- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-261-334/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16942-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė (pirm.), Evaldo Vanago, Valdo Meidaus
- Nuteistasis
- A. Ž., V. D.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje ir paskirta:
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas N. Ž. ir Daugiabučio namo bendrijos atžvilgiu) 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (epizodas N. Ž. ir Daugiabučio namo bendrijos atžvilgiu) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas J. I. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (epizodas J. I. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (epizodas V. J. –A. atžvilgiu) 30 ( trisdešimties) parų arešto bausmė;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (epizodas V. J. –A. atžvilgiu) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta - 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)- 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) turtinė žala;
- J. I. - 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinė žala;
- (duomenys neskelbtini)įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) - 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) turtinė žala;
V. J. – A. - 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinė žala.po 3,20 Eur (viso 6,40 Eur) turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas V. D., tačiau nuosprendžio jis neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. Ž. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 9 d., tiksliu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 9 d., 11 val. 04 min., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tiksliu nenustatytu laiku ir vietoje iš V. D. gavo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos vykdytojui, buvusiam Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė nusikalstamai veikai įvykdyti būtiną priemonę – V. D. AB (duomenys neskelbtini) banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po ko, 2016 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 10 val. 35 min. 13 s. iki 11 val. 52 min. 37 s., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)paskambino nukentėjusiajai N. Ž. į mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu melagingai prisistatė G. Z., konsultaciniu tyrėju iš Finansinių nusikaltimų tarnybos bei pateikė jai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiosios banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, po ko N. Ž. telefonu padiktavo savo AB (duomenys neskelbtini) banke, esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – N. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini) bei Daugiabučio namo bendrijos, (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke (duomenys neskelbtini)elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - ID kodus, prisijungimo prie sąskaitų slaptažodžius ir prisijungimo kodus iš kodų kortelių, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu ir jame esančiu mobiliuoju internetu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas prisijungė prie daugiabučio namo bendrijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją - 950 Eur pervedimą iš šios sąskaitos į V. D. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke; po ko V. D., A. Ž. prašymu 950 eurų iš savo sąskaitos išgrynino bei perdavė A. Ž., kuris šiuos pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas apgaule savo naudai įgijo svetimą daugiabučio namo bendrijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – 950 eurų, o A. Ž. šiais savo veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos vykdytojui įvykdyti nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to A. Ž. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 9 d., tiksliu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 9 d., 15 val. 21 min. 52 s., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš D. V. gavo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos vykdytojui, buvusiam Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtiną priemonę – D. V. (duomenys neskelbtini)banke, esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po ko, 2016 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 14 val. 37 min. 44 s. iki 16 val. 21 min. 10 s., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai J. I. į mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu melagingai prisistatė G. Z. iš Saugumo prevencinio skyriaus bei pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiosios banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, po ko J. I. telefonu padiktavo savo (duomenys neskelbtini) banke, esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)banke, esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – J. I. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB (duomenys neskelbtini)bei įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB (duomenys neskelbtini)elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - ID kodus, prisijungimo prie sąskaitų slaptažodžius ir prisijungimo kodus iš kodų kortelių, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu ir jame esančiu mobiliuoju internetu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas prisijungė prie J. I. