Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2016 m. turėdamas vizą. Pareiškėjas studijavo (duomenys neskelbtini), buvo ketvirto kurso studentas. Numatomi studijų baigimo metai buvo 2023 m. Dėl susiklosčiusios prastos finansinės padėties, t. y. pareiškėjo šeimai dėl gimtojoje šalyje kilusių neramumų ((duomenys neskelbtini) konflikto) bei nestabilios ekonominės padėties nebegalint jam padėti finansiškai, pareiškėjui neapmokėjus studijų, (duomenys neskelbtini) studijos 2023 m. kovo 15 d. buvo nutrauktos. Pareiškėjas mokėsi lietuvių kalbos, susirado artimą draugų ratą Lietuvoje, taigi užmezgė ir palaikė artimus ryšius su Lietuva, tuo labiau, Lietuvos Respublikoje gyvena ir pareiškėjo du pusbroliai. Pareiškėjui 2018-2022 buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2022 m. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., kuris buvo paskelbtas negaliojančiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. Dėl priimtų sprendimų pareiškėjas pateikė skundą teismui, tačiau neturėdamas teisinių žinių bei dėl kalbos barjero, tinkamai šia teise nesugebėjo pasinaudoti.

Pareiškėjui panaikinus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėjas nežinojo, jog turi šalį palikti nedelsiant. Pareiškėjo finansinė padėtis taip pat neleido tuo metu grįžti į gimtąją šalį, tuo labiau, kad ir padėtis gimtojoje šalyje (duomenys neskelbtini) buvo itin nestabili, netgi kelianti galimą pavojų pareiškėjo sveikatai ar net gyvybei

2024 m. pradžioje pareigūnams informavus pareiškėją, kad jis turi palikti šalį, jis savanoriškai paliko Lietuvos Respublikos teritoriją nustatytu terminu, t. y. vykdė sąžiningai nurodytą įpareigojimą.

Pareiškėjas siekė tęsti studijas, todėl nuo 2024 m. vasario 1 d. tęsia tą pačią studijų kryptį (duomenys neskelbtini) universitete, yra sumokėjęs (duomenys neskelbtini) Eur už studijas. (duomenys neskelbtini) universitetas dalį studijų (duomenys neskelbtini) universitete užskaitė, todėl pareiškėjas nurodytame universitete studijuoja (duomenys neskelbtini) kurse. Pareiškėjas, turėdamas Šengeno trumpalaikę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtai atvykęs į (duomenys neskelbtini), kurioje kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovui priimant sprendimą, kuriuo taip pat nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nebuvo atsižvelgta į nurodytas aplinkybes.

Dėl sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjas nurodo, kad toks sprendimas nėra proporcingas padarytam pažeidimui, nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Pareigūnui 2024 m. pradžioje informavus pareiškėją, kad jis turi palikti Lietuvos Respubliką, pareiškėjas tą padarė savanoriškai nepažeisdamas priimtame įpareigojime nurodytų terminų. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje teisėtai buvo nuo 2016 metų, nėra padaręs jokių kriminalinių (baudžiamųjų) nusikaltimų. Daugiau nei per septynerius metus yra susiformavęs tvirtas pareiškėjo ryšys su Lietuva, pareiškėjas ne tik studijavo (duomenys neskelbtini) bei mokėsi lietuvių kalbos, čia gyvena du pusbroliai, turi artimą draugų ratą, kuriuos ir toliau norėtų lankyti.

Migracijos departamentas prieš priimdamas sprendimą neįvertino pareiškėjo tvirtų santykių su Lietuva bei kitų aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių. Tuo labiau, nebuvo vertinta ir tai, kad dėl pareiškėjo gimtojoje šalyje ((duomenys neskelbtini)) kilusių neramumų (dėl (duomenys neskelbtini) konflikto), pareiškėjo sveikatai ar net gyvybei šioje šalyje gali grėsti pavojus. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad tai buvo pirmas tokio pobūdžio pareiškėjo pažeidimas, apie kurį pareigūnams informavus pareiškėją, pareiškėjas sąžiningai įvykdė įpareigojimą palikti Lietuvos Respubliką.

Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo principais, pareiškėjas prašo panaikinti sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką dviejų metų laikotarpiui arba šį laikotarpį sutrumpinti iki 6 mėnesių.

Dėl sprendimo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą pareiškėjas pabrėžia, kad nebuvo pagrindo vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 d. a p. ir 24 straipsnio 2 d. c punktais priimti tokio sprendimo.

Migracijos departamentas nurodęs Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punktą, neatsižvelgė ir neįvertino to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos. Pareiškėjas neatliko (nėra įtariamas atlikęs) nė vienos veikos, aprašytos Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies a-c punktuose, o pats sprendimas nurodytoje dalyje priimtas visiškai nemotyvuotai.

Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada ES valstybės narės turi teisę ir pareigą įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė yra nusprendusi dėl trečiosios šalies piliečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo įsitikinimu, šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai, be to, ne visos valstybės vienodai vertina grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas neatliko (nėra įtariamas atlikęs) nė vienos veikos, aprašytos Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies a-c punktuose. Esant tokioms aplinkybėms, Departamentas negalėjo remtis ir taikyti Taisyklių 15 punkto, kadangi Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta - įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus), neatitinka Reglamento (ES) 2018/1861 24 ir 25 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Sprendime nėra paaiškinama ir pagrindžiama, dėl kokių konkrečių priežasčių buvo taikytas itin griežtas net 24 mėnesių terminas. Taigi sprendimas priimtas nesilaikant ir proporcingumo bei teisingumo principo.

Pareiškėjas studijavo Lietuvos Respublikoje, dabar studijas tęsia ir dalį studijų kreditų persikėlė į (duomenys neskelbtini) universitetą. Priėmus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas būtų priverstas grįžti į (duomenys neskelbtini), kurioje dabar padėtis yra nestabili, jam gali grėsti ir realus pavojus sveikatai ar net gyvybei, tuo labiau, pareiškėjas nebegalėtų tęsti studijų, prarastų tiek sumokėtus pinigus už studijas, tiek visus studijų pasiekimus.

Įvedant perspėjimą į SIS II, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II. Šiuo atveju, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pasisakoma, kad iš proporcingumo principo kylantys imperatyvai nagrinėjame kontekste yra itin reikšmingi, atsižvelgiant į tai, kad perspėjimo įvedimas į SIS II iš esmės riboja galimybę asmeniui patekti į Šengeno erdvę, o tai susiję su kitų asmens teisių, pavyzdžiui, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, ribojimu.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-566-662/2017, 2022 m. birželio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-502/2022). Tačiau valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Sąjungos teisės akto, pobūdžio ir jei patikslina šiuo reglamentu joms suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (žr., pvz., 2016 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimą O. G., C-111/15, EU:C:2016:280). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi požiūrio, kad nacionaliniai poįstatyminiai aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina (2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014, 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-762-502/2015, 2022 m. birželio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-502/2022).

Pareiškėjas remiasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - ir Chartija) 41, 51 straipsnių nuostatomis, 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024. Pažymi, kad LVAT praktikoje taip pat konstatuota, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį ir perspėjimo įvedimas į SIS II turi (gali turėti) skirtingą poveikį atitinkamo asmens teisių suvaržymui. Taigi, priimant sprendimą įvesti perspėjimą į SIS II turi būti atliktas vertinimas proporcingumo aspektu.

Šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijamoje sprendimo dalyje anėra motyvų, atskleidžiančių, ar iš SIS reglamento (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1861) 21 straipsnio kylanti pareiga vertinti kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą proporcingumą buvo tinkamai įvykdyta. Todėl ši Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2024 m. sausio 26 d. 17 val. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pareigūnai pristatė į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Kauno oro uosto pasienio kontrolės punktą asmenį, kuris pateikė (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. rugsėjo 24 d. ir galiojantį iki 2030 m. rugsėjo 23 d. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad asmuo į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. kovo 19 d. ir joje buvo nepertraukiamai iki 2024 m. sausio 26 d. Asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., kuris buvo paskelbtas negaliojančiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. Asmuo nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. (138 dienas) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai.

