Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendį, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, skirta jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

V. B. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, skirta jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė V. B. paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į V. B. paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015-03-28 19.40 val. iki 2015-03-29 16.00 val., nuo 2015-12-19 11.36 val. ir suėmimo metu išbūtas laikas nuo 2015-12-21, kai viena laikinojo sulaikymo ir suėmimo para prilyginama vienai arešto dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios realus vykdymas nustatytas 2015-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ir galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nuosprendžiu ir 2015-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi įskaitytas laikinojo sulaikymo, suėmimo ir atliktos bausmės laikas. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Visiškai tenkintas mažosios bendrijos „duomenys neskelbtini“ atstovo G. A. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinis ieškinys ir iš V. B. mažosios bendrijos „duomenys neskelbtini“ naudai priteista 138,15 Eur (vieną šimtas trisdešimt aštuoni eurai penkiolika eurocentų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. B..

Šis nuosprendis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi patikslintas dalyje, dėl kardomosios priemonės formuluotės nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą ir tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. B. 2015-03-28, apie 19.06 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą, MB „duomenys neskelbtini“ priklausantį, turtą, tyčia sulaužydamas parduotuvės apsaugines žaliuzes, kurių vertė 95,15 eurai ir sudaužydamas durų stiklo paketą, kurio vertė 43 eurai, tokiu būdu padarydamas MB „duomenys neskelbtini“ 138,15 eurų turtinę žalą, bandė patekti į parduotuvės patalpas ir taip kėsinosi pagrobti parduotuvėje esantį turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo tenkinti skundą, peržiūrėti skundžiamą nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi dėl padarytų nusikaltimų jis prisipažino.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nors nuteistasis V. B. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – arešto bausmė yra teisinga, adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę apylinkės teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką kėsinosi daryti iš savanaudiškų paskatų. Skirdamas bausmę už V. B. padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį –V. B. tyčia pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą. Teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo V. B. asmenybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog V. B. praeityje teistas, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartimi jis buvo panaikintas ir V. B. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, nuteistasis baustas administracine tvarka, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Taip pat teismas pagrįstai įvertino ir nuteistąjį V. B. charakterizuojančius duomenis, kad V. B. sąlyginai jauno amžiaus, darbingas, tačiau nedirba. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, tačiau trumpalaikio laisvės atėmimo -arešto bausmė sudrausmintų, apribotų V. B. nusikalsti, tačiau ilgam laikui neizoliuotų jo nuo šeimos narių, artimųjų, bendruomenės ir taip skatintų teigiamus V. B. pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi (areštu) bei jos dydžiu, kas kolegijos manymu bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Be to, ši paskirta arešto bausmė nuteistajam buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios realus vykdymas nustatytas 2015-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, todėl galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo posėdyje, nagrinėjant nuteistojo V. B. apeliacinį skundą, nuteistasis teisėjų kolegijos prašė skirti jam bausmę – bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. B. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę bei teisėjų kolegijai padarius išvadą, jog apylinkės teismo paskirta bausmė yra teisinga, toks nuteistojo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.