Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. P. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Kupiškio rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. areštu 11 parų, pagal ATPK 187 str. 2 d. areštu 22 paroms ir skyrė jam galutinę nuobaudą – areštą 28 paroms. Apylinkės teismas Pažeidėją nubaudė už tai, kad jis 2011 m. gegužės 15 d. apie 12.10 val. Kupiškyje, K Šimonio g. 7 esančiame prekybos centre „Tau“, būdamas girtas (2,60 ‰ girtumas) pagrobė 9,59 Lt vertės dezodorantą „Gillete“, o apie 12.16 val. ten pat išvadino necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas pareigas ir atsisakė vykti į Kupiškio rajono policijos komisariatą, tokiu savo elgesiu įžeidė minėtų pareigūnų garbę ir orumą bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Teismas konstatavo, jog Pažeidėjo kaltė dėl pažeidimų įrodyta jo paties, liudytojos A. R., policijos pareigūnų paaiškinimais, informaciniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o ją sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad abu pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo įrodymų

Pagal ATPK 50 str. atsako asmuo, įvykdęs smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės <...> būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. ATPK 50 str. pastaboje nustatyta, kad turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 MGL (130 litų) dydžio sumos.

Pažeidėjas skunde iš esmės neigia pagrobęs 9,59 lito vertės dezodorantą ir teigia, kad vogti dezodoranto jis neketino – kadangi rankose laikė kitas prekes, dezodorantą užsikišo už kelnių gumos, tačiau prie kasos užmiršo susimokėti už jį. Tačiau šį skundo teiginį paneigia byloje esantys įrodymai. Antai, kitą dieną po aptariamo įvykio apklaustas pats Pažeidėjas paaiškino, kad parduotuvėje jis pirmiausia iš lentynos paėmė dezodorantą, kurį užsikišo už kelnių, ir tik po to pasiėmė alų. Už dezodorantą nesusimokėjo, dėl šio nesusipratimo jis gailėjosi (5, 17 b.l.). Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad dezodorantą jis buvo užsikišęs už kelnių, o pardavėjoms pasiūlius susimokėti už šį dezodorantą, tai padaryti jis pats atsisakė (41 b.l.). Liudytoja A. R. paaiškino, kad parduotuvėje Pažeidėjas paslėpė dezodorantą po savo marškinėliais ir prie kasos už jį nesumokėjo (6, 10 b.l.). Teismo posėdžio metu liudytoja šias savo nurodytas aplinkybes patvirtino ir papildė, jog Pažeidėjas už kitas prekes susimokėjo, tačiau už dezodorantą – ne. Jis buvo praėjęs pro kasą. Pamatęs, kad ji laukia jo už kasos, Pažeidėjas ėmė vaikščioti po alkoholio skyrių. Iš parduotuvės Pažeidėjas dezodoranto neišsinešė, nes jos su pardavėjomis užrakino parduotuvės duris. Pažeidėjas pirko nedaug, todėl dezodorantas būtų tilpęs į rankas. Pažeidėją parduotuvėje ji stebėjo, nes su juo yra buvę konfliktų (42 b.l.). Tai, kad Pažeidėjas yra konfliktiškas, iš dalies patvirtina tas faktas, jog toje pačioje parduotuvėje 2008 m. lapkričio 10 d. jis jau buvo padaręs smulkųjį turto pagrobimą (12 b.l.).

Taigi, tokios paties Pažeidėjo ir liudytojos nurodytos aplinkybės, o taip pat ir kiti byloje esantys duomenys – informacinis pranešimas, poėmio ir grąžinimo aktai (6, 8, 9 b.l.), iš esmės paneigia apeliaciniame skunde pateikiamą įvykio versiją, kad dezodoranto Pažeidėjas nesiekė pagrobti. Tai, kad Pažeidėjas dezodorantą visų pirmiausia paslėpė užsikišęs jį už kelnių bei marškinėlių ir tik po to paėmė kitas prekes, kad po to, kai praėjo pro kasą nesumokėjęs už dezodorantą parduotuvės darbuotojoms pasiūlius susimokėti už jį, tai padaryti Pažeidėjas vis tiek atsisakė, rodo, jog Pažeidėjas iš anksto siekė pagrobti dezodorantą, todėl būdamas parduotuvės patalpose sąmoningai paslėpė jį savo rūbuose ir vėliau nesusimokėjęs išnešė pro parduotuvėje esančią kasą. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau aptarta tyčinė Pažeidėjo veika neginčijamai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 50 str., todėl šioje dalyje naikinti skundžiamo nutarimo pagrindo nėra.

