Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo A. G. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

G. Š. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas panaikinta.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti – kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dėl G. Š. išteisinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimti naują nuosprendį: G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę G. Š. paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti visą atliktą bausmės laiką skirtą pagal 2011 m. liepos 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį. Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš G. Š. A. G. naudai 5000 Lt.

Mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendis dėl G. Š. išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, nes teismo padarytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, išteisindamas G. Š. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Parodė, kad G. Š. įkando jam į nosį. Kai kando, perbraukė dantimis nosį, labai akivaizdžiai sužalojimo nesimatė. Po šio užpuolimo jis negalėjo atlikti savo pareigų, nes tuo metu atstovavo V. Š., buvusią G. Š. sutuoktinę. Po įvykio niekam nesiskundė, bet po tokio šoko nebegalėjo tinkamai atstovauti savo klientės. Jis kreipėsi į ekspertus tą pačią dieną. Prašė G. Š. paskirti areštą, nes padaryta eilė nusikaltimų, buvo taikytos švelnesnės sankcijos, skirtos švelnesnės bausmės, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti. G. Š. visiškai nesigaili, po incidento kokį pusmetį, kai niekas nematydavo jis nuolat jam rodydavo nosį ir šaipydavosi, rašė komentarus, iš kurių akivaizdu, kad juokėsi iš jo.

Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis G. Š. prašė apeliacinius skundus atmesti, nes mano, kad akivaizdžiai, įžūliai, tendencingai siekiama jį nuteisti, kai visi liudytojai duoda parodymus prieš V. G., paneigia visus jo melagingus parodymus. Mano, kad vaizdo įrašas paneigia A. G. parodymus. Liudytojas sakė, kad konflikto nebuvo, necenzūrinių žodžių negirdėjo, o visi girdėjo, kad kažkas kažką „pasiuntė“, klausė, o tai reiškia mačius kas išprovokavo tą situaciją. Teigia, kad teismas neturėtų vadovautis V. Š. parodymais, nes yra paneigiami ir kitų liudytojų parodymų. Neigia kandęs A. G., o ekspertizė patvirtino tik A. G. žodžius, o ne faktą, kad buvo įkąsta.

Išteisintojo G. Š. gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo A. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kaltinant G. Š. pagal BK 284 str. 1 d., nusprendė jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, tik išdėstė ištirtus įrodymus, bet iš esmės išsamiai, visapusiškai ir pilnutinai jų neanalizavo ir nenurodė jokio aiškaus jų įvertinimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje darė išvadą, kad niekas nepatvirtino G. Š. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais plūdus nukentėjusįjį. Taip pat niekas nepatvirtino matęs kaip kaltinamasis G. Š. įkando nukentėjusiajam į nosį, ir nors nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas įrodytas specialisto išvada, tačiau laikė, jog nėra jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad tai galėjo būti padaryta G. Š.. Nukentėjusiojo A. G. ir liudytojos V. Š. parodymus laikė melagingais ir jais nesirėmė. Būtent todėl kaltinamąjį išteisino dėl jam pareikšto kaltinimo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas, neabejodamas kaltinamojo parodymų patikimumu, pastarųjų nelygino su kitais ištirtais įrodymais (paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga), galimai patvirtinančiais ar paneigiančiais G. Š. atpasakotas įvykio aplinkybes.

Taigi skundžiamas nuosprendis yra ydingas, neaiškus ir nemotyvuotas, ką aiškiai parodo ir apeliantų skunduose išdėstyti argumentai, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą kaltinamojo G. Š. atžvilgiu ir jį išteisino BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Pagal teismų praktiką visuomenės sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-55/2011). Jei nusikalstamą veiką stebi ir vienas asmuo bei dėl vykdomos nusikalstamos veikos (kaip ir asmuo prieš kurį naudojamas fizinis smurtas) jis pasijunta nejaukiai, sutrinka, patiria neigiamas emocijas, pajunta grėsmę, būna šokiruotas, tuo labiau laikoma, jog visuomenės rimtis buvo sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-452/2011, 2K-410/2011).

Esminiai požymiai veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. 1 d. yra padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

BK 284 str. 1 d. objektas yra viešoji rimtis, viešoji tvarka, papildomas objektas yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas.

Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis, neteisėtas asmens laisvės ribojimas ir pan.

Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.).

Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).

Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).

Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2013).

Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtina viešosios tarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–130/2013)

Nusikalstamos veikos pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. Š. inkriminuotus jam veiksmus atliko viešoje vietoje – Šiaulių miesto apylinkės teismo patalpose, prie 208 kabineto. Pažeisti valstybės saugomi gėriai – viešoji rimtis ir viešoji tvarka, žmogaus sveikata bei orumas.

Šiuo konkrečiu atveju įžūliais kaltinamojo veiksmais laikytinas jo agresyvumas A. G. atžvilgiu, pasireiškiantis agresyviu, piktu, grasinančiu ėjimu link nukentėjusiojo ir taip nukentėjusįjį stumiant bei įspraudžiant į kampą, ant jo šaukiant, parodant jam nepagarbą aplinkinių atžvilgiu, po to jam įkandant į nosį.

G. Š. elgesys ir veiksmai laikytini įžūliais, šiuo konkrečiu atveju pasireiškę kaltinamojo agresyvumu, piktumu, grasinančiu ėjimu puolant nukentėjusįjį taip jį stumiant ir tokiu būdu kėsinantis panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o po to jam įkandant į nosį.

Padariniai – A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruvos dešiniame nosies sparnelyje bei pažeistas valstybės saugomas gėris – viešoji rimtis ir tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos kilimo aplinkybes, tai, jog nukentėjusysis A. G., kaip V. Š. atstovas civilinėje byloje, gynė klientę nuo netinkamo G. Š. elgesio, bendravimo su V. Š., o G. Š., rodė savo nepasitenkinimą dėl A. G. įsikišimo, šiuo konkrečiu atveju G. Š. laiko konflikto iniciatoriumi.

Tiek pats kaltinamasis G. Š., tiek apklausti nukentėjusysis, liudytojos I. B., S. B., parodė, kad G. Š. sakė keiksmažodį, necenzūrinius žodžius panaudodamas užduodant klausimą. Įvertinus visų apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis G. Š. 2011 m. balandžio 20 d. apie 14.00 val., viešoje vietoje, Šiaulių miesto apylinkės teismo patalpose sakė necenzūrinius žodžius klausime „ką tu čia, ko tu mane pasiuntei „n...ui“, t. y. bendrame kontekste.

Faktą, kad G. Š. buvo agresyviai nusiteikęs A. G. atžvilgiu, akivaizdžiai patvirtina filmuota vaizdo medžiaga bei tai tvirtina liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Filmuota vaizdo medžiaga patvirtina, kad A. G. išėjus iš kabineto, G. Š. agresyviai, piktai, grasinant, su nepasitenkinimu ėjo link jo stūmė kūnu jį tolyn bei kažką piktai, garsiai sakė, t. y. šaukė. Pats kaltinamasis G. Š. sutinka, kad nepasitenkinimas A. G. atžvilgiu buvo atsiradęs dėl galimai jam ištartų žodžių.

