Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1419/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
2A-1419/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Shindler Liftas“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1419/2012Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.6., 42.8., 42.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Donato Šerno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-260/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“ dėl avanso grąžinimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Shindler Liftas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Tradicija“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „LNTV“ 60 000 Lt avansą, 9 744 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 29 d. iki 2006 m. lapkričio 21 d., 6 % dydžio metines palūkanas nuo 60 000 Lt sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško atsiskaitymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Tradicija“, kuriai Kauno apygardos teismas 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, 2004 m. sausio 28 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Schindler Liftas“ sudarė Tiekimo ir montavimo sutartį Nr. 006/04. Pagal šią sutartį UAB „Schindler Liftas“ įsipareigojo Prekybos centrui, esančiam adresu Švitrigailos g. 40A, Vilniuje, pateikti vieną keleivinį – krovininį liftą, jį sumontuoti, suderinti ir priduoti Kėlimo įrenginių priežiūros tarnybai pagal lifto techninę specifikaciją. UAB „Tradicija“ įsipareigojo už liftą sumokėti iš viso 194 135,96 Lt, o 30 % nuo šios sumos sumokėti iki 2004 m. vasario 6 d. UAB „Tradicija“ pagal šią sutartį 2004 m. sausio 27 d. pervedė UAB „Schindler Liftas“ 60 000 Lt. 2004 m. balandžio 7 d. ieškovas UAB „Tradicija“, atsakovas UAB „LNTV“ ir trečiasis asmuo UAB „Schindler Liftas“ sudarė 2004 m. sausio 28 d. sutarties Nr. 006/04 patikslinimą, kuriuo susitarė pakeisti užsakovą (pirkėją). Sutarties Nr. 006/04 patikslinimo 1 punktu šalys susitarė, kad prievolės dėl lifto tiekimo ir apmokėjimo, taip pat ir atsakomybė dėl prievolės neįvykdymo atsiranda tiesiogiai tarp UAB „LNTV“ ir UAB „Schindler Liftas“, o 3 punktu šalys susitarė, jog 60 000 Lt avansas, sumokėtas užsakant liftą, įskaitomas į atsiskaitymus už parduodamą liftą. Šiuo susitarimu pasibaigė ieškovo pareigos pagal 2004 m. sausio 28 d. Tiekimo ir montavimo sutartį Nr. 006/01. Liftą gavo atsakovas UAB „LNTV“, jis prisiėmė visas pareigas pagal 2004 m. sausio 28 d. sutartį, todėl atsakovas UAB „LNTV“ turi grąžinti ieškovui 60 000 Lt avansą. Atsakovas 60 000 Lt avansą privalėjo grąžinti ieškovui 2004 m. sausio 28 d., todėl nuo šios dienos pagal CK 6.210 straipsnį skaičiuotinos palūkanos, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nei 2004 m. sausio 28 d. sudarytoje Tiekimo ir montavimo sutartyje Nr. 006/04, nei 2004 m. balandžio 7 d. Sutarties Nr. 006/04 patikslinime nenumatyta atsakovo pareiga sumokėti ieškovui 60 000 Lt, t. y. pastarojo sumokėto už liftą avanso sumą. Nurodė, kad atsakovo užsakymu pagal 2003 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutartį ieškovas, kaip rangovas, vykdė prekybos centro Švitrigailos g. 40A, Vilniuje, statybos darbus. Dėl šiam objektui reikalingo lifto įrengimo ieškovas 2004 m. sausio 28 d. sudarė su trečiuoju asmeniu Tiekimo ir montavimo sutartį Nr. 006/04. Lifto įrengimas buvo numatytas šio statinio projektuose ir prie Statybos rangos sutarties pateiktuose darbų grafikuose. Dėl šios priežasties teismas ieškovo sumokėtą 60 000 Lt avansą laikė ieškovo (rangovo) išlaidomis statant prekybos centrą. Pažymėjo, kad už šiuos darbus atsakovas su ieškovu atsiskaitė, kas matyti iš prijungtos Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-776-264/2009. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, jog lifto įrengimas statomame prekybos centre Švitrigailos g. 40A, Vilniuje, nebuvo numatytas 2003 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutartyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovas remiasi tik preliminaria sąmata, o atsakovas nepripažįsta, jog buvo susitarta tik dėl preliminarioje sąmatoje numatytų darbų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo nurodoma sąmata tik preliminari, kad 2003 m. liepos 30 d. sutartyje įrašytas ieškovo įsipareigojimas pastatyti visą prekybos centrą, kad prie sutarties pridėtas darbų atlikimo grafikas numato lifto įrengimą, kad ieškovas savarankiškai užsakė pas trečiąjį asmenį liftą, jo sumontavimo darbus, teismas darė išvadą, jog ieškovas prisiėmė įsipareigojimus pastatyti prekybos centrą su jame įrengtu liftu. Nurodė, kad šalių 2004 m. balandžio 7 d. sudarytu Sutarties Nr.006/04 patikslinimu ieškovas trečiojo asmens UAB „Schindler Liftas“ atžvilgiu iš esmės buvo atleistas tik nuo prievolės visiškai atsiskaityti. Teismo nuomone, tai akivaizdu iš to, kad sutarties patikslinime numatyta, jog sumokėtas 60 000 Lt avansas įskaitomas į atsiskaitymus už liftą, o tik tolimesnius mokėjimus trečiajam asmeniui atliks atsakovas. Pažymėjo, jog šalys sudarė tokį susitarimą, jame nenumatė atsakovo pareigos sumokėti ieškovui pastarojo turėtas išlaidas, įgyjant liftą, todėl ir nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo susitarimu atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui 60 000 Lt. Šių argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Tradicija“ padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus nurodytus ieškinyje. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 60 000 Lt suma atliko lifto tiekimo ir montavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo funkciją. Be to, apelianto teigimu, 60 000 Lt suma ieškovui turi būti grąžinta CK 6.237 straipsnio pagrindu, nes atsakovas be pagrindo įgijo jam priklausantį turtą. Taip pat pažymi, kad UAB „Tradicija“ debitorinių ir kreditorinių reikalavimų užskaitymas buvo negalimas, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu. Taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje susiklostę šalių teisiniai santykiai nėra niekaip susiję su 2003 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutartimi, nes statybos rangos sutarties sąmatoje nebuvo įtrauktas keleivinis – krovininis liftas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „LNTV“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Atitinkamai atsakovas atsiliepime pakartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme savo reikalavimo negrindė CK 6.237 straipsniu ar su šiuo straipsniu susijusiomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties atsakovas mano, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, t. y. kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apelianto argumentas dėl nepagrįsto praturtėjimo turėtų būti atmestas. Be to, atsakovas nurodo, kad turtas yra laikomas nepagrįstai įgytu, jei turto įgijimo negalima pagrįsti teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju turtas, t. y. 60 000 Lt, buvo įgytas sutarčių pagrindu (2003 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutartis, 2004 m. sausio 28 d. Tiekimo ir montavimo sutartis Nr. 006/04, 2004 m. balandžio 7 d. sudarytas 2004 m. sausio 28 d. sutarties Nr. 006/04 patikslinimas), todėl įgytas teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas UAB „LNTV“ turi pareigą grąžinti ieškovui BUAB „Tradicija“ pagal 2004 m. sausio 28 d. tiekimo ir montavimo sutartį Nr.006/04 UAB „Schindler Liftas“ sumokėtą 60 000 Lt dydžio sumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas BUAB „Tradicija“ pagal su atsakovu UAB „LNTV“ 2003 m. liepos 30 d. sudarytą Statybos rangos sutartį (68-70 b. l., 1 t.) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą užsakovui priklausančiuose sklypuose, esančiuose Švitrigailos g. 40 a ir Marijampolės g. 8, Vilniuje (Statybos rangos sutarties 1.1 p.). Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Schindler Liftas“ 2004 m. sausio 28 d. sudarė tiekimo ir montavimo sutartį Nr.006/04 (8 b. l., 1 t.), pagal kurią trečiasis asmuo, kaip sutarties vykdytojas, įsipareigojo patiekti nurodytą sutartyje liftą, jį sumontuoti, suderinti ir priduoti, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už liftą ir jo montavimo darbus sutartyje nurodytą jo kainą (194 135,96 Lt), 30 proc. šios sumos sumokant iš karto po sutarties pasirašymo iki 2004 m. vasario 6 d. Ieškovas 2004 m. sausio 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. 893 pervedė trečiajam asmeniui 60 000 Lt ir mokėjimo paskirtimi nurodydamas 30 proc. pagal tiekimo ir montavimo sutartį Nr. 006/04 2004 01 27 (10 b. l.). 2004 m. balandžio 7 d. sutarties Nr. 006/04 patikslinimu jo šalys ieškovas UAB „Tradicija“, trečiasis asmuo UAB „Schindler Liftas“ ir atsakovas UAB „LNTV“ susitarė, kad prievolės dėl lifto tiekimo ir apmokėjimo ir atsakomybė dėl prievolės neįvykdymo atsiranda tiesiogiai tarp Užsakovo (šiuo atveju UAB „LNTV“) ir Pardavėjo (šiuo atveju UAB „Schindler Liftas“) (ginčo sutarties patikslinimo 1 p., 9 b. l., 1 t.), o patikslinimo 3 punktu šalys susitarė, kad 60 000 Lt avansas, sumokėtas užsakant liftą, įskaitomas į atsiskaitymus už parduodamą liftą; likusią sumą sumoka užsakovas pardavėjui“.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, iš esmės motyvuodamas tuo, kad nei 2004 m. sausio 28 d. sudarytoje Tiekimo ir montavimo sutartyje Nr. 006/04, nei 2004 m. balandžio 7 d. Sutarties Nr. 006/04 patikslinime nenumatyta atsakovo pareiga sumokėti ieškovui pastarojo trečiajam asmeniui sumokėtą 60 000 Lt sumą. Be to, pirmosios instancijos teismas ieškovo sumokėtą 60 000 Lt sumą, kurią traktavo kaip avansą, laikė ieškovo (rangovo) išlaidomis statant prekybos centrą ir sprendė, jog 2004 m. balandžio 7 d. sudarytu Sutarties Nr.006/04 patikslinimu ieškovas trečiojo asmens UAB „Schindler Liftas“ atžvilgiu iš esmės buvo atleistas tik nuo prievolės visiškai atsiskaityti.