Dėl nuobaudų skyrimo

ATPK 50 str. sankcijoje numatyta bauda nuo 300 iki 700 litų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje įtvirtinta bauda nuo 300 iki 500litų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų. Skiriamos nuobaudos (arešto, baudos ir kt.) dydį teismai paprastai nustato pagal ATPK nustatyto šios nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes – jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuobaudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Skirdamas Pažeidėjui administracines nuobaudas (parinkdamas jų rūšį ir nustatydamas jų trukmę) už abu pažeidimus apylinkės teismas atsižvelgė į ATPK 30 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisykles reikalavimus. Teismas atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į Pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat tinkamai įvertino Pažeidėjo asmenybę.

Pažeidėjas įvykio metu turėjo galiojančią vieną administracinę nuobaudą. Iš viso jis baustas penkis kartus, iš jų du kartus pagal ATPK 187 str. ir du kartus pagal ATPK 50 str. Ne visas anksčiau paskirtas nuobaudas – pinigines baudas – Pažeidėjas įvykdė, todėl nesumokėtos baudos buvo pakeistos administraciniu areštu. Šiuo metu galiojanti nuobauda – 4200 litų bauda, taip pat neįvykdyta. Šios aplinkybės rodo, kad anksčiau Pažeidėjui paskirtomis piniginėmis baudomis ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti – Pažeidėjas netinkamai jas vykdė ir darė naujus pažeidimus. Pažeidėjas apylinkės teismo posėdžio metu teigė dirbantis sezoninį darbą – jo darbo sutarties terminas baigsis 2011 m. rugpjūčio 31 d., tačiau iš administracinių teisės pažeidimų protokolus surašiusios institucijos pateiktos informacijos matyti, kad šiuo metu Pažeidėjas niekur nedirba. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes galima daryti išvadą, jog šiuo metu administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti tik Pažeidėjui paskyrus administracinį areštą, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nubaudė jį pagal ATPK 50 str. areštu, savo trukme artimu sankcijoje numatytam šios nuobaudos minimumui, o pagal ATPK 187 str. 2 d. areštu, savo trukme artimu sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui. Subendrindamas šias nuobaudas ir skirdamas Pažeidėjui galutinę nuobaudą apylinkės teismas ATPK 33 str. reikalavimų nepažeidė. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas abejoja Pažeidėjo galimybe tinkamai įvykdyti jo prašomą skirti švelnesnę nuobaudą – piniginę baudą, todėl mano, kad apylinkės teismo tiek už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos, tiek ir galutinė nuobauda, savo rūšimi ir trukme yra teisingos, jos atitinka Pažeidėjo asmenybę ir nėra aiškiai per griežtos.

Pažeidėjas mano, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime neteisingai įvardijo jį kaltinamuoju, nes jis yra pažeidėjas. Ir iš tiesų, daugumoje ATPK teisės normų pažeidimą padaręs asmuo įvardijamas pažeidėju arba teisės pažeidėju. Tačiau ATPK 31 ir 37 straipsniuose pažeidimą padaręs asmuo įvardijamas kaltininku, o ATPK 302¹⁷ str. 2 d. vartojama ir kaltinamojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sąvoka. Tokiu būdu skundžiamame nutarime Pažeidėją įvardijęs kaip kaltinamąjį, apylinkės teismas esminių administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, galėjusių įtakoti teisingo nutarimo priėmimą, nepadarė.

Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir išsamiai motyvuotas, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nutarimą Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarimą nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.