VSAT 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31572 nuspręsta grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienas (-ą, -ų) nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 9 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 8 d. asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 20 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai, t. y. 2 metai, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos

Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai.

Skundo argumentai, kad pareiškėjas nežinojo, kad šalį turi palikti kai yra panaikinamas jo leidimas gyventi, vertinamas kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.

Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 133 str. 1 d., įvertino pareiškėjo neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse išbūtą laiką (138 dienas), nenustatė (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 p., pagal kurį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 str. 1 d. 3, 4, 5 ar 6 p. nustatytu pagrindu pareiškėjas grąžintas (Įstatymo 125 str. 1 d. 5 p.), pagrįstai ir motyvuotai nustatė 2 metų draudimo atvykti laikotarpį, kuris vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintą terminą.

Aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo teisėtai nuo 2016 m., turi tvirtus socialinius santykius, gimtinėje šiuo metu vyksta neramumai ir t.t., nepaneigia Migracijos departamento nustatytų faktų. Šiuo sprendimu pareiškėjas nėra grąžinamas į kilmės valstybę, o jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir duomenys įtraukiami į SIS.

Migracijos departamentas įvertino, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - jis buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes nesilaikė teisės aktų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarkos reikalavimų, ir tai, kad asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai. Įstatyme nėra numatytų išlygų, jog esant pirmam tokiam pažeidimui netaikomas uždraudimas atvykti. Migracijos departamento ginčijame sprendime padaryta išvada - asmuo nesilaiko teisės aktuose nurodytų reikalavimų trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarkos ir asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, kuriame grindžiamas pareiškėjo duomenų įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą, pasitvirtino. VSAT 2024 m. gegužės 6 d. tarnybiniame rašte ir 2024 m. gegužės 3 d. Administracinio nusižengimo protokole (duomenys neskelbtini) nustatytas faktas, kad pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje pasibaigus Šengeno „C“ tipo vizai, t. y. minėta viza galiojo nuo 2024 m. kovo 10 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir patvirtina Migracijos departamento padarytas išvadas apie užsienietį.

2024 m. sausio 26 d. 17 val. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pareigūnai pristatė į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Kauno oro uosto pasienio kontrolės punktą asmenį, kuris pateikė (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. rugsėjo 24 d. ir galiojantį iki 2030 m. rugsėjo 23 d. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad asmuo į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. kovo 19 d. ir joje buvo nepertraukiamai iki 2024 m. sausio 26 d. Asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., kuris buvo paskelbtas negaliojančiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. Asmuo nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. (138 dienas) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai.

VSAT 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31572 nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienas (-ą, -ų) nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 9 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 8 d. asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 24S106949 nusprendė pareiškėjui M. A. uždrausti atvykti į Lietuvos į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi it kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus) (toliau – ir Sprendimas).

Sprendimą atsakovas grindė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 punkto nuostatomis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymo 133 straipsnio 1 dalis numato, kad Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir nustačius šioje normoje įtvirtintus pagrindus, savaime tai nėra pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas uždrausti atvykti turi būti motyvuotas, proporcingas ir pakankamai adekvatus užsieniečio atveju

Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas rėmėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 punktu. Šis punktas numato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, ir neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos; nustatomas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Pagal kriterijų vertinimo tvarkos 19 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį (19.1); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (19.2); užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą (19.3); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos: užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas; užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko; buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19.4).

Priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 2 metus, Migracijos departamentas įvertino, kad 2023 m. liepos 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S118981, kuriuo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu panaikino pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi asmuo nutraukė studijas. Pareiškėjas skundu neginčija aplinkybės, kad leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas Įstatymo studijų Lietuvoje pagrindu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad studijos (duomenys neskelbtini) universitete buvo nutrauktos 2023 m. kovo 15 d. Su skundu pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) universiteto 2022 m. rugpjūčio 23 d. įrašų atrašą apie 2016-2022 m. išlaikytus egzaminus, ir 2022 m. liepos 26 d. sertifikatą, kad 2021-2022 m. pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) kurso studentas. Duomenų, kad pareiškėjas tęsė studijas 2022-2023 m. mokslo metais, byloje nėra.