa ir kiekvieną mėnesį siunčia abiem vaikams pinigus į jų sąskaitas. Nepilnametis vaikas yra pasiekęs dalinį veiksnumą, todėl išlaikymo teikimas pagal formuojamą teismų praktiką galimas ir tiesiogiai vaikui. Nurodė, kad ieškovas iki šios dienos yra iš dalies išlaikomas ir šelpiamas savo tėvų, neturi nei savo buto, nei automobilio, todėl jo pasyvumas ir nenoras prisidėti prie šeimos materialinės gerovės ir sužlugdė santuoką, o ne atsakovės išvykimas į Vokietiją. Pažymėjo, kad sutuoktinio išvykimas ir šeimos palikimas neabejotinai galėtų būti pagrindu inkriminuoti sutuoktinio kaltę, tačiau atsakovė išvyko ne atostogauti, o vedama ekonominės būtinybės, tad akivaizdu, kad išvykimas uždarbiauti savaime nelaikytinas sutuoktinio kalte. CK 3.60 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Remdamasi išdėstytu, atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje nurodoma, kad vaiko interesus geriausiai atitiks, jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta kartu su tėvu. Tačiau ieškovas neturi nei savo nekilnojamojo turto, nei transporto priemonės, nei pajamų vaikui išlaikyti ir yra priklausomas nuo savo tėvų ir vaiko senelių. Atsakovė Vokietijoje nuomojasi erdvų butą, jos 1 mėnesio pajamos siekia 1 300 EUR, todėl akivaizdu, kad geriau pasirūpinti vaiko poreikiais, išsilavinimu, socialine raida, gali atsakovė. Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nors ieškinyje nedetalizuojamos išlaidos, reikalingos šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti, tačiau 500 Lt suma aplamai atitinka teisės doktrinos suformuotą išlaikymo orientacinį dydį ir tas iš tėvų, su kuriuo nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vietą, privalo tokį išlaikymą teikti. Nurodė, kad sutinka su ieškinio teiginiu, kad per 20 santuokos metų šeima jokio vertingo turto neįgijo, o turtas, kuriuo naudojasi ieškovas, yra jo tėvų arba nors ir įgytas santuokoje, tačiau jau nusidėvėjęs, todėl kelti klausimą dėl jo padalinimo yra nerentabilu. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė turi bendrų kreditorių, ir kai kuriuos prašo pripažinti asmeniniais atsakovės kreditoriais. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Atsakovė prašo prievolę kreditoriams laikyti bendrąja sutuoktinių prievole ir ją įpareigoti vykdyti solidariai, kadangi ieškovas niekada nesistengė šeimos tinkamai aprūpinti, iš kreditų buvo perkami namų apyvokos daiktai, buitinė technika, patalynė, baldai ir t. t. Teismo prašo ieškovo ieškinį nurodytose dalyse atmesti; santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; prievoles kreditoriams laikyti bendrąja sutuoktinių prievole ir jas įpareigoti vykdyti solidariai, priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „4finance“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu bei reikalavimu R. N. prievolę laikyti asmenine, sutinka (t.1, b. l. 131-132).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „NORDECUM“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu bei reikalavimu R. N. prievolę laikyti asmenine, sutinka (t.1, b. l. 137).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su reikalavimu R. N. prievolę laikyti asmenine, nesutinka (t.1, b. l. 147).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Vievio taupa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas 2012-08-06 geranoriškai sutiko ir padengė sutuoktinės skolas kreditoriams, tuo sutikdamas, kad sutuoktinės sandoriai buvo sudaryti šeimos interesams, todėl ieškovo prašymas išieškoti iš sutuoktinės 4 906,84 Lt yra niekuo nepagrįstas (t.1, b. l. 148-149).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiaulių banko lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2012-08-20 tarp lizingo bendrovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C-173-222497, kurios pagrindu pastarajai buvo suteiktas 1 398,38 Lt kreditas dėl prekės įsigijimo (Barista kit, Zinzino machine). Kadangi atsakovė laiku ir tinkamai sutarties sąlygų nevykdė, lizingo bendrovė nutraukė vartojimo kredito sutartį. Lizingo bendrovė sutinka su reikalavimu R. N. prievolę laikyti asmenine (t.1, b. l. 152).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą tarp ieškovo V. N. ir atsakovės R. N. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2033, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo R. N. paliko pavardę – N.. Nustatė nepilnamečio vaiko D. N. gyvenamąją vietą su tėvu V. N. pastarojo gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš R. N. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. N. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2014-08-14, iki D. N. pilnametystės, išskaičiuojant lėšas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutartį, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – tėvui V. N.. Priteisė iš atsakovės R. N. 991 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. N., atsakovą V. N. uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoju. Sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai. Nustatė tokią atsakovės R. N. bendravimo su nepilnamečiu D. N. tvarką: atsakovei R. N. esant Lietuvoje, bendravimo su nepilnamečiu D. N. trukmė ir vieta kiekvienu konkrečiu atveju turi būti iš anksto suderinta su ieškovu V. N.; nepilnamečio D. N. mokymosi atostogų metu atsakovė R. N., iš anksto suderinusi su ieškovu V. N. ir apmokėjusi vaiko kelionės išlaidas, gali paimti nepilnametį sūnų D. N. pas save. Pripažino prievoles kreditoriams UAB „VIA SMS LT“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Bigbank AS Lietuvos filialas, UAB „Nordecum“, MCB „Finance“ UAB, UAB „4finance“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras po santuokos nutraukimo solidariomis V. N. ir R. N. prievolėmis. Pripažino, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013-05-31. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš V. N. atsakovės R. N. naudai 170,01 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nusprendė sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutartimi, panaikinti.
Teismas nurodė, kad ieškovas neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nepateikė. Teismas sprendė, kad nuomos sutartis, sudaryta su S. P. (t. 2, b. l. 124), atsakovės neištikimybės fakto neįrodo. Ieškovo į bylą pateiktą garso įrašą nelaikė tinkamu įrodymu byloje, kadangi neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu darytas, atsakovės atstovas nepatvirtino, jog garso įraše yra girdimas atsakovės balsas, šalys ekspertizės skirti neprašė. Teismas byloje nenustatė, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko padarė išvadą, kad gyvenimas atskirai (nuo 2013 m. gegužės mėnesio) abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką atsakovei paliko santuokinę pavardę N.. Teismas nenustatė, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymo nepriteisė. Teismas, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais bei jo norais, motinos sutikimu, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su V. N. jo gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingi, į tai, kad ieškovas turi du išlaikytinius, iš atsakovės nepilnamečio sūnaus D. N. naudai teismas priteisė 150 EUR dydžio išlaikymą. Teismas su ieškovo reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą sutiko iš dalies, atsižvelgdamas į šalių atstovų teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus, taip pat įvertinęs šalių turtinę padėtį bei pateiktus į bylą rašytinius įrodymus – atsakovės banko sąskaitos išrašą, už 2013-06-01 – 2015-01-01 priteisė 991,00 EUR išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovo prašymui dėl bendravimo tvarkos atsakovė neprieštaravo, todėl teismas patvirtino ieškovo prašytą bendravimo tvarką. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus pripažino, jog atsakovės santuokos metu įgytos prievolės kreditoriams UAB „VIA SMS LT“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Bigbank AS Lietuvos filialas, UAB „Nordecum“, MCB „Finance“ UAB, UAB „4finance“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimo dalį, kurioje pripažįstama, kad prievoles kreditoriams UAB „VIA SMS LT“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Bigbank AS Lietuvos filialas, UAB „Nordecum“, MCB „Finance“ UAB, UAB „4finance“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras po santuokos nutraukimo yra laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir ją išdėstyti taip: „Pripažinti prievoles kreditoriams UAB „VIA SMS LT“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Bigbank AS Lietuvos filialas, UAB „Nordecum“, MCB „Finance“ UAB, UAB „4finance“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras po santuokos nutraukimo asmeninėmis