Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo L. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 7 d. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdaviui atstovaujančiu asmeniu (nuo 2015-04-04 paskirta laikinai eiti direktoriaus pareigas bendrovėje), 2016 m. gegužės 4 d. pavedusi buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. J. vežti per sieną brokuotą krovinį (prekė – melžimo aparatų dalys – spenelių užmovos) gamintojas „(duomenys neskelbtini)“, t. y. leisdama 2016-05-04 jį pergabenti į Baltarusiją, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius su R. J. darbo sutarties ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto bei 99 straipsnio reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – Institucija) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-25 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti L. M. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Institucijos teigimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas dėl toliau nurodomų motyvų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Patikrinimo eigoje analizuota Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-07-07 pateikta medžiaga Nr. (12.1)110-8774 dėl galbūt nelegaliai dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų: direktoriaus V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir vežusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį (prekę – melžimo aparatų dalis – spenelių užmovas) R. J., gim. (duomenys neskelbtini), integracijos su VSDFV informacine sistema duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateikti nelegalaus darbo tyrimo metu dokumentai ir pateikti 2016-08-03 paaiškinimai dėl galbūt nelegaliai dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2015-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko N. P. sprendimą Nr. 20150401/01 nuspręsta nuo 2015-04-03 atleisti V. R. iš direktoriaus pareigų ir nuo 2015-04-04 pavesti laikinai eiti direktoriaus pareigas kliento aptarnavimo specialistę L. M.. Naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. vienintelio akcininko N. P. 2016-05-27 sprendimu Nr. 20160527/0K paskirtas eiti direktoriaus pareigas nuo 2016-05-27.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einanti direktoriaus pareigas L. M. 2016-08-03 raštiškame paaiškinime nurodė, jog ji, žinodama, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. J. asmeniniais reikalais vyksta į Baltarusiją, šių metų gegužės mėnesį paskambino minėtam darbuotojui ir paprašė, kad jis grąžintų brokuotą krovinį gamintojams „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nuvežtų jį į Baltarusiją, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak bendrovės darbuotojos I. M., šių metų gegužės 4 d. R. J. atvyko pasiimti krovinio ir paprašė įgaliojimo, kuris reikalingas kertant sieną, todėl ji kreipėsi į tame pačiame biure dirbantį kolegą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. R., kad jis atspausdintų įgaliojimą, ant kurio ji pati uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudą.

2016-08-03 raštiškame R. J. paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančios direktorės pareigas L. M. nurodytas aplinkybes.

Įvertinus tai, jog juridinis asmuo siejamas sutartiniais santykiais su pervežimo paslaugą teikiančiais asmenimis, t. y. fizinis asmuo R. J. veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo pagal 2016-05-04 pasirašytą įgaliojimą Nr. 20160504/01, konstatuotina, kad tarp bendrovės ir pervežimo paslaugą teikiančio asmens susiklostė darbiniai santykiai.

Remiantis tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei gautais dokumentais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. teiginiu, kad jis nežinojo apie krovinio grąžinimą, ir buvusio direktoriaus V. R. teiginiu, jog jis padėjo kolegei neatlygintinai, t. y. tik atspausdino įgaliojimą, ant kurio antspaudą uždėjo L. M., vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, konstatuota, jog laikinai einanti direktoriaus pareigas L. M. veikė kaip minėtos įmonės darbdaviui atstovaujantis asmuo ir pavesdama buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. J. 2016-05-04 pergabenti per sieną į Baltarusiją minėtai bendrovei priklausantį krovinį (prekę – melžimo aparatų dalis – spenelių užmovas), nesudarius darbo sutarties ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV, tokiu būdu L. M. savo veiksmais pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 punkto ir 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Dėl nelegalaus darbo fakto ir administracinio teisės pažeidimo sudėties

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-25 nutarime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nes L. M. veiksmuose nenustatyta inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nutarimą motyvavo tuo, jog su R. J. buvo susitarta tik dėl konkrečios užduoties, t. y. brokuoto krovinio nuvežimo į Baltarusiją. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2016-01-05 įsakymas dėl R. J. atleidimo iš darbo rodo, kad R. J. nuo 2016-01-05 atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o duomenų apie tai, kad jis vykdė tęstinio pobūdžio darbo funkciją, negauta. Su tokiu teismo vertinimu Institucija nesutinka ir apeliaciniame skunde pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2016-05-04 įgaliojimo Nr. 20160504/01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas R. J. 10 metų galiojimo terminas akivaizdžiai liudija būtent vykdomo tęstinio pobūdžio darbo funkciją.

Nesutikdama su teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad R. J. pakluso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai, Institucija nurodo, kad vertindamas paklusimo vidaus tvarkai aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. J. 2016-05-04 išduoto įgaliojimo Nr. 20160504/01, kuriame įgaliotojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir dėl jo interesų įgaliotas R. J. galėjo atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veikla. Todėl, Institucijos nuomone, minėtas įgaliojimas turėtų būti vertinamas kaip susitarimas, sukuriantis tarpusavio teises ir pareigas kaip darbuotojo ir darbdavio. Pasinaudodamas suteiktomis teisėmis R. J. vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens L. M. duotą užduotį grąžinti, pervežti minėtai įmonei priklausiusį brokuotą krovinį gamintojams „(duomenys neskelbtini)“ į Baltarusijos Respubliką.

Nustatant atlyginimo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Remiantis teismų praktika, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkciją, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-12-01 nutartis Nr. 2AT-87-895/2015).

Išdėstytos aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad Institucija nustatė ir pateikė pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, jog R. J., 2016-05-04 vežęs įmonei priklausiusį brokuotą krovinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai. L. M. veikoje yra visi būtini ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, L. M. nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų ir nenuginčijamų įrodymų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, faktui konstatuoti. Byloje nustatyta, kad tarp asmenų egzistavo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo – su buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju R. J. (nuo 2016-01-05 jis atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo susitarta tik dėl konkrečios užduoties – brokuoto krovinio nuvežimo į Baltarusiją, o tai yra civilinių teisinių santykių, t. y. pavedimo, požymis. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvada, kad šioje byloje nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2016-05-04 įgaliojimo Nr. 20160504/01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas R. J. 10 metų galiojimo terminas akivaizdžiai liudija būtent vykdomo tęstinio pobūdžio darbo funkciją, ir šis įgaliojimas, Institucijos teigimu, turėtų būti vertinamas kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, sukuriantis tarpusavio teises ir pareigas. Su šiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Apygardos teismo vertinimu, vien faktas, kad R. J. buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas, pagal kurį jis galėjo atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla, įvertinus tai, kad šis įgaliojimas R. J. buvo išduotas tik tada, kai jis pats paprašė tuometinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai direktoriaus pareigas ėjusios L. M. išduoti jį dėl to, kad nebūtų kliūčių grąžinti bendrovės įsigytą brokuotą prekę į Baltarusiją, savaime neleidžia daryti išvados, kad šio įgaliojimo pagrindu tarp šalių susiklostė darbiniai ar darbo teisinių santykių požymių turintys santykiai. Kaip matyti, įgaliojimas R. J. buvo išduotas 2016-05-04 (b. l. 8), t. y. būtent tą pačią dieną, kai „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta brokuota prekė buvo vežama grąžinti į Baltarusiją, kur R. J., kaip pats nurodė, važiavo asmeniniais reikalais ir kartu sutiko nuvežti brokuotą krovinį į Baltarusiją, todėl šį įgaliojimą vertinti kaip R. J., buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, tęstinio darbo po to, kai jo paties prašymu 2016-01-05 jis buvo atleistas iš darbo šioje įmonėje, įrodymą, pagrindo nėra. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. J. vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas brokuotas prekes grąžinti į Baltarusiją, paklusdamas šios bendrovės nustatytai darbo tvarkai, bei kad už šią paslaugą gavo ar turėjo gauti darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju nepaneigti R. J. ir L. M. parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas R. J. buvo išduotas tik dėl to, kad nebūtų kliūčių grąžinti bendrovės įsigytą brokuotą prekę į Baltarusiją. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šio įgaliojimo pagrindu tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. J., veždamas bendrovės įsigytas brokuotas prekes grąžinti į Baltarusiją, atliko tęstinio pobūdžio darbo funkcijas šioje bendrovėje.

Neįrodžius, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai byloje nustatyti, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo ir daro išvadą, kad nėra pagrindo L. M. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta.

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytai motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.