Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-78-1005/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34785-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.2.; 2.3.6.4.; 1.1.7.2.6.;1.2.28.4.(S)

2016 m. rugpjūčio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G. gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas tris kartus, paskutinį kartą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 201 straipsnio 3 dalį 20 MGL bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje;

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 18 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami psichinę bei fizinę prievartą nukentėjusiojo V. D. atžvilgu, t. y., automobiliu „Mersedes Bens“ nusivežę į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) miške, 129 kvartale, A. Š. iškasant duobę, tuo metu reikalaudamas grąžinti mamos E. G. mobiliojo ryšio telefoną, sudavė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, sakė „nepaleisiu, prisipažink, nes užkasiu į tą duobę“, taip turėdami tikslą bauginti nukentėjusį, kartu su A. Š. paguldė ant žemės šalia duobės, virve surišo rankas, suėmęs už kaklo smaugė bei ant galvos uždėjo maišą, įkėlę paguldė į duobę, taip bendrais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam V. D., savavališkai vykdė ginčijamą savo ir kito asmens tariamą teisę, t. y., iš nukentėjusiojo reikalavo sugrąžinti neva jo (nukentėjusiojo) pagrobtą E. G. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

A. Š. 2016 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 18 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami psichinę bei fizinę prievartą nukentėjusiojo V. D. atžvilgu, t. y., automobiliu „Mersedes Bens“ nusivežę į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) miške, 129 kvartale, iškasė duobę, o tuo metu A. G. reikalaudamas grąžinti mamos mobiliojo ryšio telefoną, sudavė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, sakė „nepaleisiu, prisipažink, nes užkasiu į tą duobę“, taip turėdami tikslą bauginti nukentėjusį, kartu su A. G. paguldė ant žemės šalia duobės, virve surišo rankas, A. G. suėmęs už kaklo smaugė bei ant galvos uždėjo maišą, įkėlę paguldė į duobę, taip bendrais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam V. D., savavališkai vykdė ginčijamą savo ir kito asmens tariamą teisę, t. y., iš nukentėjusiojo reikalavo sugrąžinti neva jo (nukentėjusiojo) pagrobtą A. G. motinai priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, viskas vyko jo iniciatyva. Datos tiksliai neatsimena, galėjo būti 2016 m. liepos 16 d. atvažiavo pas mamą į namus ir rado ją verkiančią. Paklausė kas yra, mama pasakė, kad nebėra telefono. Tada jis paskambino į mamos telefoną, signalo nebuvo, todėl pagalvojo, kad telefoną pavogė ir išjungė. Klausė mamos, kas buvo atėję į namus. Mama pasakė, kad buvo M. K., A. Š. ir V. D., paminėjo, kad pastarasis labai greitai dingo iš namų su triukšmais. Kadangi M. K. ir A. Š. pasitiki, o V. D. padėdavo dirbti ūkio darbus ir to po dingdavo iš namų daiktai, iškarto pagalvojo, kad V. D. yra susijęs su dingusiu telefonu. Be to, jis buvo prašęs V. D. nesilankyti pas jo mamą, jam nesant. Parodo teismui, kad supyko ant V. D., kad pastarasis lankėsi pas jį namuose jam nesant. Po to, paprašė, kad A. Š. padėtų pakrauti malkų. A. Š. yra jo pažįstamas, kuris jam padeda draugiškai ūkio darbuose. Kartu su A. Š. nuvyko pas V. D., po to visi važiavo į mišką. V. D. vešė į mišką, kad kaimynai negirdėtų. Miške V. D. klausė kur yra telefonas, V. D. atsakė, kad nežino. V. D. buvo girtas, jis buvau susierzinęs, šoko būsenoje ir „ant karštųjų“ A. Š. sakė „kask duobę“. A. Š. dar paklausė kokio dydžio, jam pasakė, kad 1 m x 1,5 m. Po to sudavė V. D. smūgius ranka, kiek buvo smūgių neprisimena, gal neprisimena dėl pykčio priepuolio. Vėl V. D. liepė prisipažinti, po to buvo rankas V. D. surišę, į duobę buvo paguldę, maišą ant galvos uždėję, buvo surengtas tikras spektaklis. Tada V. D. prisipažino, kad jam J. atnešė telefonus ir jie yra viralinėje už grūdų. Jis pagalvojo, kad ten yra ir jo mamos telefonas. Kadangi prieš tai buvau paėmęs ir turėjo V. D. raktus, paskambino B. G., kaip liudininkui, nes jis dirba neetatiniu policininku, kad reikia apžiūrėti V. D. namus, bet ten nieko nerado. Po to paskambino A. Š., kad atrištų V. D. ir eitų namo, kad jam nebereiktų važiuoti į mišką. Bet po to parvežė juos namo, V. D. atsiprašė, jis jam atleido, davė butelį, kad jam „nuimtų stresą“, tada jie su A. Š. pasigėrė. Parodo teismui, kad tą dieną buvo blaivus, gailisi dėl to kas įvyko, tikrai nenorėjo V. D. žudyti, užkasti, bet norėjo tiesos. Ateityje dingus daiktams taip nebedarytų, kreiptųsi į policiją. Parodo teismui, kad po to mama surado telefoną užkritusį tarp dujinės ir virtuvinės spintelės. Jam pačiam šokas buvo, kad atsirado telefonas. Kas liečia A. Š. vaidmenį šiame įvykyje parodo, kad A. Š. jam truputį pagelbėjo: kasė duobę, padėjo rankas V. D. surišti. Daugiau A. Š. nieko nedarė, pasėdėjo, parūkė su V. D., kol jis pažiūrėjo ar nėra mamos telefono.