Teismas šiuo konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip tinkamai kvalifikuoti ieškovo perduotą atsakovui pinigų sumą. Perduodamų pinigų reikšmė ir paskirtis nustatytina pagal šalių valią. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas trečiajam asmeniui sumokėtą 60 000 Lt sumą įvardija kaip avansą (195 b. l., 1 t.). Tačiau ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą jis taip pat nurodo, jog pagal 2004 m. sausio 28 d. Tiekimo ir montavimo sutartį pinigai buvo šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Anot jo, avansą, kaip sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą, sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors 2004 m. sausio 28 d. Tiekimo ir montavimo sutartyje Nr. 006/04 UAB „Tradicija“ ir UAB „Schindler Liftas“ susitarė dėl UAB „Tradicija“ atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo netesybų forma, atsižvelgus į sutarties rūšį, kitas jos sąlygas ir faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad avansu sumokėta pinigų suma sutarčiai įsigaliojus būtų vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas netesybų forma.

Iš 2004 m. sausio 28 d. Tiekimo ir montavimo sutarties Nr. 006/04 sąlygų akivaizdu, jog sandorio šalys iš esmės susitarė dėl rangos darbų vykdymo. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie atsiskaitymus pagal rangos sutartis, yra nurodęs, jog avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant už atliktus darbus, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir atliktų darbų kainos santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, t. y. tuo atveju, kai avanso suma viršija atliktų darbų kainą, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas grąžintų darbų kainą viršijantį avanso likutį, ir, priešingai, kai darbų kaina viršija avanso sumą, rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtu avansu nepadengtą darbų kainos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, jog į atliktų darbų apmokėjimo sumą pirmiausia turi būti įskaityti visi atlikti pagrindiniai mokėjimai, t. y. ir avansas, o jeigu įskaičiavus avansą į pagrindinį mokėjimą lieka likutis, tai šis gali būti įskaitomas į kitus atsiskaitymus tarp šalių pagal CK 6.54 straipsnio taisykles. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių sutartyje nustatyta aplinkybė dėl avanso užskaitymo momento nekeičia avanso paskirties. Jeigu šalys susitarė avansą įskaityti tik baigus darbą objekte, bet šis nebaigiamas dėl atsisakymo nuo sutarties, tai nutraukiant sutartį avansas turi būti įskaitomas pirmiausia į pagrindinius mokėjimus. Tuo atveju, kai skola už atliktus darbus yra mažesnė nei sumokėtas avansas, skola yra visiškai padengiama ir lieka nepanaudoto avanso likutis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš Tiekimo ir montavimo sutarties Nr. 006/04 turinio, šio sandorio šalys susitarė, kad 30 proc. sumos UAB „Tradicija“ sumokės po sutarties pasirašymo, iki 2004 m. vasario 6 d., 60 proc. – prieš išsiunčiant lifto įrengimus, iki 2004 m. balandžio 1 d., 5 proc. – atlikus lifto montavimo darbus, prieš pridavimą, 5 proc. – per 30 dienų po pridavimo Kėlimo įrenginių priežiūros tarnybai, bet vėliausiai iki 2004 m. gegužės 31 d. tuo atveju, jei pridavimas negalimas dėl statybos darbų.

Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-395-390/2006 (šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-348/2006, buvo paliktas nepakeistas) nustatė, jog UAB „Tradicija“ pagal minėtą sandorį sumokėjo (2004 m. sausio 28 d. Tiekimo ir montavimo sutartį Nr. 006/04) reikalautus 30 proc. sumos, bet neįvykdė reikalavimo sumokėti 60 proc. bendros lifto pardavimo kainos (19 b. l., 1 t.). Taip pat teismas pripažino, jog 2004 m. balandžio 7 d. sutarties Nr. 006/04 patikslinimu šalys įvykdė novaciją pagal CK 6.141 str. 1 d.), kuriuo pradinį skolininką UAB „Tradicija“ pakeitė naujuoju skolininku UAB „LNTV“ (su tuo sutiko ir apeliacinės instancijos teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-348/2006) (CPK 182 str. 2 p.).