R. N. prievolėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Teismo nustatytos aplinkybės dėl liudytojo J. N. neatitinka tikrovės. Liudytojas nurodė, kad kavos aparato namuose niekada nebuvo, joks vonios remontas nebuvo darytas, mobilaus interneto įrenginio jie niekada neturėjo, o televizorių atsakovė pasiėmė ir išsivežė į Vokietiją. Atsakovė norėjo suklaidinti teismą ir nurodė, kad minimi dalykai buvo naudoti šeimos interesams. Šeimoje niekada nebuvo minėtų daiktų, o kur juos panaudojo atsakovė, nei ieškovui, nei teismui nebuvo pateikta įrodymų;Teismas neteisingai traktavo faktą, kad paimdamas kreditą tam, kad grąžinti ankstesnius kreditus, ieškovas patvirtino prisiimtas prievoles kaip bendras. Ieškovas paėmė kreditą iš kredito unijos 2012-08-06 su tikslu, kad grąžinti tuo metu susikaupusias skolas. Skolos buvo grąžintos iškart, kai tik ieškovas pasiėmė kreditą. Atsakovės naujai paimti kreditai, kurie yra dalintini byloje, yra paimti 2012-08-20 ir vėliau, taigi ieškovas negalėjo pasiimdamas kreditą kredito unijoje „Vievio Taupa“ patvirtinti dar nepasirašytų kredito sutarčių ir prievolių. Ieškovas nedavė sutikimo prievolėms, kurios atsirado po 2012-08-06, kadangi su atsakove susitarė, kad daugiau ji kreditų neims;Ieškovas žinojo apie atsakovės prisiimtus įsipareigojimus tik tiek, kiek jį informuodavo atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimą bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nurodo, kad:
Susiklosčius sunkiai šeimos materialinei padėčiai, siekdama užtikrinti bent minimalius šeimos poreikius, ji buvo priversta imti kreditus;Iki atsakovės išvykimo ieškovas ir atsakovė gyveno atsakovo tėvų bute – 8 metus 4 asmenų šeima gyveno 12 m² kambaryje. Kituose kambariuose gyveno ieškovo sesuo ir tėvai. Šeima neturėjo savo automobilio, buto, tinkamų baldų, ieškovui nieko tokio nereikėjo ir visada būdavo gerai. Atsakovė, bandydama kurti šeimyninį gyvenimą, iš kreditų pirko daiktus reikalingus šeimai. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos nustatytomis aplinkybėmis;Liudytojas J. N. nepasakė nieko apie vonios remontą tikėtina todėl, kad buities smulkmenomis nesidomi. Tačiau liudytojas kategoriškai patvirtino, kad visi paimti kreditai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti ir kad mama (atsakovė) viską darė dėl jo ir dėl jo nepilnamečio brolio.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimą.
Nurodo, kad kredito sutartis buvo sudaryta sutuoktinių santuokos metu. Sutarties 14.1. p. numatyta, jog kredito gavėja (atsakovė) turi teisę sudaryti vartojimo kredito sutartį ir ši sutartis yra sudaryta kredito gavėjo sutuoktiniui sutinkant. Atsakovei savo parašu patvirtinus sutartį, darytina išvada, jog kredito sutartis buvo sudaryta sutuoktiniams vienas kitam davus sutikimą dėl sutarties sudarymo ir prekių įsigijimo šeimos namų ūkio poreikiams, todėl ji laikytina bendra šeimos prievole.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias sutuoktinių prievoles.
Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl prievolių pripažinimo kreditoriams solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Pasak apelianto, prievolės kreditoriams turėtų būti pripažintos asmeninėmis atsakovės prievolėmis, kadangi kredito sutartimis gautos piniginės lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.
Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Jau minėta, kad solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).
CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.
Šioje byloje kilo ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl prievolių pagal tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų UAB „VIA SMS LT“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Bigbank AS Lietuvos filialo, UAB „Nordecum“, UAB MCB „Finance“, UAB „4finance“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, pasirašytas kredito sutartis pobūdžio.
Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir į tai, kad tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų pasirašytose kredito sutartyse nėra ieškovo parašo, atsakovė, siekdama, kad jos prisiimtos prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir padalytos tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog šios kredito sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 str.).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).
Byloje nustatyta, kad atsakovė R. N. 2011-12-06 sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. VMN018540 su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl interneto paslaugų su telecentro įranga (t. 2, b. l. 35-36); 2012-08-20 su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C-173-222497 dėl 1 923,73 Lt kredito dėl prekės Barista kit, Zinzino machine įsigijimo (t. 2, b. l. 23-25); 2012-10-26 vartojimo kredito sutartį Nr. n1201308/95pa su Bigbank AS filialu dėl 2 610,75 EUR vartojimo paskolos (t.2, b. l. 64-69); 2012-12-18 vartojimo kredito sutartis su UAB „Nordecum“ dėl 3 000 Lt vartojimo kredito (t.1, b. l. 137); 2013-03-28 paskolos sutartį Nr. 100440 su UAB „SOHO GROUP“ dėl 2 528 Lt paskolos (t. 2, b. l. 73); 2013-04-11 vartojimo paskolos sutartį su UAB „VIA SMS LT“ dėl 473,43 EUR vartojimo paskolos (t. 2, b. l. 41-57); 2013-05-28 kredito sutartį Nr. 884366011 su UAB „4finance“, 2013-09-23 sutartį Nr. 9969649004 (t. 1, b. l. 59, šios sutartys teismui nei šalių, nei trečiojo asmens pateiktos nebuvo). Atsakovės į bylą pateiktame rašte dėl kreditų likučių ir panaudojimo nurodyta, jog UAB „VIA SMS LT“ vartojimo kreditas buvo panaudotas drabužiams ir atostogoms, UAB „SOHO GROUP“ – vaikų sporto mokykloms, UAB „Šiaulių banko lizingas“ – televizoriaus įsigijimui ir kavos aparato įsigijimui, BIGBANK AS – kompiuterio, mikrobangų krosnelės, drabužių mobilaus telefono įsigijimui, UAB „Nordecum“ – baldų vaikų kambariui įsigijimui, UAB „MCB Finance“ – vonios kambario remontui, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro – interneto ryšiui. 2015-05-29 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas J. N. (šalių pilnametis sūnus) nurodė, jog su broliu vyko į sporto mokyklas, namuose yra keli televizoriai, atsakovė pirko šeimai reikalingusdaiktus. Šie parodymai patvirtina, jog atsakovė dalį kreditų tikrai išleido šeimos poreikiams tenkinti. Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus išvadose nurodyta, jog vaikams yra tinkamai įrengtas kambarys, kuriame yra lovos, stalas, taigi tai taip leidžia daryti išvadą, jog atsakovės paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams – baldamas vaikų kambariui. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą, jog liudytojas nenurodė vonios remonto, kadangi galimai dėl savo amžiaus to neužakcentavo. Tokie atsakovės paaiškinimai logiški, nes vaikai dėl amžiaus, patirties ir socialinių įgūdžių ypatumų objektyviai nėra suinteresuoti buitiniais klausimais ir nekreipia į tai tokio dėmesio, kad galėtų tiksliai apibudinti namuose vykusio remonto detales ir pajamų jam šaltinius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ieškovo ir atsakovės šeima gyveno ieškovo tėvams priklausančiame bute, santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto, yra pagrindas išvadai, kad šeimos turtinė padėtis nebuvo gera. Be to, apie šeimos sudėtingą finansinę situaciją patvirtina ir tai, jog atsakovė 2013 metais gegužės mėn. išvyko dirbti į užsienį (Vokietiją), siekdama užsidirbti pinigų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Nors apeliantas teigia, jog apie kreditus žinojo tik tiek, kiek informuodavo atsakovė, o 2012-08-06 jo vardu sudaryta sutartis dėl kredito buvo skirta padengti atsakovės paimtus kreditus ir su vėlesnėmis sudarytomis vartojimo kredito sutartimis jis nesutiko, tokius jo argumentus teismas vertina nepagrįstais. Atkreipiamas dėmesys, jog ginčo kredito sutartys buvo sudarytos netrukus po to, kai ieškovas sudarė 2012-08-06 sutartį, siekdamas padengti atsakovės įsiskolinimus, o liudytojas J. N. patvirtino, jog atsakovė minėdavo apie sudarytas kredito sutartis. Todėl teismas daugiau tikėtina pripažįsta aplinkybę, kad ieškovas žinojo apie sudaromas kredito sutartis ir joms neprieštaravo. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo dėl imamų kreditų būtų buvę kokių nors nesutarimų ar konfliktų iki bylos iškėlimo teisme dienos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl prievolių pagal atsakovės sudarytas kredito sutartis pobūdžio, tinkamai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir išvadą dėl prievolių pobūdžio padarė, remdamasis įrodymų visuma (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis), padarytos išvados atitinka bylos duomenis ir teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Netenkinus apeliacinio skundo atsakovės naudai iš ieškovo (apelianto) priteisiamos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos 480 EUR (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos mėn. 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. N. atsakovės R. N. naudai 480 EUR atstovavimo išlaidų.