Teisiamojo posėdžio metu A. Š. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi. Parodo, kad A. G. paprašė padėti pakrauti malkų. Tada jie pasiėmė V. D. ir nuvažiavo į mišką. Jis kasė duobę, o A. G. su V. D. buvo toliau ir kalbėjo, lygtais A. G. sudavė V. D. smūgius. Suprato, kad su A. G. „daro teismą“ V. D. už dingusį telefoną, tačiau suprato ir tai, kad tai tik „spektaklis“, kad nieko nebus. Sakė A. G., kad reikia baigti „cirkus“, V. D. buvo išsigandęs. Kadangi V. D. buvo neramus, A. G. jo paprašė padėti V. D. surišti rankas, po to įkelti į duobę. V. D. buvo į duobę paguldytas, ant jo maišas buvo užklotas, žemėmis V. D. nebuvo apipylę. Po to A. G. išvažiavo ieškoti telefono, liepė jam laukti, už kokių 5 minučių paskambino, tada jis nupjovė virvę ir paleido V. D., nukentėjusys buvo truputį kruvinas. Savo elgesį vertina blogai, daugiau taip nedarytų, A. G. neklausytų, D. atsiprašė ir pastarasis jam atleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju V. D. parodė, kad 2016 m. liepos 15 d., apie 12 val. (dienos tiksliai nepamena, gali būti kelių dienų paklaida), nuėjo pas E. G., pasiimti savo akumuliatorinio suktuko, kurį paskolinęs buvo jos sūnui A. G.. Kai nuėjo į kambarį, jame nerado A. G.. Buvo A., pavardės nežino, gyvenantis Panevėžyje ir M. K., kurie tvarkė elektros instaliaciją, o G. kalbėjo telefonu su A. G.. Pasiėmė savo suktuką ir išėjo namo. Tada apie 18 val. atvažiavo A. G. ir Algis, A. G. vairavo savo automobilį „Mercedes Benz“. A. G. paprašė jo padėti važiuoti į mišką pasikrauti malkų, jis sutiko. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) mišką. Pavažiavę giliau į mišką, pamatė iškirstą miško plotą, tiek kairėje, tiek dešinėje kelio pusėje. Daugiau visur buvo miškas. A. G. sustojo, jie išlipo iš automobilio. Priėjęs A. G. pasakė „užmušiu, prisipažink“ ir trenkė ne mažiau keturių kartų į krūtinės sritį. Klausė A. G. už ką jis muša. A. G. pasakė „atiduok telefoną, kurį pavogei iš mano mamos“ ir tuo metu jį apčiupinėjo, apieškojo drabužius ir paėmė iš jo mobilų telefoną Nokia 1600 ir namų raktus. Tuo metu, kai A. G. jį nuolat kamantinėjo, dėl neva pavogto telefono iš jo mamos E. G., o jis teisinosi, kad telefono nevogęs, A. G. toliau jį mušė, o A. kastuvu kasė duobę. A. G. mušė į visas kūno vietas, skaudėjo veidą, labai skaudėjo krūtinę, šonkaulius - galvą, kairį antakį. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, jų buvo suduota ne mažiau dešimt, be tų smūgių į krūtinę. Jis maldavo A. G. paleisti, bet jis sakė „nepaleisiu, prisipažink, nes užkasiu į tą duobę“ ir parodė į A. kasamą duobę. Labai išsigandęs, ėmęs drebėti, supratęs, kad A. G. jį tikrai nužudys. Tada A. G. pasiėmė virvę, ją atvyniojo nuo popierinės tūbelės. A. G. su A. paguldė šalia duobės, jis priešinosi, bet jie jį tramdė naudodami jėgą. A. G. kartojo „užmušiu, prisipažink“. Galiausiai A. G. ir A. surišo jam rankas ir perrišo tuo pačiu ir kaklą, kad nesipriešintų. A. G. ranka jam gulint ant pilvo surištam smaugė ranka jį už tai, kad muistėsi ir bandė pabėgti, liepė nesipriešinti. Tada A. G. paėmė juodos spalvos šiukšlių maišą ir uždėjo jam jį ant galvos. Tuo maišu nesmaugė, jo neužrišo, bet jau galvojo, kad tikrai nužudys. Tada nieko nematęs, bet jautė kaip jį guldo, kaip supratęs į tą duobę. A. G. guldydamas vis klausė „kur telefonas?“ Tada A. G. nuėmė jam maišą nuo galvos ir pasakė „ jeigu tu nemeluoji va aš paimu tavo raktus ir važiuoju pasižiūrėti“. Jis A. G. pasakė „važiuok, įsitikink“. Liko prie duobės su A. Iš duobės jį iškėlė A. ir A. G.. A. G. nuvyko į jo namus. Jis su A. laukė, buvo vis surištomis rankomis už nugaros ir perrištu kaklu. Kol laukė A. G., A. prašė paleisti, nes yra ne kaltas, bet A. nepaleido, nieko jam nesakė. Po maždaug 30 minučių grįžo A. G., prieš tai paskambinęs A. ir pasakęs, „atrišt V. rankas“. A. atrišo jam rankas. Atvykus A. G., A. įsidėjo kastuvą į G. automobilį, ir jie vyko į namus. A. G. pasakė, kad važiuoja į namus. Pakeliui sustojo, A. G. paėmė butelį su vandeniu ir liepė jam praustis, nes buvo kruvinas. Parvežė į namus, atidavė mobilų telefoną, namų raktus, liepė nesiskųsti. Suprato, kad jei pasiskųs A. G. jam keršys ir gali vėl jį sumušti ar net nužudyti. Telefone nebuvo baterijos, tačiau dėl tos baterijos žala nepadaryta, nes ją atidavė. Nei į medikus, nei į policiją nesikreipė, nes bijojo. Visą kūną skaudėjo, ištino visa kairė akis, negalė atsimerkti. Iki 2016 m. liepos 24 d. niekam nesakė, kaimynas B. G. pasigyrė, kad (duomenys neskelbtini) miške rado iškastą duobę, kur bus dėti sumedžiotų gyvūnų atliekas. Tada B. G. pasakęs, kad tą duobė iškasta jam ir jis ėmęs klausinėti kas ir kaip ir jam papasakojęs, o jis paskambino V. K. ir visi trys nuvažiavę pažiūrėti kur ta vieta. Įvykio metu vilkėjo treningą ir treningines kelnes, juos nusirengęs, kai grįžo į namus, apsirengęs nebuvo ir neskalbęs. Įvykio metu patyręs didelį fizinį skausmą, penkias dienas iš viso sunkiai pajudėjo. Patyręs didelį stresą ir baimę, kad smarkiai gali būti sutrikdyta sveikata ar gali būti net užmuštas. A. G. grasinimai jam sukėlė tam realų pagrindą, neabejoja jais. Tą vakarą, kai jį A. G. parvežė į namus, po kokio pusvalandžio, grįžo A. G. su degtinės buteliu. A. buvo

