Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės ( toliau Institucija) 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu O. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 142⁴ straipsnio 1 dalį 868 eurų bauda už tai, kad jis, 2015 m. balandžio 2 d., apie 15.40 val. kelio Nr. A10 (Panevėžys – Pasvalys – Ryga) 63 kilometre vairuodamas vilkiką Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Lamberet LVFS-3F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabendamas 20400 kg šaldytos žuvies iš Estijos į Ukrainą, sustabdytas patikrinimui pareigūnams pateikė netinkamai užpildytą susisiekimo ministerijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos ar tranzitu per Lietuvos Respubliką - neužpildyta skiltis „įvažiavimas“.

O. S. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį, nurodo, kad ATPK 142⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu. Tuo tarpu to paties straipsnio antroje dalyje numatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus. Teigia, kad jis reikalingą leidimą turėjo, tik jo vienintelė grafa „įvažiavimas“ nebuvo užpildyta, todėl jo veika negali būti traktuojama kaip krovinio vežimas be leidimo, o kaip krovinio vežimas su ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytu dokumentu ir atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 142⁴ straipsnio 2 dalyje, požymius.

Teigia, kad nors Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių ( toliau - Taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo ar neužpildytu leidimu, tačiau minimame teisės akte nenurodyta, kurios skiltys privalomos.

Nurodo, kad Taisyklių 6.2 punkte nurodyta, kad skiltis „Įvažiavimas“ turi būti užpildyta tik įvažiavus į Lietuvos Respubliką, tačiau nenurodoma, per kokį konkretų laiką tai turi būti atlikta ir mano, kad ši formuluotė vertinamojo pobūdžio. Šiuo klausimu pažymi, kad jis pareigūnų buvo sulaikytas 20 km. atstumu įvažiavus į Lietuvą, todėl jam, kaip tarptautinių krovinių vairuotojui, tai itin mažas atstumas, vertinti jo veiksmus kaip pažeidžiančius Taisyklių 6.2 punktą, nėra pagrindo.

Teismui nusprendus, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 142⁴ straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad jis gailisi, nėra baustas, dėl jo šalyje vykstančio karo ekonominė padėtis sunki, darbo užmokestis siekia 100 eurų, jis vedęs ir turi vaiką, todėl baudos mokėjimas itin pablogintų šeimos padėtį, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir mažinti paskirtą baudą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 142 ⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai, Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-06-05 įsakymu Nr. 3-196 buvo patvirtintos Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo Taisyklės, kurios privalomos Europos Bendrijos valstybių narių ir ne Europos Bendrijos valstybių narių vežėjams bei jų transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių vežimus ir šioje byloje O. S. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už minimų Taisyklių 7 punkto reikalavimų pažeidimą, kuriame reglamentuota, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu. Leidimas laikomas neužpildytu, jei neužpildyta bent viena privaloma pildyti skiltis.

O. S. inkriminuotas krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais su neužpildytu leidimu, leidimo grafa „įvažiavimas“ buvo neužpildyta, nors aukščiau minimų Taisyklių 6.2. punkte nurodyta, kad vairuotojai, veždami krovinius tarptautiniais maršrutais įvažiavę į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš karto leidimo skiltyje „Įvažiavimas“ ranka automatine rašymo priemone privalo įrašyti valstybės sienos kirtimo vietą, datą ir pasirašyti.

Skunde pažeidėjas teigia, kad jis pareigūnų buvo sulaikytas 20 km atstumu įvažiavus į Lietuvą, todėl jam, kaip tarptautinių krovinių vairuotojui, tai itin mažas atstumas ir todėl vertinti jo veiksmus kaip pažeidžiančius Taisyklių 6.2 punktą, nėra pagrindo. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiai pažeidėjo argumentais nesutinka. Minimų Taisyklių 6.2 punkte imperatyviai nurodyta, kad skiltis „Įvažiavimas“ pildoma tik įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl 20 km atstumas, kurį nuo LR sienos iki sustabdymo vietos nuvažiavo O. S., negali būti laikomas pateisinamu ir tinkamu minimų Taisyklių 6.2 punkto pildymui.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. S. padarė ATPK 142 ⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Palikdamas galioti Institucijos nutarimą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurias reikia tirti ar įvertinti, todėl skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Skunde apygardos teismui O. S. išreiškė prašymą jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, motyvuodamas, kad jis gailisi, anksčiau nėra baustas, dėl jo šalyje vykstančio karo ekonominė padėtis sunki, jo darbo užmokestis siekia 100 eurų, jis vedęs ir turi vaiką, todėl baudos mokėjimas itin pablogintų šeimos padėtį.

(ATPK 30¹ straipsnis, kurį prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje susiformavusi pozicija, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Pažeidėjo tariamas gailėjimasis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes savo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą jis nepripažino, pažeidimą pateisino nurodydamas įvairias jo padarytą įstatymo pažeidimą tariamai pateisiančias aplinkybes.

Apelianto minimos aplinkybės - kad jis anksčiau nebaustas, o jo finansinė padėtis sunki, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Pabrėžtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Vien tik administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų, tokia nuobauda nebūtų teisinga.

Atsižvelgus į O. S. asmenybę, pažeidimo padarymo pobūdį ir aplinkybes, jam skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda, todėl jos laikyti per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d nutartis paliekama nepakeista, o O. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. S. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.