Kaltinamojo G. Š. įžūlų elgesį tvirtina ir ta aplinkybė, jog jis eidamas nukentėjusiojo link, ant jo šaukė, tuo sukeldamas viešoje vietoje triukšmą, kuris atkreipė ne tik tuo metu buvusių aplinkinių dėmesį. G. Š. šaukimo faktą įrodo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme liudytojos S. B. parodymai, kad G. Š. „šaukė“, „buvo šurmulys sukeltas“, „jie žodžiavosi“ (1 t. 22 b. l., 2 t. 140-141 b. l.) bei kad, ji, reaguodama į situaciją, šaukė: „Š., baik“, „Nebepulk“, kas rodo buvus neramų ir netylų bendravimas tarp dviejų asmenų viešoje vietoje, o šaukimą, rėkimą, dėl ko buvo aplinkiniams akivaizdu, kad vyksta konfliktas. Tą aplinkybę tvirtina ir nukentėjusysis A. G. pačiame pirminiame pareiškime, nurodęs, kad G. Š. jį užpuolė, šaukė ant jo, ir pasitraukė kitiems pasipiktinus ir šaukiant baigti (1 t. 4, 9-11 b. l., 2 t. 136-139 b. l.). Taip pat tai, kad G. Š. šaukė teismo patalpose, tvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Š. (1 t. 19-20 b .l.), taip pat šurmulį bei konfliktuojančius asmenis raminant girdėjo liudytoja J. J., patvirtinusi tai tiek pirmosios instancijos teisme (2 t. 166-167 b. l.), tiek apeliacinės instancijos teisme, bei kaltinamojo G. Š. tuo metu civilinėje byloje buvusi atstovė ir pirmosios instancijos teisme apklausta I. B., parodžiusi G. Š. „garsiai kelis kartus“ klausus A. G. (2 t. 168 b. l.). Be to, kad G. Š. garsiai kalbėjo galima spręsti ir iš trumpos filmuotos vaizdo medžiagos. O tai, kad buvęs triukšmas, atkreipė ne tik tuo metu buvusių aplinkinių dėmesį, įrodo filmuota vaizdo medžiaga, bei liudytojų S. B. ir J. J. parodymai, iš kurių matyti, jog iš vieno kabinetų išėjo asmuo, kuris, minėtų liudytojų nuomone, panašus į advokatą R. D., paėjęs į priekį, keletą kartų atsisuko atgal ir žiūrėjo į asmenis buvusius prie teisėjo A. M. kabineto Nr. 208. Prieštaringi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kad iš kabineto buvo išėję teisėjai, kad apie atsitikimą sakė policijos pareigūnui ir jis buvo išėjęs, žiūrėjo, iš minėto vaizdo rašo nenustatytos, tačiau tai nėra tos esminės aplinkybės, kurios paneigtų filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotą asmenį, kuris į G. Š. padarytą viešosios rimties sutrikdymą atkreipė jo dėmesį.

Ir nors kaltinamasis G. Š. teisminio nagrinėjimo metu teigia tik klausęs, tačiau įvertinus visų asmenų parodymus, baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, bei atsižvelgus, jog tuo metu teismo patalpų koridoriuje nebuvo nė vieno žmogaus, buvo tylu ir kitam asmeniui galima užduoti klausimą ramiu tonu bei tokiu būdu, kad kitiems nereikėtų šaukti „Š., baik“ ir ne kartą, darytina išvada, kad G. Š. viešoje vietoje šaukė, tuo sukeldamas triukšmą ir sutrikdė viešąją rimtį.

Kaltinamojo G. Š. aktyvūs veiksmai A. G. atžvilgiu esant šalia kitiems asmenims moralės požiūriu vertintini kaip prieštaraujantys nustatytai viešajai tvarkai viešoje vietoje – teismo patalpose, yra patvirtinti aplinkinių asmenų, tarp jų ir teismo darbuotojų. Toks elgesys sąlygojo išgąstį, šoką bei baimę kas bus toliau ir kuo viskas baigsis, pasipiktinimą, nemalonius išgyvenimus. Šiuo išgyvenimus ir pojūčius tvirtino nukentėjusysis, liudytoja S. B. viso baudžiamojo proceso metu, liudytoja V. Š. ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja J. J. teisminio nagrinėjimo metu.

Nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam A. G. kaltinamasis G. Š. įkando į nosį ir tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvos dešiniame nosies sparnelyje. Nors kaltinamasis neigia kandęs, o liudytojos S. B. ir I. B. teigia tiesiogiai nematę kandimo momento, kadangi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. Š. į liudytojas stovėjo nugara, taip pat po įvykio nematę ir paties sužalojimo, ir tik nukentėjusysis A. G. bei liudytoja V. Š. parodo aplinkybę dėl įkandimo, tačiau šių dviejų asmenų parodymus tvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2011-04-21 specialisto išvada Nr. 486/11/(04) (1 t. 17 b. l.) bei pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. S. (2 t. 164-165 b. l.). Be to, pats kaltinamasis, liudytoja V. Š., nukentėjusysis, liudytoja S. B. parodė, kad G. Š. ėjo link A. G. ir bandė galva suduoti nukentėjusiajam į veidą, tačiau šio smūgio nesudavė, kadangi nukentėjusysis spėjo pasitraukti. Taigi, tai tvirtina, kad asmuo tiesiogine tyčia siekė panaudoti fizinį smurtą viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu ir taip aplinkiniams matant viešoje vietoje sužaloti nukentėjusįjį. G. Š. galvos linksėjimas į priekį, kuris stebimas ir vaizdo įraše, buvo ne vienas, todėl, vertinant G. Š. veiksmus konstatuotina, jog jis turėjo objektyviai realią galimybę įkąsti nukentėjusiajam į nosį ir pasinaudodamas tuo, įkando nukentėjusiajam į nosį, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nors konfliktas vyko trumpą laiką, tačiau tuo buvo sutrikdyta normali Šiaulių miesto apylinkės teisme dirbančiųjų teismo posėdžių sekretorių S. B., J. J. darbo veikla, kas leidžia konstatuoti realų viešosios tvarkos sutrikdymą. Tai tvirtina ta aplinkybė, jog S. B. sustojo prie kabineto durų, stebėjo konfliktą, kurio metu G. Š. šaukdamas agresyviai, piktai, grasinančiai puolė ant A. G., nustūmė į kampą tarp gėlių, dėl to jai teko įsikišti bei raminti G. Š., kas sąlyginai lėmė, kad ji negalėjo ramiai eiti ir dirbti tiesioginio savo darbo kabinete. Taip pat tai tvirtina ir J. J., kuriai buvo užkirstas kelias patekti į teisėjo kabinetą, ji buvo priversta „laviruoti“ tarp konfliktuojančių asmenų, atsiprašinėti jų, matyti, kaip nereaguoja į jos atsiprašymus, „spraustis“ per konfliktuojančių asmenų vidurį tikslu patekti į teisėjo kabinetą tinkamam ir savalaikiam savo darbo atlikimui.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas G. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, daro išvadą, kad ja buvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ir kitiems teisiniams gėriams, sukėlė realų pavojų žalai atsirasti.

Šios veikos pavojingumas įvertintinas tuo aspektu, kad siekiant nutraukti G. Š. agresyvius veiksmus įsikišo kiti asmenys, t. y. liudytoja S. B. nurodydama nutraukti tokius veiksmus, kurių dėka galimai ir buvo nutraukta ši G. Š. padaryta nusikalstama veika, liudytoja J. J., ėjusi į jų tarpą ir tuo trukdydama, išskirdama sudarant didesnį atstumą tarp konfliktuojančių asmenų bei tuo pačiu iš dalies prisidėdama nutraukiant neteisėtus G. Š. veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad vertinant G. Š. padarytą veiką pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, ji pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Tai, kad G. Š. turėjo tyčią ir tikslą sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kadangi kaltinamasis suvokė esąs viešoje vietoje – Šiaulių miesto apylinkės teismo koridoriuje ir dėl nepasitenkinimo nukentėjusiuoju, tikslu jį įbauginti, išgąsdinti, pažeminti jo orumą, paniekinti kitų akivaizdoje, pademonstruoti save ne tik jam, bet ir aplinkiniams, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, agresyviai, piktai, grasinančiai puldamas stūmė nukentėjusįjį, bandydamas panaudoti fizinį smurtą – suduoti galva į galvą, po ko sužalojo įkąsdamas nukentėjusiajam į nosį, tokiais veiksmais sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Surašydamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų apie tai, kad juos šokiravo agresyvus, piktas, grasinantis kaltinamojo G. Š. elgesys bei veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, o tai nulėmė šių asmenų baimę, išgąstį, nepasitenkinimą, sąlygojo šių asmenų veiksmus, kuriais buvo bandoma nutraukti neteisėtus veiksmus, tuo pačiu apginant nukentėjusįjį.

Sprendžiant klausimą dėl G. Š. kaltės, atsižvelgtina į tai, kad A. G. visą laiką traukėsi nuo G. Š., sakė: „Š., nesikabinėk“, stengėsi išvengti konflikto ir tiesioginių kaltinamojo smūgių galva jam į veidą, todėl kaltinamojo išsakyta versija tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, kad A. G. jį išprovokavo savo neteisėtais veiksmais, atmestina.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo G. Š. nuomone išsakyta apeliacinė instancijos teismo posėdyje, kad filmuota vaizdo medžiaga nėra pilnai informatyvi, tačiau įvertinus filmuotos vaizdo medžiagos turinį bei visų baudžiamojo proceso dalyvių parodymus, darytina išvada, kad šioje filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuota konflikto, kurio iniciatorius, besitraukiančiojo A. G. atžvilgiu, yra G. Š.. Šioje filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip G. Š. agresyviai, piktai, grasinančiai krūtinę į priekį atstatęs eina A. G. link, patvirtina jo kėsinimąsi panaudoti fizinį smurtą A. G. atžvilgiu.

Kadangi G. Š. necenzūriniai žodžiai pasakyti klausime bendrai, todėl šiame kontekste nepatvirtina fakto, kad G. Š. vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu tuo jį įžeisdamas bei pažemindamas, todėl iš G. Š. kaltinimo šalintina aplinkybė dėl necenzūrinių žodžių vartojimo nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu ir nustatytina, kad G. Š. vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis byloje surinktų įrodymų analize tikslina G. Š. padarytus veiksmus ir nustato, kad jis 2011 m. balandžio 20 d. apie 14.00 val., viešoje vietoje, Šiaulių miesto apylinkės teismo patalpose, adresu Vilniaus g. 247, Šiauliuose, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius ir agresyviai, piktai, grasinančiai kūnu puldamas stūmė nukentėjusįjį A. G. į kampą, po to įkando jam į nosį bei padarė A. G. kraujosruvas dešiniame nosies sparnelyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais G. Š. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokie G. Š. veiksmai pripažintini įžūliu elgesiu, panaudojant fizinį smurtą ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, nes buvo nepaisoma visuomenėje galiojančių normų bei demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą, nesvarsto BK 37 str. taikymo G. Š. galimybės, nes nelaiko tai mažareikšmiškumu vien todėl, kad ši veika buvo nutraukta kitiems asmenims įsikišus, o ne paties G. Š. nutraukta bei dėl G. Š. veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – nusikalstama veika tyčinė, padarytas nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadija – baigtinė. Kaltinamasis G. Š. teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, dėl ko pagal BK 27 str. laikytinas recidyvistu. (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VPS Pietinės policijos pranešimu G. Š. atžvilgiu yra 4 V. Š. skundai, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, administracine tvarka nebaustas, kitų gyventojų skundų nėra (1 t., 69 b. l.), nedirbantis, taip pat neigiamai charakterizuojamas dėl netinkamo elgesio šeimoje. Nukentėjusiajam A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinė instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 str. 1 d. sankcijoje nurodytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant kaip šios bausmės vidurkį – 1 metus laisvės apribojimo bei nustatant papildomus įpareigojimus, įpareigojant G. Š. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę G. Š. paskiriant laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Dėl neturtinės žalos dydžio

BPK 115 str. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Pagal BPK 113 str. 2 d. nuostatas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Patirta neturtinė žala – didžiulių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, įtampos, streso, nuoskaudos ir pan., tarp teismo nuosprendžiu konstatuotų kasatorių neteisėtų veiksmų (įvykdyto nusikaltimo) ir ieškovės patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje baudžiamojoje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Pažymėtina, jog padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą.

Nukentėjusysis A. G. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 13 b. l.) už išplūdimą jį necenzūriniais žodžiais, įkandimą į nosį, tuo padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, viešą jo pažeminimą bei sukeltą didelį diskomfortą. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog kaltinamasis G. Š. būtų A. G. iškeikęs necenzūriniais žodžiais, o nukentėjusiajam A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva dešiniame nosies sparnelyje bei jis viešai pažemintas G. Š. įžūliu elgesiu, t. y. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje ėjimu agresyviai, piktai, grasinančiai, taip laikinai apribojant A. G. galimybę laisvai judėti, kas nukentėjusįjį šokiravo, sukėlė jam pasipiktinimą, trumpalaikį diskomfortą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė.

Remiantis išdėstytu, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo G. Š. priteistina 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. G. naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p., 331 str., kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį.

G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę G. Š. paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti visą atliktą bausmės laiką skirtą pagal 2011 m. liepos 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš kaltinamojo G. Š. civilinį ieškinį 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) sumai nukentėjusiojo A. G. neturtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – kompaktinį diską, palikti baudžiamojoje byloje.