pasilikęs pas jį, visi trys pasėdėję pas jį, A. G. išgėrė pusę stikliuko ir išėjo, A. liepęs likti nakvoti. Kitą dieną sutiko A. G. ir jis atsiprašė, prašė niekam nesakyti. Daugiau jam A. G. negrasino. (b. l. 16-17) Papildomai apklaustas V. D. parodė, kad kai jis buvo išvežtas į mišką, prie jo buvo priėjęs A. G. rankoje laikydamas saują šovinių ir jo klausė „rinkis su kuria kulka nori gaut galvon“, ginklo jas A. G. nematė, tada buvo išvis labai persigandęs. Kai buvo mušamas A. G., girdėjo kaip A. G. nurodinėjo A. ką daryti, o A. jo klausė ir viską darė pagal jo nurodymus. Tačiau A. jam tikrai smūgių nesudavė. Žino, kad A. bijo A. G.. Jam jokių žymių nuo sumušimų ant kūno nebėra, žymės sugiję. Į kurias vietas jam suduoti smūgiai, tiksliai pasakyti negali, tačiau skaudėjo pilvą, krūtinę, kairę ranką, galvą, kairę ausį. Parodo, kad miške prabuvo apie 2 valandas laiko, gal net daugiau. Kai A. paskambino A. G. ir liepė atrišti virves, A. virves nupjovė statybiniu peiliuku. Kaip jau sakė, negali nurodyti, kuri buvo liepos mėnesio diena, tačiau galėjo būti – laikotarpyje nuo liepos 11 iki 15 d., žino buvo ne savaitgalio diena. Civilinio ieškinio nereikš, pas medicinos ekspertus nevys. Parodyti kur viskas vyko gali. (b. l. 20-21) V. D. duotus parodymus patvirtino atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje. (b. l. 24-34)

