Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovei Aušrai Pietarytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. M., išnagrinėjusi L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas L. M. surašytas už tai kad ji, būdama UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2016-05-04 pavedusi buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. J. vežti per sieną brokuotą krovinį (prekė-melžimo aparatų dalys-spenelių užmovos) gamintojas „COO BELBEPORI“, t. y. leisdama 2016-05-04 jį pergabenti į Baltarusiją, adresu Zavodskaya 10, BY Bobruisk, Krupskij, nesudarius su R. J. darbo sutarties ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str., bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Aušra Pietarytė prašė L. M. paskirti nuobaudą pagal ATPIK 41³ str. 1 d. už nelegaliai dirbusį asmenį. Paaiškino, kad faktas, kad išrašytas įgaliojimas atstovauti įmonę, gabenti krovinius, prilygsta darbo santykiams.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad supranta dėl ko yra traukiama atsakomybėn, tačiau su kaltinimu nesutiko, paaiškino, kad R. J. paprašė ne kaip darbuotojo, o kaip patikimo asmens, kuris vyko savo tikslais į Baltarusiją, grąžinti tiekėjui nekokybiškas prekes. Prekę įsigijo siuntų tarnybos pagalba, ji pamanė, kad bus patikimiau, jei jis nuveš tą prekę. Ji jo nesamdė kaip kurjerio, tai buvo jos asmeninis prašymas. Ji manė, kad jis tą daiktą vešis, kaip savo asmeninį. Jai nebuvo žinoma to daikto vertė. Tam žmogui prekę lydinčių dokumentų nedavė, važtaraščio irgi nebuvo. Manė, kad jis „prasmuks“ pro sieną. Jos prašymu, V. R. atspausdino jam įmonės standartinį įgaliojimą, tuo tikslu, jeigu muitininkai paprašys, todėl liko nurodytas 10 metų jo galiojimo laikas. Niekas jai nedavė nurodymo siųsti neįdarbinto žmogaus į komandiruotę. Ji tuo metu buvo klientų aptarnavimo specialistė, laikinai einanti direktoriaus pareigas. V. R. pagal Registrų centrą skaitėsi kaip direktorius, todėl jis pasirašė įgaliojimą, tačiau jis tuo metu toje įmonėje nedirbo. Jų įmonių grupė didelė, jis dirbo kitoje grupės įmonėje. Akcininkas įsakymu jai pavedė eiti direktorius pareigas, nuo 2015 m. balandžio tas pareigas ėjo ji. Nežinojo, kad tas žmogus turi būti įdarbintas, ji tiesiog paprašė jo paslaugos. Įgaliojimo J. pats paprašė. Jis gal yra kitos įmonės pavedimu važiavęs, todėl prašė įgaliojimo. Nežino kaip pas jį atsirado „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinis važtaraštis. Šiuo metu ypatingai tikrina visus dokumentus, tikrai nenorėjo tokio pažeidimo padaryti, taip nutiko dėl jos nepatyrimo, deda pastangas, kad taip daugiau neįvyktų. Jos atlyginimas yra minimalus, gauna virš 300 eurų, gyvena viena, turi paėmusi būsto kreditą, bankui moku po 200 eurų. Dirba vienoje darbovietėje. Dėl surašyto akto pastabų neturėjo. Prašė atsižvelgti į jos situaciją ir skirti mažesnę baudą nei numatyta.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“, todėl pažįsta L.. Dažnai važinėja į Baltarusiją, kadangi ten kuria verslą. Baltarusijoje gyvenantis pažįstamas D. paprašė, sekantį kartą važiuojant į Baltarusiją, jam atvežti Lietuvoje esančią brokuotų gumų partiją, kurią turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbanti L. taip pat prašė nuvežti dėžes į Baltarusiją, ir kadangi ten dažnai važinėjo, sutiko dvi dėžes nuvežti. Norėdamas apsidrausti dėl galimų problemų pasienyje, jis kreipėsi į muitinės tarpininkų įmonę, esančią Šilutės plente, kur gavo patarimą suforminti prekių tranzitą iki sienos. Muitinės tarpininkai paruošė sutartį su UAB duomenys neskelbtini)“, kurią nuvežė minėtai įmonei. Visais dokumentais rūpinosi jis. Muitinė suformino tranzitinę deklaraciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė jam įgaliojimą, nes jis vyko į Baltarusiją kaip privatus asmuo. Iš Lietuvos jį išleido su kroviniu be jokių problemų, tačiau į Baltarusiją jo neįleido, paaiškindami, kad jis nors ir turi CMR važtaraštį , tačiau vežėjo statuso neturi, nes nėra įmonės darbuotojas .Jį sugrąžino Lietuvos muitinę. Praleidęs muitinėje 7 val. jis išsiaiškino, jog kaip privatus asmuo jis negalėjo vežti įmonės prekes , todėl po ilgų procedūrų buvo suforminta tranzitinė deklaracija atgal iki Klaipėdos muitinės. Grįžus per sieną, jis atidavė dėžes vilniečiams iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išvyko į Baltarusiją. D. jis pranešė, kad jam krovinio atvežti negalės. Veždamas tas dėžes į Baltarusiją jis norėjo padėti savo pažįstamam D.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos 2016-08-09 Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0920 - 0353 matyti, kad pagal 2015-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko N. P. sprendimą Nr. 20150401/01, nuspręsta nuo 2015-04-03 atleisti V. R. iš direktoriaus pareigų ir nuo 2015-04-04 pavesti laikinai eiti direktoriaus pareigas kliento aptarnavimo specialistę L. M.. Naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K., vienintelio akcininko N. P. 2016-05-27 sprendimu Nr. 2016-05-27/01, paskirtas eiti direktoriaus pareigas nuo 2016-05-27. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einanti direktoriaus pareigas L. M. 2016-08-03 raštiškame paaiškinime, teigia, kad ji žinodama, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. J., asmeniniais tikslais vyksta į Baltarusiją, 2016 m. gegužės mėnesį paskambino minėtam darbuotojui ir paprašė, kad jis grąžintų brokuotą krovinį gamintojams „COO BELBEPORI“, t. y. jį nuvežtų į Baltarisiją, adresu Zavodkaya 10, BY Bobruisk, Krupskij r. Pasak bendrovės darbuotojos L. M., 2016-05-04 R. J. atvyko pasiimti krovinio ir paprašė įgaliojimo, kuris reikalingas kertant sieną, todėl ji kreipėsi į tame pačiame ofise dirbantį kolegą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. R., kad jis atspausdintų įgaliojimą, ant kurio ji pati uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudą. R. J. 2016-08-03 raštiškame paaiškinime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės. Įvertinus tai, jog juridinis asmuo siejamas sutartiniais santykiais su pervežimo paslaugą teikiančiais asmenimis, t. y. fizinis asmuo R. J. veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo pagal 2016-05-04 pasirašytą įgaliojimą Nr. 2016-05-04/01, konstatuotina, kad tarp bendrovės ir pervežimo paslaugą teikiančio asmens susiklostė darbinai santykiai. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. nežinojo apie krovinio grąžinimą, o buvęs direktorius V. R. kolegei padėjo neatlygintinai, todėl konstatuotina, kad laikinai einanti direktoriaus pareigas L. M. veikė kaip minėtos įmonės darbdavį atstovaujantis asmuo, leido buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. J. 2016-05-04 pergabenti per sieną į Baltarusiją minėtai bendrovei priklausantį krovinį, nesudarius darbo sutarties ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV. Tokiu būdu L. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einanti direktoriaus pareigas, leidusi dirbti R. J., kaip minėtos įmonės atstovas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. (b. l. 4).

Iš 2016-08-03 L. M. paaiškinimo matyti, kad įmonė gavo brokuotas prekes, ji sužinojusi, kad buvęs įmonės darbuotojas vyksta asmeniniais reikalais į Baltarusiją, paprašė jo nuvežti brokuotas prekes, t. y. grąžinti jas, buvęs darbuotojas sutiko, tačiau paprašė duoti jam įgaliojimą, ji paprašė buvusio įmonės direktoriaus išduoti įgaliojimą, apie jokį atlygį su buvusiu darbuotoju už prekių grąžinimą nebuvo tartasi (b. l. 18).

Iš 2016-08-03 paaiškinimo matyti, kad V. R. paaiškino, jog 2016-05-04 paprašytas L. M. atspausdino įgaliojimą R. J. ir jį pasirašė, tačiau jokio atlygio už tai negavo (b. l. 14).

Iš 2016-08-03 paaiškinimo matyti, kad R. J. paaiškino, jog 2016-05-04 paprašytas L. M. sutiko neatlygintinai nuvežti prekes į Baltarusiją, tačiau to nepadarė, nes dėl nežinojimo nebuvo sutvarkyti visi dokumentai (b. l. 15).

Iš 2016-08-03 paaiškinimo matyti, kad V. K. paaiškino, jog atlikus patikrinimą įmonėje dėl nelegalaus darbo, jam tapo žinoma, kad įmonės darbuotoja L. M. paprašė buvusio įmonės darbuotojo R. J. nuvežti į Baltarusiją brokuotas prekes, tam R. J. buvęs įmonės direktorius V. R. išrašė įgaliojimą, tačiau R. J. nepavyko grąžinti prekių, nes jis neturėjo visų reikalingų dokumentų, taip pat pažymėjo, kad su R. J. apie jokį atlygį nebuvo tartasi (b. l. 17).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-08-08 R. J. nėra darbuotojų sąraše (b. l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2014-10-20 darbo sutarties Nr. 9 matyti, kad R. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014-10-21 (b. l. 28), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-05 įsakymo Nr. 20160105/01 matyti, kad R. J. buvo atleistas nuo 2016-01-05 savo noru (b. l. 29).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek liudytojo R. J. paaiškinimai duoti pažeidimo tyrimo metu, tiek paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad su R. J. buvo susitarta tik dėl konkrečios užduoties, t. y. brokuoto krovinio nuvežimo į Baltarusiją. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2016-01-05 įsakymas dėl R. J. atleidimo iš darbo rodo, kad R. F. nuo 2016-01-05 atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o duomenų ir apie tai, kad jis vykdė tam tikrą tęstinio pobūdžio darbo funkciją, negauta. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J. susitarimo, siekiančio sukurti tarpusavio teises ir pareigas kaip darbdavio ir darbuotojo, nebuvo. Byloje esantys duomenys rodo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvusio darbuotojo R. J. susiklostė civiliniai, o ne darbo teisiniai santykiai ir rašytinės pavedimo sutarties formos nebuvimas to nepaneigia.

Byloje nenustatytas ir kitas būtinas nelegalaus darbo objektyvusis požymis, t. y. R. J. pavaldumas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra jokių duomenų, jog R. J. pakluso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. M. ir R. J. nesitarė nei dėl darbo tvarkos, nei dėl darbo valandų. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad R. J. atliko pavestą užduotį, paklusdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai.

Be to, siekiant atriboti nelegalų darbą nuo civilinių sutarčių būtina vertinti ir tai, koks yra atlygintinumo pobūdis – periodinės išmokos ar už atliktą darbą mokamos išmokos. Iš L. M. ir liudytojo R. J. parodymų matyti, kad apie atlygį susitarimo nebuvo. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojas nuo pat pradžių tvirtino, kad dėl atlygio už paslaugą nebuvo tartasi ir duomenų patvirtinančių, kad R. J. gavo darbo užmokestį byloje negauta.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje nėra surinkta patikimų ir nenuginčijamų įrodymų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, faktui konstatuoti. Byloje nustatyta, kad tarp asmenų egzistavo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo, o tai yra civilinių teisinių santykių, t. y. pavedimo, požymis. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nes L. M. veiksmuose nenustatyta inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. M. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

L. M. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jos veikoje teisės pažeidimo sudėties požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.