- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-49-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01923-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. O.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. O. (M. O.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. O. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. spalio 16 d., jos pabaiga – 2022 m. spalio 16 d.
2. Komisija 2019 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 95-685, kuriuo nutarė nuteistajam M. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. spalio 24 d.) – 2 metai 11 mėnesių 22 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog išlieka tikimybė, jog pavartojęs alkoholio nuteistasis išreikš savo pyktį. Be to, įvertino ir tai, kad likusi neatliktos bausmės dar yra labai didelė.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. O. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad pagal galiojant teisinį reglamentavimą, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, siejamas išimtinai su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos balas ir pokyčiai. Tiek iš tarptautinės teismų praktikos, tiek ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturėtų būti suprantama kaip nuteistojo savitikslis procesas ir turėtų būti aiškiai nurodytos teisinės priežastys, kodėl šiuo atveju negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
4.2. Apelianto nuomone, Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis atitinka tiek formaliuosius, tiek ir materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, nes jis yra atlikęs daugiau nei ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, anksčiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema – tik 7 balai. Be to, nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis pažymi, kad vykdydamas Komisijos nustatytas rekomendacijas toliai laikėsi ir laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklą. Bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, skatintas 8 kartus. Būdamas laisvėje dirbo, darbinę veiklą tęsia ir bausmės atlikimo metu. Palaiko artimus ryšius su dukra, žentu, anūkais, kaimynais.
4.3. Taip pat skunde nurodo, kad socialinio tyrimo išvados duomenys rodo, jog jis atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą ir yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir būdamas laisvėje nenusikals. Anot apelianto, apylinkės teismo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir atspindi tik jo elgesį iki nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Taip pat apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vertino ir neatliktos bausmės dalį, nes pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 puntą jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nurodo ir tai, kad Komisija visapusiškai įvertino jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu, nurodė teigiamas ir neigiamas jo charakteristikos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą ir paskirti įpareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. O. skundas atmestinas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. O. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam M. O. nustatyta žema – 7 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, tačiau visgi ir tokiu atveju būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
7. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – tęsia darbinę veiklą, dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė AA užsiėmimus. Teigiamai M. O. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, be to, buvo išleistas namo trims paroms bei dešimčiai parų. Per visą bausmės laikotarpį yra 8 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Į tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – suteikta teisė vieną kartą papildomai paskambinti telefonu, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, leista atostogų metu parvykti į namus. Kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis M. O. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu M. O. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
8. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos, tačiau vis dar išskiriamas artimas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis veiksnys nustatytas vertinant tiek M. O. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
9. Teisėjų kolegijos nuomone, abejonių, jog M. O. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia būtent nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teigia, kad jo veiksmai ir elgesys yra „tik reakcija“ į aplinkos stimuliaciją. Turi tik vieną oficialiai patvirtintą savikontrolės praradimo epizodą, tai yra dabartinis pažeidimas, ir apklausos metu nenustatyta jokių kitų, tačiau išlieka tikimybė, jog pavartojęs alkoholio M. O. išreikš savo pyktį. Be to, nors nuteistasis tvirtina, jog anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar galėtų egzistuoti ar tikėtina, kad jog galėtų atsirasti. Didžiausia problema nuteistajam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie mąstymo ypatumai, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir priežastis, parodo, kad asmuo nepilnai suvokia paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus. Ši aplinkybė neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Nors nuteistasis pradėjo dalyvauti anoniminių alkoholikų susirinkimuose, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, būtų kreipęsis pagalbos į psichologus, lankęs saviugdos kursus, mokymus.
10. Pažymėtina ir tai, kad nors M. O. anksčiau neteistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus (sutuoktinės) mirtį, padarymą. Nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, nustatyta, kad jis ne vieną kartą vartojo fizinį smurtą sutuoktinės ir jos artimųjų atžvilgiu. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu M. O. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės bei likusios bausmės santykį.
11. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. O. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodomi argumentai susiję su darbine veikla ir artimų socialinių ryšių palaikymu, nes pastarosios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. O., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis M. O. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. O. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. O. (M. O.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.