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas: du 1000 ir 150 eurų pervedimus iš šios sąskaitos į D. V. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke bei prisijungęs prie įmonės (duomenys neskelbtini)sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją: 1100 Eur pervedimą iš šios sąskaitos į D. V. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke; po ko D. V., A. Ž. prašymu 2250 eurų iš savo sąskaitos išgrynino bei perdavė A. Ž., kuris šiuos pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, ir tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas apgaule savo naudai įgijo svetimą J. I., priklausantį turtą – 1150 eurų ir įmonės (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 1100 eurų, o A. Ž. savo veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos vykdytojui įvykdyti nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to A. Ž. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 28 d., tiksliu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 28 d., 15 val. 11 min. 47 s., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir V. D., nenustatytu laiku ir vietoje iš D. V. gavo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos vykdytojui, buvusiam Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtiną priemonę – A. R. AB (duomenys neskelbtini)banke, esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po ko, 2016 m. balandžio 28 d., 14 val. 56 min. 24 s., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)paskambino nukentėjusiajai V. J. – A. į mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini)ir pokalbio metu melagingai prisistatė AB (duomenys neskelbtini) banko saugos prevencijos skyriaus darbuotoju bei pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiosios banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, po ko V. J. – A. telefonu padiktavo jam savo AB (duomenys neskelbtini) banke, esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – V. J. – A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - ID kodus, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko telefonu perdavė šiuos duomenis A. Ž., kuris iš karto juos perdavė V. D., kuris neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu ir jame esančiu mobiliuoju internetu, prisijungė prie V. J. – A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas: 150 Eur pervedimą iš šios sąskaitos į A. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke; po ko A. R., D. V. prašymu 148,55 eurų iš savo sąskaitos išgrynino bei perdavė D. V., kuris šiuos pinigus perdavė A. Ž., o šis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, ir tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. J.-A. priklausantį turtą – 150 eurų, ir šiais savo veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos vykdytojui įvykdyti nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo atveju, jeigu kolegija nuspręstų apeliacinį skundą atmesti, prašo bausmę sušvelninti, įskaityti laiką, išbūtą suėmime ir subendrinti paskirtą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu.
5. Nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Teismas savo nuosprendį grindė įrodymų šaltiniais negalinčiais būti ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais nuteistojo V. D. parodymais. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymus, iškviesti liudyti G. G., kuris pasak nuteistojo ir yra tas žmogus, kuris prašė sąskaitos ir galimai padarė minimas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje nepatvirtino, jog telefonu bendravo būtent su nuteistuoju, jos su nuteistuoju susitiko pirmą kartą tik nagrinėjant šią bylą teisiamojo posėdžio metu. Nors nusikaltimo vykdytojo telefono numerio buvimo vieta nusikalstamų veikų padarymo metu užfiksuota Kybartų pataisos namuose, tačiau nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, t.y. apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis ir abejonėmis. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į BK 61 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatas, be to, dėl to, kad nuteistasis yra aštuonis kartus teistas, teismas nepagrįstai ir neteisingai paskyrė per griežtą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams už nusikalstamą veiką, kurios jis nepadarė.
6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas atmetamas.
8. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje. Savo nesutikimą su nuosprendžio motyvais nuteistasis grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas įrodymų vertinimas neteisingas, atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis bei abejonėmis.
9. Įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
10. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad paminėtų BPK reikalavimų, priešingai, negu tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas nepažeidė, BPK normas taikė tinkamai, o teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo A. Ž. kaltės grindė byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
11. Nors nuteistasis A. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, mobiliųjų ryšių operatorių duomenimis, banko sąskaitų išrašais bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padarytų nusikaltimų vaizdą.
12. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. Ž. neigia savo kaltę ir pripažįsta iš dalies, nurodydamas, kad kaltinime nurodytus veiksmus atliko paprašytas kito asmens ir teigia, kad nežinojo, kad tie pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, tačiau teisėjų kolegija laiko tokius nuteistojo parodymus kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų padarymą. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Atitinkamai pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
13. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji N. Ž. parodė, kad 2016 m. balandžio 9 d., apie 12.00 val. į jos privatų telefono numerį paskambino ir prisistatė konsultaciniu tyrėju iš finansinių nusikaltimų tarnybos - G. Z. (duomenys neskelbtini). Pradėjo pokalbį, kad iš AB (duomenys neskelbtini)banko yra nutekinta informacija, jog sulaikyti žmonės, kurie nori įsibrauti į jos elektroninės bankininkystės duomenis ir reikia kuo greičiau sustabdyti tą generatorius veiklą, kad negalėtų nutekinti informacijos. Po to jis neva ją sujungė su T. P., centrinio banko apsaugos darbuotoju. AB (duomenys neskelbtini)banko sąskaita, kurią nurodė, priklausė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, joje buvo 950 Eur. Ji yra minėtos bendrijos pirmininkė, todėl ir sudiktavo sąskaitos numerius. Ji T. P. padiktavo generatoriaus atpažinimo kodą, į generatorių įvedė PIN kodą, tada jie jai davė naują generatoriaus kodą: (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga nustatyta, kad iš minėtos AB (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos, kuri priklausė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, 950 Eur buvo pervesti į V. D. banko sąskaitą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas apgaule išviliojo iš nukentėjusiosios N. Ž. AB (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos, kuri priklausė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios nurodytos faktinės aplinkybės yra patvirtintos nuteistojo V. D. duotais parodymais. Jis parodė, kad A. Ž. telefonu jo prašė banko sąskaitos numerio, kuri yra AB (duomenys neskelbtini)banke ir jis telefonu jam padiktavo savo banko sąskaitos numerį. A. Ž. nesakė, kam jam reikalingas jo sąskaitos numeris. Po to, A. Ž. atėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė banko kortelės, jis ją davė. Jis tuo momentu nežinojo ar į jo banko sąskaitą buvo pervesti pinigai - 950 Eur. Pripažino, kad A. Ž. prašymu jis iš savo sąskaitos grynino 1000 Eur, bet galėjo būti 950 Eur. Kai pinigus išgrynino per tris kartus, perdavė juos A. Ž.. Jam A. Ž. nesakė, iš kur tie pinigai. Davė sąskaitos numerį, tačiau nežino, kokie buvo pervesti pinigai ir kam jie buvo naudojami. Todėl akivaizdu, kad A. Ž. gavo V. D. banko sąskaitos duomenis ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam nusikalstamos veikos vykdytojui padėjo įgyti daugiabučio namo savininkų bendrijai priklausančius 950 Eur. Nukentėjusioji J. I. parodė, kad į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, prisistatė G. Z. iš STT. Jis buvo labai susirūpinęs, kad nukentėjo labai daug žmonių, kad vykdomas tyrimas, kad saugumo prevencinis skyrius vykdo tyrimą dėl banko duomenų nuplaukimo, kad gresia pinigų išėmimas iš sąskaitų, kad nedelsiant reikia naikinti elektronines prieigas, pasakė, kad tuoj su ja sujungs T. P. ir ji turės jam suteikti elektroninio prisijungimo duomenis. Tuomet ji T. P. padiktavo prisijungimus prie jos asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini)banke, jis sakė, kad blokuos sąskaitas, paskui padiktavo ir vadovaujamo (duomenys neskelbtini)sąskaitos numerį esantį AB (duomenys neskelbtini)banke. Kai atsitokėjo, prarado 1150 Eur iš savo asmeninės sąskaitos ir 1100 Eur iš įmonės sąskaitos. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2250 Eur buvo pervesti D. V.. Aplinkybę, kad 2250 Eur buvo pervesti į D. V. banko sąskaitą, patvirtina liudytojo D. V. duoti parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. V. parodė, kad turi AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenis buvo davęs A. Ž., o jis davė jo sąskaitą kažkam, kad būtų pervesti pinigai. Jis nežino kas pervedė tuos pinigus, bet kai pinigai 2016-04-09 buvo pervesti į jo sąskaitą, jam paskambino A. Ž. ir liepė nuimti 2250 Eur. ir iš tų pinigų 150 Eur. pasiimti už savo sąskaitos davimą. Kitus pinigus nuėmęs atidavė A. Ž.. Šie duomenys patvirtina, kad A. Ž. gavo D. V. banko sąskaitos duomenis ir perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, todėl akivaizdu, kad be A. Ž. veiksmų nusikalstama veika nebūtų sėkmingai padaryta ir nebūtų įmanoma įgyti svetimą turtą. Nukentėjusioji V. J.-A. apklausos metu nurodė, kad 2016 m. balandžio 28 d., apie 14 val. 56 min., iš privataus numerio į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini)paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė AB (duomenys neskelbtini)banko saugos prevencijos skyriaus darbuotoju. Vyriškis jai pasakė, kad jos banko sąskaitoje yra atliekami neteisėti veiksmai ir yra būtina užblokuoti jos sąskaitą. Pokalbio metu iš jos išviliojo elektroninės bankininkystės kodus, prisijungimo slaptažodžius. Po pokalbio su vyriškiu, ji suprato, kad buvo apgauta ir užblokavo banko sąskaitą. Po to, gavo sms žinutę iš banko, kad iš jos banko sąskaitos į nepažįstamo asmens banko sąskaitą buvo pervesti 150 eurų. Iš banko sąskaitos išklotinės pamatė, kad jos pinigai buvo pervesti į nepažįstamo asmens A. R. banko sąskaitą. Tą aplinkybę, kad 150 Eur. buvo pervesti į A. R. banko sąskaitą patvirtina liudytojų D. V. ir A. R. duoti parodymai. Liudytojas D. V. parodė, kad 2016 m. balandžio pabaigoje, A. Ž. paprašė AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, kadangi jis minėtos sąskaitos neturėjo, tai paprašė A. R., abu nuėję į banką (duomenys neskelbtini)A. R. vardu atidarė sąskaitą. Jam už sąskaitos davimą A. Ž. siūlė pinigų, todėl jis sutiko. Kai A. R. atidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, jis tuomet skambino A. Ž., sudiktavo sąskaitos numerį. Būnant kartu su A. R., gavo SMS, kad į atidarytą sąskaitą pervesti pinigai -150 Eur., kuriuos A. Ž. liepė nuimti ir atiduoti jam, iš jų 20 Eur. pasiimant sau. Kartu su A. R. nuėmė pinigus, kurių 130 Eur. atidavė A. Ž.. Liudytojas A. R. viso proceso metu tvirtino, kad asmeniškai nei V. D. nei A. Ž. nepažįsta, kad maždaug 2016 metais, gyveno ir mokėsi bendrabutyje (duomenys neskelbtini)kuriame gyveno ir D., todėl jie susibendravo. Sustabdęs jį, D. paklausė ar jis nori užsidirbti pinigų. Kokiu būdu tai reikės daryti-neklausė. D. pasakė, kad čia nieko blogo nebus, tik iš kažkur į jo sąskaitą ateis pinigai. Jis galvojo, kad čia nebus nieko blogo, jei būtų buvę kažkas ne taip, būtų nesutikęs. Jam reikėjo tik duoti savo banko sąskaitą. Tą pačią dieną, jis vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini)banką (D. laukė lauke) ir atsidarė sąskaitą, kurią vėliau padavė D. T. D. kažkam paskambino, o jam liepė eiti toliau, kad nieko negirdėtų. Tačiau nors D. jam ir nesakė, kad kalbasi su „Boksioru“, bet jis nugirdo pravardę „Boksioras“ ir jam pasidarė aišku, kad kalbasi su „Boksioru“. Iš D. V. yra girdėjęs, kad A. Ž. pravardė yra „Boksioras“. Pokalbio negirdėjo, nes jam buvo pasakyta paeiti toliau. Po pokalbio D. liepė laukti, kol į sąskaitą įkris pinigai. Tą pačią dieną, nuėjęs į banką, sužinojo, kad į jo sąskaitą įkrito apie 148 Eur, iš kurių jis virš 100 Eur nuėmė. D. jam iš tos sumos davė 8 ar 10 Eur, o kitus pasiėmė pats. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasinaudojo svetimomis banko sąskaitomis ir apgaulės būdu įgijo svetimą turtą. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusios negali atpažinti ir patvirtinti, kad telefonu kalbėjo su A. Ž. nepaneigia aplinkybės, kad A. Ž. gavo V. D., D. V. ir A. R. banko sąskaitų duomenis ir savo veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įgyti svetimą turtą. Pažymėtina, kad A. Ž. neva nežinojimą, jog daroma nusikalstama veika, paneigia ir tas faktas, jog jis kaip atlygį už banko sąskaitos davimą, leido tiek V. D., tiek D. V. pasilikti atitinkamai vienam 150 Eur, kitam - 20 eur
14. Nuteistasis skunde teigia, kad banko sąskaitų prašė G. G. ir, kad gavęs sąskaitų duomenis perduodavo jam, tačiau nežinojo, kad jos yra naudojamos nusikaltimams daryti. Aplinkybės, kad banko sąskaitų duomenų prašė būtent G. G. nėra patvirtintos byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas G. G.. Jis parodė, kad A. Ž. nepažįsta, nėra giminaitis. Piniginiai reikalai gal ir sieja, bet nieko jis nedarė, buvo R. V., jis bendravo su Ž.. Paaiškino, kad vieną kartą, kai reikėjo atiduoti skolą M. B., pataisos namuose R. jam atnešė Ž. sąskaitą. R. paprašė, kad Ž. nuimtų pinigus ir grąžintų skolą, neaiškino kokie tai pinigai. Ž. nuėmė pinigus ir grąžino skolą. Tai buvo vienkartinis atvejis. Pataisos namuose nėra buvęs su juo, laisvėje nėra jo susitikęs. Jis neprašė A. Ž. banko sąskaitų, į kurias būtų galima pervesti pinigus. V. D., D. V. sąskaitų nežino. D. girdėtas, A. nepažįsta. Kitų asmenų sąskaitų per Ž. tikrai neprašė, nebuvo tokių atvejų, kad Ž.diktuotų sąskaitas, nes jis pats turi savus kompiuteristus. G. G. pripažino, kad iš žmonių išvilioja pinigus, kad yra teistas už sukčiavimą ne vieną kartą, jam su R. yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo. Netikėti liudytojo G. G. parodymais apygardos teismas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas M. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad A. Ž. nepažįsta, atliko bausmę Kybartų PN viename būrelyje su G., jį pažįsta. Jis patvirtino, kad G. G. buvo jam skolingas 2000 Eur., nes pataisos namuose vyksta pirkimai-pardavimai, gauna geresnius telefonus ir pardavinėja, buvo pardavęs G. G. kelis telefonus, todėl jis liko skolingas jam. Pavedimai buvo padaryti jo draugams laisvėje, į pašto skyrių A. V. ir G. V.. A. Ž. darė pavedimą jo draugei G., kiek jam žinoma Ž. yra G. G. pažįstamas, gali būti, kad G. liepė pervesti pinigus. 2016 m. balandį galėjo būti pervesti pinigai. Iš kur pinigai ir kieno pinigai M. B. nesidomėjo, nes G. G. buvo jam skolingas. Tik vėliau sužinojo, kad dėl tų pinigų G. G. turėjo problemų, nes tie pinigai buvo vogti. Toks įvykis buvo tik vieną kartą. Apie jokius atlygius, žmonių suradimus M. B. nieko nežino. Šie paminėti atvejai liečiantys G. G. ir M. B. neturi jokių sąsajų su A. Ž. kaltinamajame akte inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, todėl A. Ž. iškelta versija, kad nagrinėjamu atveju G. G. prašė banko sąskaitų duomenų yra atmetama. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo, jog tai yra apgaulės būdu gauti pinigai, paneigia nuteistojo V. D. parodymai. Nuteistasis V. D. patvirtino, kad 2016 m. kovo mėnesį pas jį į namus atėjo A. Ž., jie abu išėjo į gatvę, A. Ž. paskambino kažkoks žmogus ir padiktavo jam skaičius. Jis tų skaičių neužsirašinėjo, tada naudojosi NOKIA telefono aparatu, telefono Nr. nepamena, internetinė prieiga buvo telefone. Prie kieno sąskaitos jungėsi - nepamena, kiek sąskaitoje buvo pinigų, nematė, nes A. Ž. tada buvo paėmęs jo telefoną ir viską pats suvedinėjo. A. Ž. turėjo A. R. sąskaitos numerį, į tą sąskaitą pervedė 150 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo A. Ž. telefonu perdavė nukentėjusiosios V. J.-A. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, o pastarasis neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas V. D. mobiliojo ryšio telefonu ir jame esančiu mobiliuoju internetu, prisijungė prie V. J. – A. sąskaitos elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas: 150 Eur pervedimą iš šios sąskaitos į A. R. priklausančią sąskaitą. Todėl akivaizdu, kad A. Ž. suprato, jog jungiasi prie svetimos elektroninės sąskaitos, numatė, kad tai daro neteisėtai ir norėjo pasisavinti svetimą turtą. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimo darymo metu, telefono, iš kurio buvo skambinta V. J. – A., buvimo vieta yra Kybartų pataisos namai nepaneigia A. Ž. neteisėtų veiksmų, priešingai – šios aplinkybės patvirtina V. D. parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino A. Ž., o pastarajam padiktavus nukentėjusiosios V. J.-A. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, A. Ž. neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Ž. pats suvesdamas finansinei operacijai reikalingus duomenis ir atlikęs finansines operacijas suprato ir turėjo suprasti savo nusikalstamus veiksmus. Tai paneigia nuteistojo versiją, kad jis nežinojo, jog tie pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu.
15. Nors nuteistasis teigia, kad V. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu negali būti savarankišku įrodymų šaltiniu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, tas pačias aplinkybes. Pagal BPK 20 straipsnio prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. Iš 2016 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio neteisėtai buvo jungtasi prie nukentėjusiosios V. J.–A. banko sąskaitos priklauso telefono numeriui (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šis telefono numeris priklauso V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas V. D., adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti objektai: išankstinio apmokėjimo SIM kortelės (duomenys neskelbtini)laikiklis (ant kortelės užrašytas SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini) bei dalis mėlynos spalvos išankstinio apmokėjimo SIM kortelės (duomenys neskelbtini)laikiklio (ant dalies laikiklio matyti užrašai: „PIN: (duomenys neskelbtini), PUK: (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad V. D. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu ir sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl jokių abejonių nekelia. Visi šie duomenys laikytini tinkamais įrodymais.
16. Skundžiamuoju nuosprendžiu A. Ž. paskirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis nesutinka su teismo paskirta bausme, teigia, kad bausmė yra per griežta, paskirta neatsižvelgus į bausmės skyrimo pagrindus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus (pagal BK182 straipsnio 1 dalį du epizodai), tris apysunkius nusikaltimus (pagal BK 215 straipsnio 1 dalį trys epizodai) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį). Taip pat įvertino faktą, kad A. Ž. anksčiau teistas eilę kartų, teistumai neišnykę, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą ir nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę, kuri nėra per griežta ir ji atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, yra proporcinga padarytiems nusikaltimams ir atitinka nuteistojo asmenybę (BK 54 str.).
17. Atsakant į nuteistojo prašymą, įskaityti laiką, laiką išbūtą suėmime ir subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui priimant 2017 m. rugpjūčio 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 29 d., todėl akivaizdu, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas negalėjo ir neturėjo pagrindo subendrinti keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Kadangi skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas paprastai yra susijęs su nuteistojo teisinės padėties bloginimu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu. Kita vertus, kolegija taip pat nurodo, kad BPK 362 straipsnis, reglamentuojantis su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimą, 4 dalyje numatyta, kad neaiškumus pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Todėl kilus neaiškumams dėl galutinės subendrintos bausmės, pirmiausia turėtų nuspręsti paskutinįjį nuosprendį priėmęs teismas - Panevėžio miesto apylinkės teismas.
18. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta remiantis išsamiais, byloje ištirtais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. BPK pažeidimų nenustatyta, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.