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016 m. liepos 24 d. nutarimu V. D. pripažintas nukentėjusiuoju. (b. l. 18)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. G. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d., sutikęs savo kaimyną V. D.. Jam paminėjo, kad buvo grybauti ir miške pastebėjęs iškastą duobę. Tada V. D. jam papasakojo, kad tai gal ta pati duobė, kurią iškasė jam vyrai, kurie išvežė į mišką ir jam grasino. Pradėjus V. D. klausinėti išsamiai, jis papasakojo, kad prieš kiek laiko jį kitas kaimynas – A. G. kartu su draugu, jo vardas A. (daugiau apie jį nieko nežino, jo nepažįsta), automobiliu išvežė į mišką ir liepė kasti sau duobę, minėjo, kad buvo surišę rankas ir ant galvos uždėję maišą kankino, sumušė. Taip V. D. pasakius, prisiminė, kad daugiau nei prieš savaitę laiko, tikslaus laiko nepamena, kaimyną V. D. matė sužalotu veidu, matėsi nubrozdinta nosis, mėlynė paakyje. Kas jam nutiko, nežinojęs. Tada V. D. paprašė parodyti tą vietą miške kur buvo kankinamas, V. D. sutiko ir nuvažiavus kartu, parodė būtent tą pačią duobę, kurią jis rado grybaudamas, todėl jam abejonių V. D. pasakojimas nesukėlė. V. D. jam sakė, kad A. G. jį į mišką vežė, kadangi įtarinėjo jo motinos telefono vagyste. Dar prisimena, kad kažkurią dieną A. G. buvo atėjęs į V. kiemą, pakvietė jį, kad dalyvautų apžiūrint ūkinius pastatus, kad neva nekiltų problemų su policija, teigė ieško kuprinės, kurioje yra du telefonai. Skambino telefonu A., liepė telefoną perduoti V., buvo vis minima kuprinė ir telefonai, tačiau V. ūkiniuose pastatuose nerado jokios kuprinės. (b. l. 35-36)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. G. parodė, kad dabar tikslios datos nepamena, tačiau panašiai prieš dvi savaites laiko buvusi namuose, buvo sūnaus draugai M. K. bei A., kurio pavardės nežino gyvenantis Panevėžyje. Jie abu remontavo elektros instaliaciją. Tuo metu atėjo kaimynas V., gyvenantis kitoje gatvės pusėje, paklausė ar nėra jos sūnaus A., jai pasakius, kad nėra jis išėjo. Vėliau, gal po kokių dešimt minučių pasigedusi savo mobilaus ryšio telefono, kuris buvo ant stalo virtuvėje. Niekur jo neradusi. Panašiai po poros valandų, grįžo sūnus A., kuriam pasakiusi, kad nėra telefono, paskambino jis jos numeriu ir pasakė, kad telefonas yra išjungtas. Sūnus paklausė kas buvo atėję pas juos į namus. Pasakiusi, kad M., V., sūnus A. jai pasakė, kad V. bus paėmęs telefoną ir sėdo į automobilį bei išvažiavo. Ar kartu išvažiavo A., nepamena. Kitą dieną mačiusi V., jam buvo pamėlęs paakys. Išvažiavus sūnui, telefoną radusi virtuvėje. Skambino sūnui, bet jis nekėlė ragelio, kur tuo metu buvo sūnus, nežino. (b. l. 38)

Iš 2016 m. liepos 24 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. D. pranešė, kad 2015 m. liepos 15 d. apie 18 val., jį (duomenys neskelbtini) miške sumušė A. G. dėl neva pavogto A. G. motinos telefono, ir grasindamas užmušti kartu su draugu A. panaudodami jėgą surišo bei įkėlė į iškastą duobę. (b. l .5)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. liepos 24 d. apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) miške, 129 kvartale. Matosi iškasta duobė, apžiūrėjus įvykio vietą paimti žemės pavyzdžiai, virvė ir popierinė tūtelė. Įvykio vieta nufotografuota. (b. l. 10-13)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. D. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė savo treningą ir sportines kelnes. (b. l. 42) Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. G. ikiteisminiam tyrimui pateikė kastuvą. (b. l. 43-45) V. D. ir E. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikti daiktai buvo apžiūrėti (b. l. 46-55) ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjo 2016 m. liepos 29 d. nutarimu (b. l. 60) perduoti saugojimui į Kupiškio rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (2016 m. liepos 29 d. kvitas serija BBB Nr. 0000220). (b. l. 61)

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. D. atpažino E. G. pateiktą kastuvą, kaip kastuvą su kuriuo A. Š. kasė jam duobę. (b. l. 57-59)

Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendinant teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Situacijos, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikomos, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2009, 2K-470/2014 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams yra būtinas ne tik savavaldžiavimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalyje, bet ir savavaldžiavimo sudėties, įtvirtintos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymis (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Teismų praktikoje savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ar psichinę prievartą, gali būti pripažįstamas nusikalstamu ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2005, 2K–464/2007, 2K-167/2008 ir kt). Taip pripažįstama, kad fizinės ar psichinės prievartos naudojimas rodo didesnį veikos pavojingumą, kuris yra savaime pakankamas baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimą pagrįsti.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog A. G. ir A. Š. veikė bendrininkų grupėje. A. G. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo žymiai didesnis, nei A. Š., kuris vykdė A. G. nurodymus, nereikšdamas savarankiškų iniciatyvų. Be to, pažymėtina tai, kad savavališkai buvo įgyvendinama būtent A. G. tariama teisė – susigražinti iš jo motinos neva pavogtą telefoną, ko pasekoje prieš nukentėjusįjį V. D. buvo naudojama psichinė ir fizinė prievarta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamųjų A. G. ir A. Š. teisme duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje be jų pačių parodymų yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo V. D. parodymais ir jų atliktu patikrinimu vietoje, liudytojų B. G. ir E. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros, savanoriško daiktų pateikimo bei daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotais duomenimis.

Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G.: anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 64-67), 2008 - 2012 metais yra baustas už teisės pažeidimus Didžiojoje Britanijoje (b. l. 68-71), yra baustas administracine tvarka (b. l. 73-75), registruotas darbo biržoje (b. l. 63), į įskaitą psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabinete neįrašytas (b. l. 145).

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgęs į kaltinamojo A. G. padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatomas kiek didesnis, nei šios rūšies bausmės vidurkis, skirtinas už nusikaltimo padarymą. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. liepos 24 d. 18.30 val. iki 2016 m. liepos 25 d. 19.13 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Skirdamas bausmę A. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Š.: anksčiau nebuvo teistas (b. l. 98 ), yra baustas administracine tvarka (b. l. 101-102), nedirba ir neregistruotas darbo biržoje (b. l. 99-100), į įskaitą psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabinete neįrašytas (b. l. 146).

A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgęs į kaltinamojo A. Š. padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatomas kiek mažesnis, nei šios rūšies bausmės vidurkis, skirtinas už nusikaltimo padarymą. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. G. paskutinio žodžio metu nurodė, kad prašo pakeisti arešto bausmę į „sąlyginai“, o kaltinamasis A. Š. nurodė, kad „jei galima, prašo nuteisti lygtinai“. Iš tokių kaltinamųjų pasakymų galima suprasti, kad kaltinamieji prašo taikyti jiems bausmės vykdymo atidėjimą, nors nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo svarstyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo galimybės, kadangi kaltinamiesiems yra skiriamos ne laisvės atėmimo, o arešto bausmės, kurių vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato. Visgi, tokį A. G. pasakymą įvertinus su kitomis aplinkybėmis, kurias jis nurodė paskutinio žodžio metu - sugyventinei lūžusios abi kojos, sugyventinė turi gyvulių, kuriuos reikia prižiūrėti, teismas sprendžia, kad iš esmės kaltinamasis A. G. paskutinio žodžio metu prašė teismo jam taikyti švelniausias bausmės pasekmes. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam A. G. paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalis. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamąjį A. Š. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad jam irgi yra pagrindas paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems A. G. ir A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurios iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2016 m. liepos 29 d. kvitas serija BBB Nr. 0000220): 1) treningas ir sportinės kelnes gražintini nukentėjusiajam V. D. (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) kastuvas gražintinas E. G. (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) žemės pavyzdžiai, virvė ir popierinė tūtelė, sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. rugpjūčio 1 d. pateikė pažymas, kurioje nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą A. G. ir A. Š. teikė Tarnybos parinkti advokatai, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 34,74 Eur (advokato užmokestis) už kiekvieno kaltinamojo gynybą. (b. l. 131-134) Pažymose nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamųjų priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo pripažintas būtinu. Teismas konstatuoja, jog Tarnybos pažymose nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus prašymas priteisti iš A. G. ir A. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 66 (šešiasdešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti areštą 44 (keturiasdešimt keturioms) paroms bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę, įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. liepos 24 d. 18.30 val. iki 2016 m. liepos 25 d. 19.13 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti, kad A. G. paskirtą arešto bausmę turi atlikti poilsio dienomis.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. G. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 42 (keturiasdešimt dviem) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti areštą 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti, kad A. Š. paskirtą arešto bausmę turi atlikti poilsio dienomis.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. Š. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2016 m. liepos 29 d. kvitas serija BBB Nr. 0000220): 1) treningą ir sportines kelnes gražinti nukentėjusiajam V. D.; 2) kastuvą gražinti E. G.; 3) žemės pavyzdžius, virvę ir popierinę tūtelę, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.