- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- II-331-990/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00302-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. I., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-331-990/2023
2023 m. balandžio 7 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjoR. I. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2023 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-1975-2023, kuriuo R. I. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 60 eurų dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė N. J., nustačiusi, kad 2022 m. spalio 4 d. 20.27 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), R. I. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimų - vairuodamas transporto priemonę „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, 2023 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-1975-2023 R. I. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 60 eurų dydžio baudą.
II. Skundo argumentai
2. 2023 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. I. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2022 metų spalio 4 d. jis buvo sustojęs prie jam nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), susikrauti senus baldus, kas matosi ir pateiktoje nuotraukoje, pagal kurią surašytas administracinio nusižengimo protokolas (šalia automobilio sudėtos baldų dalys). Privažiuoti ir pasikrauti ar išsikrauti sunkius daiktus prie laiptinės ir sandėliuko kitos galimybės, kaip tik šiuo takeliu arba važiuoti žalia veja, nėra. Institucija nesiaiškindama aplinkybių pagal nuotrauką surašė protokolą, nuotraukoje matomą takelio dangą traktuodama kaip šaligatvį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 67 punktą, šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Pagal pateiktą nuotrauką matosi, kad jokio kelio šalia šio takelio nėra. Prie namo pabaigos yra padarytas užvažiavimas ant šio takelio (nuotrauka pridedama). Taip pat jokio kelio ženklo, rodančio, kad šitas takelis yra skirtas pėstiesiems. Jokių ženklų, draudžiančių važiuoti šiuo takeliu, sustoti ir išsikrauti ar pasikrauti prie savo nuosavybės, nėra. Šiais takeliais važinėja traktoriai, šiukšles surenkantis transportas. Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė KET 150.5 punkto, kuriame sakoma, kad negalima stovėti tam neskirtose vietose: automobilis nebuvo čia parkuojamas, o buvo pastatytas pakrauti sunkių daiktų. Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą (bylos lapai 2-3).
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė N. J. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma R. I. skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena R. I. atžvilgiu buvo pradėta pagal Vilniaus miesto savivaldybėje 2022 m. spalio 4 d. 20.30 val. gautą pranešimą, pateiktą mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis „ant šaligatvio, tiesiai prie laiptinės“. Nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi užvažiavęs ant šaligatvio ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šis šaligatvis yra aiškiai skirtas pėstiesiems, kuriems reikia patekti prie laiptinės, pasiekti kitą namą, patekti į vaikų žaidimų aikštelę ir pan. Šis takas akivaizdžiai nėra skirtas ir pritaikytas automobilių eismui (stovėjimui). Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo automobilis galėjo stovėti toje vietoje, kurioje užfiksuotas nusižengimas. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Jeigu vietoje šaligatvio ar ant jo yra įrengta automobilių stovėjimo vieta, tai ji turi būti pažymėta atitinkamu kelio ženklu, t. y. ženklu su raide P. Šio ženklo galiojimo zonoje leidžiama stovėti visiems automobiliams. Vieta, kurioje paliktas pareiškėjo automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Prie šios teritorijos taip pat nėra kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, kuris naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti ir įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 174 punktas). Faktas, kad ten užvažiuoja (stovi) ir kiti automobiliai, nepaverčia tos vietos automobilių eismui (stovėjimui) skirta vieta ir nenaikina pareiškėjo atsakomybės. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamoje vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių stovėti automobiliams, tačiau kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė KET nuostatų. KET 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. ja vaikšto žmonės ir eismo dalyviai privalo laikytis galiojančių KET nuostatų. Vien tai, kad, kaip pareiškėjas nurodė skunde, jis buvo trumpam sustojęs išsikrauti baldų, nešalina jo atsakomybės ir pareigos laikytis KET ir nėra pagrindo vertinti, jog vieta, kurioje stovėjo automobilis, nėra šaligatvis. Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, esant akivaizdiems įrodymams, kad šaligatvis yra įrengtas ir kad tai akivaizdžiai pėsčiųjų zona, joje nėra kelio ženklinimo, kuris nurodytų transporto priemonių stovėjimo vietas ir būdą, manytina, kad ta aplinkybė, jog, pareiškėjo manymu, ta vieta, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, neatitinka „šaligatvio“ sąvokos“, pareiškėjo atsakomybės nešalina, kadangi remiantis teismų praktika, motorines transporto priemones leidžiama statyti toje vietoje ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-329-149/2015, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-181-630/2017). Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas R. I. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga (bylos lapai 39-45).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu R. I. papildomai paaiškino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Jis ir kaimynai turi rūsius, esančius prie laiptinės, į kuriuos atsiveža daiktus, tokius kaip šaldytuvą ar kitus sunkius daiktus. Namo gale yra padarytas užvažiavimas, kad būtų galima privažiuoti prie savo laiptinės. Jis žino, kad yra piktybinis kaimynas, kuris skundžia, eina, fotografuoja. Ten ir aptarnaujantis transportas atvažiuoja, išsikrauna, išvažiuoja. Po mamos mirties jis tvarkėsi butą ir krovėsi baldus: atvažiavo prie savo nuosavybės, išsikrovė baldus ir išvažiavo. Per naktį automobilis minėtoje vietoje nestovėjo. Jis šios vietos netraktuoja šaligatviu - per kiemą yra padarytas takelis šalia laiptinės, kurio eksploatuoti kaip kelią negalima, bet privažiuoti šiuo taku galima. Jo vertinimu tai yra takelis, skirtas prieiti prie laiptinės, bet, esant būtinybei, jei nori pasikrauti, gali ir privažiuoti, nes kitos galimybės privažiuoti arčiau prie savo laiptinės nėra. Šalia yra dar 4-5 namai, kurie neturi keliuko. Savivaldybė turėtų aprašyti kažkokią tvarką, kurioje būtų nurodyta, kaip, esant būtinybei, būtų galima privažiuoti prie savo sandėliavimo patalpų, prie savo buto. Čia tiesiog buto aptarnavimo privažiavimas. Čia nėra piktybinis pasistatymas, jis visą laiką prie laiptinės automobilio nestatė. Jis sutinka, kad ten važinėti automobiliams nėra labai gerai, bet jei reikia ką nors sunkaus išsinešti, privažiuoti, tai tuomet galima.
5. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė N. J. prašė palikti nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. R. I. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta teisinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, ar KET reikalavimai buvo pažeisti, o jei pažeisti - kokie.
8. Skundžiamu nutarimu R. I. nubaustas už KET 150.5 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimą.
9. KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
10. R. I. teigia, kad vieta, kurioje nagrinėjamo įvykio metu jis buvo pastatęs automobilį, negali būti vadinama šaligatviu, kadangi neatitinka SEAKĮ 2 straipsnio 67 punkte įtvirtinto šaligatvio apibrėžimo.
11. SEAKĮ 2 straipsnio 67 punkte nurodyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Nors R. I. teigia, kad šalia minėto takelio jokio kelio nėra, o prie namo pabaigos netgi yra padarytas užvažiavimas ant šio takelio, tačiau iš R. I. pateiktos nuotraukos (bylos lapas 12) akivaizdu, kad nagrinėjamo įvykio metu R. I. automobilį „Hyundai“ pastatė ant šaligatvio, kurį nuo važiuojamosios kelio dalies skiria bortas ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, joks užvažiavimas ant minėto šaligatvio nepadarytas: sumažintas bortas yra ne važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti automobiliams, bet rekreacinio tako, skirto pėsčiųjų ir dviračių transporto eismui ir įrengto per želdynus bei rekreacines zonas tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), elementas. Iš minėtos R. I. pateiktos nuotraukos, taip pat iš Institucijai apie pažeidimą pranešusio asmens pateiktos nuotraukos (bylos lapas 27) matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu R. I. automobilį „Hyundai“ pastatė ant pėstiesiems skirtos infrastruktūros, ką R. I., kaip ilgametis namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas, neabejotinai suprato, tačiau, nepaisydamas to, elgėsi neteisėtai – važiavo minėtu šaligatviu ir ant pastarojo pastatė automobilį.
12. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad R. I., vairuodamas automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustodamas bei stovėdamas ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
13. Administracinio nusižengimo teisenos metu R. I. teigė, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Institucijai apie pažeidimą pranešusio asmens pateiktoje nuotraukoje užfiksuotoje vietoje jis pastatė norėdamas iš savo buto išvežti baldus, kuriuos sukrovęs į minėtą automobilį pastarąjį jis iš minėtos vietos patraukė. Teismas pažymi, kad minėtoje nuotraukoje yra užfiksuotas automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šalia pastarojo sukrauti baldai, kas neleidžia teismui abejoti R. I. teiginiais, kad minėtą automobilį minėtoje vietoje jis pastatė ne siekdamas piktavališkai ignoruoti pėsčiųjų teises, bet neturėdamas kitos galimybės privažiuoti prie laiptinės ir į automobilį sukrauti baldus. Ši aplinkybė leidžia teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, ir skundžiamu nutarimu R. I. skirtą 60 eurų dydžio baudą pakeisti į ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2023 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-1975-2023 pakeisti:
Panaikinti nutarimo dalį, kuria R. I. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 60 eurų dydžio bauda;
Už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. I. skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.