Apeliantas sutiknka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog jo sumokėti 60 000 Lt laikytini avansu. Kaip matyti iš Tiekimo ir montavimo sutarties Nr. 006/04 sąlygų, sandorio šalys detaliai nebuvo aptarę, kokiu momentu ir į kokias sumas sumokėtas avansas bus įskaitomos pirmiausia. Užsakovas (UAB „LNTV“), tiek genrangovas (UAB „Tradicija“) ir pardavėjas (UAB „Schindler Liftas“) sutarties Nr. 006/04 patikslinimu susitarė, jog prievolės dėl lifto tiekimo ir apmokėjimo ir atsakomybė dėl prievolės neįvykdymo po šio sandorio sudarymo atsiranda tiesiogiai tarp užsakovo ir pardavėjo (1 p.). Taip pat sandorio šalys susitarė, jog 60 000 Lt avansas, sumokėtas, užsakant liftą, įskaitomas į atsiskaitymus už parduodamą liftą. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, jog 60 000 Lt sumokėtas avanso paskirtis buvo ne užtikrinti prievolės įvykdymą netesybų forma, o kaip išankstinis mokėjimas už darbus.

Anot apelianto, įskaitant ieškovo sumokėtą avansą į atsiskaitymus už parduodamą liftą, buvo pažeistas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties Nr. 006/04 patikslinime vartojamas terminas ,,įskaitymas“ buvo vartojama ne CK 6.130 straipsnio nustatyta prasme, kur jis žymi atskirą, savarankišką civilinės teisės institutą, o tiesiog įvardijo situaciją, kai už atliktus darbus yra sumokėta iš anksto. Be to, sutarties Nr. 006/04 patikslinimas buvo sudarytas daug anksčiau (9 b. l., 1 t.), nei buvo priimta (tuo labiau įsiteisėjusi) teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tradicija“ (14-17 b. l., 1 t.). Taigi, minėti apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą, jog liftas nebuvo 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutarties dalykas (objektas). Pirma, atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikta sąmata pavadinta orientacine (52 b. l., 1 t.), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sąmata buvo tik preliminari. Be to, byloje yra pateiktas paties ieškovo UAB „Tradicija“ patvirtintas darbų grafikas (58-59 b. l., 1 t.), iš kurio matyti, jog lifto įrengimas buvo įtrauktas į darbų sąrašą. Antra, pagal Tiekimo ir montavimo sutartį Nr. 006/04 darbai buvo vykdomi tame objekte, kuriam ieškovas vykdė rangos darbus pagal 2003 m. liepos 30 d. sudarytą Statybos rangos sutartį. Taigi, nėra pagrindo abejoti tuo, jog lifto darbai buvo statybos rangos sutarties dalykas ir ieškovo sumokėtas 60 000 Lt avansas laikytinas jo išlaidomis statant prekybos centrą.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog 60 000 Lt turi būti priteisti iš atsakovo CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip be pagrindo įgytas turtas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinyje suformuluotas ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą. CPK 141 straipsnyje numatyta galimybė šaliai pakeisti ieškinio dalyką, bet tik laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir tik griežtai įstatymo apribotais atvejais – jau po tokios nutarties priėmimo. Galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymo nepripažįstama, nes iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Taigi, apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, negali kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Kitą vertus, ieškovas taip pat neįrodė esant pagrindui jam priteisti iš atsakovo reikalaujamas sumas CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, kai to turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Kai daikto ar pinigų gavimas teisiškai nepagrįstas, t. y. jo pagrindas nėra sandoris ar teisės aktas, asmuo privalo grąžinti gautus pinigus ar daiktą. Aptariama pareiga grąžinti gautą turtą atsiranda ir kai šis gautas esant teisiniam pagrindui, tačiau vėliau, t. y. perdavus turtą, toks pagrindas išnyko. Aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Šiuo atveju ieškovas 60 000 Lt sumą sumokėjo Tiekimo ir montavimo sutarties Nr. 006/04 pagrindu. Sutarties Nr. 006/04 patikslinimu ieškovo sumokėtas avansas buvo įskaitytas į atsiskaitymus už parduodamą liftą. Taigi, suma buvo įmokėta esant tam tikriems susitarimams ir ši suma tapo trečiojo asmens, o ne atsakovo, nuosavybe. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei Tiekimo ir montavimo sutartyje Nr. 006/04, nei Sutarties Nr. 006/04 patikslinime nebuvo numatyta atsakovės pareiga grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtus 60 000 Lt. Taigi, iš byloje surinktų duomenų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas be pagrindo įgijo ieškovui priklausantį turtą – 60 000 Lt sumą.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialines teisės normas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasAlgirdas GailiūnasDonatas Šernas