Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-463-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-1627-753/2018Nutartis · 2018-07-30Kauno apylinkės teismas
  2. T-15-548/2019Nutartis · 2019-01-11Kauno apylinkės teismas
  3. T-1050-753/2019Nutartis · 2019-05-30Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-27Kauno apygardos teismas
  5. T-2263-548/2019Nutartis · 2019-12-13Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-27Kauno apygardos teismas
  7. T-749-753/2020Nutartis · 2020-04-22Kauno apylinkės teismas
  8. T-385-298/2022Nutartis · 2022-04-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
1S-463-813/2019
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01923-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
M. O.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-463-813/2019
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01923-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. O. (M. O.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. O. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 16 d.

3. Komisija 2019 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam M. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir akivaizdi daryti išvadą, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje nurodė, kad nors stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą, teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad pagal „OASys“ metodiką M. O. nustatyta 11 balų, iš kurių 10 balų statinių, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiuo metu dar išlieka nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog išlieka tikimybė, jog pavartojęs alkoholio nuteistasis išreikš savo pyktį. Be to, įvertinta ir tai, kad likusi neatliktos bausmės dar labai didelė.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis M. O. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, nuo 53 balų sumažėjusi iki 11 balų. Skundo autoriaus teigimu, daugiau sumažinti balų skaičiaus yra neįmanoma. Pabrėžiama, kad bausmės atlikimo metu M. O. drausmine tvarka nebaustas, skatintas 7 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Būdamas laisvėje dirbo, darbinę veiklą tęsia ir bausmės atlikimo metu. Palaiko artimus ryšius su dukra, žentu, anūkais, kaimynais. Nurodoma, kad įvertinusi šias aplinkybes, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą ir paskirti įpareigojimus, kurie, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laisvėje jį sulaikytų nuo alkoholio vartojimo.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. O. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, M. O. savo skunde nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

10. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo M. O. elgesyje yra pastebimi teigiami pokyčiai. Bausmės atlikimo metu jis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 7 kartus. Pataisos namuose nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, buvo įdarbintas ir dirba iki šiol. 2017 m. rugsėjo 14 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Vyksta į namus trumpalaikių išvykų metu, palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu M. O. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.

11. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į M. O. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą. Aplinkybė dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Pastebėtina, kad labai sunkų nusikaltimą (sutuoktinės nužudymą). M. O. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas nebejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad apklausos metu nuteistasis teigia, jog alkoholį vartodavo retai ir saikingai, tačiau nuosprendyje, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, konstatuota priešingai, pats nuteistasis buvo pripažinęs, tai patvirtino ir liudytojai, kad alkoholinius gėrimus vartodavo dažnai. Dėl to galima daryti išvadą, kad nuteistasis nepripažįsta turintis aptariamą problemą ir nesiima jokių priemonių jai spręsti. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad jis būtų išklausęs paskaitas apie alkoholio daromą žalą, kad dalyvautų Anoniminių alkoholikų susirinkimuose ir pan. Be to, alkoholio vartojimo problema glaudžiai susijusi ir su M. O. smurtiniais veiksmais. Kaip jau ir minėta, smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, jis padarė būtent apsvaigęs nuo alkoholio. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir nurodyta, kad turi tik vieną oficialiai patvirtintą savikontrolės praradimo epizodą ir apklausos metu nenustatyta jokių kitų, tačiau iš nuosprendyje užfiksuotų aplinkybių matyti, kad tiek jis pats, tiek ir dukra patvirtino, kad M. O. mušdavo žmoną. Paskutinis smurto prieš ją panaudojimo atvejis užsibaigė pastarosios mirtimi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis teigia, kad jo veiksmai ir elgesys yra „tik reakcija“ į aplinkos stimuliaciją. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad ir šiuo metu išlieka tikimybė, jog pavartojęs alkoholio M. O. išreikš savo pyktį. Jam vis dar yra išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu neapgalvotas elgesys, agresyvumas, savitvardos praradimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas, problemų sprendimo įgūdžių stoka). Šios ir nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad nuteistasis privalo ugdyti gebėjimą kontroliuoti neigiamas emocijas, t. y. stiprinti savitvardą, ieškoti alternatyvių būdų kylantiems konfliktams spręsti. Tačiau duomenų, kad jis dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, būtų kreipęsis pagalbos į psichologus, lankęs saviugdos kursus, mokymus, nepateikta. Vadinasi, smurtinio elgesio kontrolei, prevencijai, o taip pat ir alkoholio vartojimo problemos sprendimui bei prevencijai, neskiriamas pakankamas dėmesys. Visos aptartos aplinkybės neleidžia aukštesniajam teismui daryti patikimos išvados, jog konfliktinėse situacijose M. O. išliks ramus ir sugebės įvairias problemas spręsti konstruktyviais, apgalvotais būdais, o ne impulsyviu smurtu, kad sugebės atsispirti alkoholio vartojimui. Tuo tarpu aplinkybė, kad nuteistasis bausmę stengiasi atlikti nepriekaištingai, kaip ir minėta, nėra absoliutus pagrindas jo lygtiniam paleidimui. Laikytis nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Tai, jog M. O. nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, dirba, laiką stengiasi leisti pozityviai, yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos suteikiant jam teisę vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog jis šiuo metu jau gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, kadangi įvertinus visas aukščiau aptartas M. O. asmenines savybes, aktualų kriminogeninį veiksnį, kurį dėdamas atitinkamas pastangas skundo autorius, priešingai nei kad teigiama skunde, gali pašalinti, bei menkas nuteistojo pastangas jo bei alkoholio vartojimo ir smurtinio elgesio protrūkių eliminavimui, daroma išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas šiuo metu nėra galimas. Tai, jog nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, renkasi pozityvius laisvalaikio leidimo būdus, bendrauja su artimaisiais, puoselėja ateities planus, nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą

12. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. O. (M. O.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Darius KantaravičiusAlgirdas RemeikaAušra Vingilė