Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2025 m. vasario 8 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir –VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui R. Š., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur

Iš VMI pareiškimo ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu nuo 2022 m. spalio 26 d. iki šiol yra R. Š.. VMI prie FM yra MB „(duomenys neskelbtini) “ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. vasario 5 d. duomenimis MB „(duomenys neskelbtini) “ įsiskolinimas valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles sudarė 29 508,38 Eur, iš jų 28 136,55 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1 371,83 Eur delspinigiai. MB „(duomenys neskelbtini) “ 28 136,55 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. Pažymi, jog iš nurodytos 28 136,55 Eur PVM sumos, 20 930,55 Eur susidarė pagal VMI prie FM suformuotas PVM deklaracijas už 2024 m. gegužės – liepos mėnesius.

VMI su MB „(duomenys neskelbtini) “ 2024 m. gegužės 6 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl 7 206 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau MB „(duomenys neskelbtini) “ nevykdė sutarties sąlygų, t. y. nemokėjo jokių įmokų pagal nustatytą grafiką. Todėl VMI 2024 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartį nutraukė.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Šis sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2024 m. spalio 24 d. išsiuntė paklausimą AB Šiaulių bankas ir UAB SME Bank apie MB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki atsakymo teikimo dienos. AB „Šiaulių“ bankas su 2024 m. spalio 28 d. raštu pateikė MB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d. Įvertinus pateiktos sąskaitos išrašą nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini) “, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Š. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. MB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas R. Š., žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę padėtį, t. y., kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtino atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. parodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes nurodyti atsiskaitymai traktuojami neteisingai. Jam išmokėti pinigai – tai jo kaip įmonės vadovo atlyginimas, taip pat buvo atsiskaityta su MB „(duomenys neskelbtini)“ už įmonei vedamą buhalterinę apskaitą, taip pat buvo mokama UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ už įrangos nuomą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sandėliavimo paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - už apgyvendinimą ir medžiagų pervežimą. Pagal sudarytą mokestines paskolos sutartį VMI įmokų nemokėjo ne sąmoningai siekdamas jas nuslėpti, o dėl to, kad neturėjo tam lėšų. Šiuo metu MB „(duomenys neskelbtini) “ ruošiasi tęsti veiklą, nors per žiemą ji dėl užsakymų trūkumo išvis buvo sustabdyta ir jis pats neturėjo darbo bei jokių pajamų, nors jos buvo labai reikalingos šeimai išlaikyti, žmona irgi nedirba. Finansinių įsipareigojimų neturi, tačiau turi antstolių, kurie vykdo išieškojimus. Pateikė teismui turimus rašytinius įrodymus.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais <...>; mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu <...>; mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą <...>; mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme <...>. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad subjekto (įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės, bendrijos ir kt.) finansinę apskaitą organizuoja subjekto vadovas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini) “ valstybės biudžetui 2025 m. vasario 5 d. buvo skolinga 29 508,38 Eur. VMI su bendrove 2024 m. gegužės 6 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl bendrovės 7 206 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. spalio 25 d. Ši mokestinės nepriemokos paskolos sutartis buvo nutraukta 2024 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. ((duomenys neskelbtini), bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutartį. Iš pateikto AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d. nustatyta, kad vykdyti mokėjimai kitiems kreditoriams, o būtent:

1) kai skola VMI buvo 1 030,92 Eur – MB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini) 130 Eur, bei R. Š. – 520 Eur;

2) kai skola VMI buvo 616,71 Eur – MB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su R. Š. -730 Eur;

3) kai skola VMI buvo 7 830,81 Eur - MB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė mokėjimus ir atsikaitė su R. Š. – 238 Eur;

4) kai skola VMI buvo 7 558,43 Eur - MB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su R. Š. - 650 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 130 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 325,16 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 254, 10 Eur;

5) kai skola VMI buvo 7 540,30 Eur - MB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su R. Š. – 2 000 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 700 Eur.

R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykdė atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais bei išmokėdamas sau atlyginimą pagal civilinę (paslaugų) sutartį.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, pažeisdamas CK 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d., vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas jos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad MB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas R. Š., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Bendrovei buvo žinoma apie tai, kad ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų būdų, kaip mažinti turimą skolą, ją sąmoningai didino vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, R. Š. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. administracinį nusižengimą padarė tyčia. Tokiais savo veiksmais MB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas R. Š. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip MB „(duomenys neskelbtini) “ kreditorės, teises.

Skirdamas R. Š. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, kad jis inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui paskyrus minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažymėtina, kad jokių duomenų, sudarančių pagrindą svarstyti mažesnės nei sankcijoje numatytas minimumas, baudos skyrimą už šio administracinio nusižengimo padarymą R. Š. nepateikė, o vien jo paaiškinimai apie sudėtingą įmonės ir jo šeimos turtinę padėtį tokio pagrindo teismui nesuteikia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

nutarė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, bylos Nr. A6.-58-729/2024 bei pažeidėjo asmens kodą.

Išaiškinti R. Š., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.