- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- N2-20-714/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- N. T.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 778.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J.Lukšienė, sekretoriaujant D. P., dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui H. M., atsakovei N. T., jos atstovei advokatei M. S., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei N. T., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir pagal atsakovės N. T. priešieškinį ieškovui A. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas 2007-07-23 teismui pateikė ieškinį (I t. b.l. 3), kuriuo prašo nepilnamečio sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K. mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad su atsakove santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu ir turi sūnų D. K.. Nuo pat sūnaus gimimo jis gyveno kartu su vaiku ir atsakove, tačiau 2007-01-07 atsakovė paliko jį ir pradėjo gyventi su kitu vyru. Nurodo, kad atsakovė, išeidama gyventi atskirai, pasiėmė ir sūnų. Atsakovei pasiėmus vaiką gyventi kartu, jis rūpinosi vaiku, teikė jam išlaikymą, mokėjo už vaiko darželį. Mano, kad atsakovei pradėjus gyventi su kitu vyru, jo sūnui nėra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, nes atsakovė visiškai nesirūpina vaiku, dažnai jį palieka savo tėvams, kurie vartoja alkoholį ir nesugeba tinkamai prižiūrėti vaiko. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, nes jis gali užtikrinti normalias vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovo ieškiniu, teismui pateikė atsiliepimą ir priešieškinį (I t. b.l. 27-28, 44-45). Priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamąją vietą su ja ir iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 700,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji su ieškovu gyvena skyriumi, o jų nepilnametis sūnus D. K. nuo pat gimimo gyvena su ja ir ji visuomet rūpinasi vaiku, prižiūri jį ir augina. Be to, nurodė, kad ieškovas negali tinkamai pasirūpinti vaiku, nes jis tarnauja Lietuvos kariuomenėje, o tarnybos vieta yra Kauno mieste, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir iš ieškovo priteisti išlaikymą sūnui.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad D. K. yra jo ir atsakovės sūnus. Nurodė, kad su atsakove nebuvo sudarę santuokos, tačiau gyveno kartu, tik atsakovė 2007 metų pradžioje pasiėmė sūnų ir išėjo gyventi atskirai. Sūnus ir šiuo metu gyvena su atsakove bei jos sutuoktiniu, tačiau mano, kad vaikui nėra sudarytos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos pas atsakovę, todėl prašo sūnaus D. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Paaiškino, kad jis turi visas sąlygas pasirūpinti sūnumi, tai yra turi nuosavą butą, kur vaikui yra sudarytos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos, be to pats D. jam ne kartą yra sakęs, kad nori gyventi kartu su juo, o ne su mama, tai yra atsakove. Nurodė, kad šiuo metu jis yra sukūręs naują šeimą, jo sutuoktinė J. K. gerai sutaria su jo sūnumi D., be to jis turi dukrą S., kuri yra D. sesuo. Prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas H. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko, tai yra sūnaus D. K., gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovė pasiėmė sūnų ir išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo, nors prieš tai šalys gyveno kartu. Tarp šalių kilęs ginčas tęsiasi jau trejus metus ir per tą laiką pasikeitė kai kurios aplinkybės, tai yra tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra sukūrę kitas šeimas. Ieškovo šeimoje gimė dukra S., tai yra D. sesuo, be to, ieškovas šiuo metu tarnauja Kretingoje ir turi visas sąlygas auginti savo sūnų. Nurodo, kad atsakovės darbo grafikas yra slenkantis ir tuo metu, kai ji dirba, šalių sūnumi rūpinasi atsakovės sutuoktinis, kuris yra svetimas žmogus D. Atsakovas yra D. tėvas ir turi teisę auginti ir rūpintis savo sūnumi, tai yra jo teisės vaiko atžvilgiu yra lygios kartu su atsakove, tačiau jų sūnus jau trejus metus gyvena tik su atsakove, o ieškovas sūnų mato tik pagal teismo nustatytą bendravimo grafiką. Be to, vaikas pas atsakovę gyvena pereinamame kambaryje, o pas ieškovą vaikui būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, tai yra jis turėtų savo vietą, lovą ir galėtų bendrauti su savo seserimi Sofija, tačiau nebuvo atliktas buities tyrimas pas ieškovą. Nurodo, kad šalių vaikas yra berniukas, todėl jam yra reikalingas tėvas ir tėvo pavyzdys, todėl šalių vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškovu, nes jis turi visas galimybes sudaryti geresnes vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Mano, kad pas ieškovą vaiko gyvenimo sąlygos būtų geresnės nei pas atsakovę, be to nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovas elgiasi netinkamai, be to, ir pats vaikas paaiškinime yra nurodęs, kad galbūt labiau norėtų gyventi su tėvu, tai yra ieškovu, nors institucijos teikiančios byloje išvadoje nurodyta, kad vaikui geriau gyventi su motina. Mano, kad priimat sprendimą turi būti atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakove būtų pažeistos nepilnamečio D. teisės, tai yra teisė augti kartu su seserimi S. K., nes augant jiems kartu susiformuotų artimas tarpusavio ryšys, o ieškinį atmetus brolio ir sesers bendravimas būtų labai apsunkintas. Nustačius D. gyvenamąją vietą su ieškovu, neatsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad vaiko išlaikymui negali būti skiriama mažiau nei minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 800,00 Lt prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, o likusią vaiko išlaikymui reikalingą sumą ieškovas prisiima mokėti pats. Mano, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 700,00 Lt periodinę išmoką nėra pagrįstas jokiais paskaičiavimais. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat nurodė, kad palaiko priešieškinį ir prašo jį tenkinti jį visiškai, tai yra nustatyti sūnaus D. gyvenamąją vietą su ja ir iš ieškovo priteisti išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 700,00 Lt kas mėnesį išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja ir yra prisirišęs prie jos, be to, mano, kad vaikui augti geriau su mama, nei pas pamotę, nes D. ieškovo šeimoje būtų atstumtas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsakovės priešieškinį, o ieškovo ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovas sutinka sūnaus išlaikymui mokėti tik po 300,00 Lt kas mėnesį, o likusią sumą kaupti jo mokslams. Mano, kad kaupti pinigus vaiko mokslams yra kiekvieno iš tėvų asmeniško apsisprendimo reikalas. Byloje yra pateikta išvada, kad vaikui geriau gyventi su motina, tai yra atsakove, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, tai yra vaiko motina. Nustačius vaiko gyvenimo vietą su atsakove ieškovas turės galimybę bendrauti su sūnumi ir ieškovė tam neprieštarauja. Ieškovas turi finansines galimybes teikti atsakovės prašomą išlaikymo dydį, nes jo materialinė padėtis yra gera, o atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma, tai yra 700,00 Lt per mėnesį nėra per didelė. Teismų formuojama praktika, kad vaiko išlaikymas per mėnesį negalėtų būti mažesnis nei 800,00 Lt, tačiau šios sumos atsakovės sūnaus išlaikymui šiuo metu nepakanka, nes augant vaikui auga ir jo poreikiai, be to šiuo metu tiek maistas, tiek rūbai bei kitos išlaidos vaiko išlaikymui yra pabrangusios, o ieškovo gaunamos pajamos bei turtinė padėtis leidžia teikti atsakovės prašomą išlaikymo sumą. Tai, kad ieškovui gimė dukra, dar nesuteikia pagrindo D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, kaip teigia ieškovo atstovas, nes apie D. ir jo sesers glaudų emocinį ryšį, kalbėti dar per anksti, nes nuo ieškovo dukters gimimo praėjo per mažai laiko, be to, mano, kad ir atmetus ieškovo ieškinį bei D. gyvenamąją vietą nustačius su atsakove nebūtų pažeistos D. teisės, nes ji galės bendrauti tiek su tėvu, tiek ir su savo seserimi S.. Atsakovė nedraudžia sūnui bendrauti nei su tėvui, nei su jo seserimi. Tai, kad atsakovės grafikas yra slenkantis, nereiškia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį, nes ir pats ieškovas yra dirbantis ir jis negali visą laiką būti su sūnumi, o jam dirbant vaiką tektų prižiūrėti ieškovo sutuoktinei, kuri D. yra svetima. Ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko, nes pats ieškovas liepė atsakovei susirinkti daiktus ir išeiti, todėl ieškovė ir išėjo kartu su sūnumi. Šalių vaikas myli tiek tėtį, tiek ir mamą ir jam pačiam sunku pasakyti su kuo jis nori gyventi, be to kaip matyti iš susiklosčiusios praktikos vaikas prieš važiuodamas pas tėvą visada turi paruošti pamokas ir jas ruošia pas mamą, o pas tėvą vaikas važiuoja tik pramogauti. Nurodo, kad tiek pas ieškovą, tiek ir pas atsakovę yra gražios šeimos, abi šalys rūpinasi savo sūnumi, tačiau šalys nesusitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl kreipėsi į teismą, kad ginčas būtų išspręstas. Prašo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Institucijos teikiančios išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko atsakovės priešieškinį, nes vaikas šiuo metu gyvena su mama, kur jam sudarytos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Mano, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos, nes vaikui tektų keisti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nebuvo susituokę, tačiau iki 2007 metų sausio mėnesio, gyveno kartu. Ieškovas A. K. yra atsakovės sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (I t. b.l. 6). Atsakovė N. T (A), nuo 2007-03-29 gyvena Gargžduose, o (duomenys neskelbtini) susituokė su A. T. ir po santuokos sudarymo jos pavardė yra T. (I t. b.l. 42). Ieškovas taip pat sukūrė kitą šeimą, tai yra (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. K. ir jie turi dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (II t. b.l. 70-71). Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda (I t. b.l. 15-17), tačiau faktiškai jis su šeima šiuo metu gyvena jo sutuoktinei priklausančiame bute. Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi D. gyvena jos sutuoktinio A. T. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r. (I t. b.l.64-69). Ieškovas yra dirbantis, jo gaunamos mėnesio pajamos atskaičius mokesčius yra apie 3687,95 Lt (II t. b.l. 46), ieškovo sutuoktinė taip pat dirba, tačiau šiuo metu augina vaiką ir gauna motinystės pašalpą (II t. b.l. 89). Byloje esančiame ieškovo darbovietės rašte nurodyta, kad Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM darbuotojai tarnauja nuo 8.00 val. iki 17.00 val.(šeštadienis ir sekmadienis poilsio dienos), be to kariai budi 24 val. pagal kas mėnesį sudaromus budėjimo grafikus, nepriklausomai nuo poilsi ir švenčių dienų (II t. b.l. 45). Atsakovė taip pat yra dirbanti, dirba pagal grafiką, ir gauna nuolatines pajamas, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius yra apie 2597,27 Lt (II t. b.l. 85), atsakovės sutuoktinis taip pat yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas (II t. b.l. 9-11, 30-32). Byloje esantys šalių šeimų aplankymo aktai patvirtina, kad tiek atsakovės šeimos gyvenimo sąlygos yra geros, tai yra jos šeima gyvena dviejų kambarių bute, butas yra švarus, tvarkingas, jame yra visi reikalingais baldais bei buities prietaisais sveikam ir saugiam vaiko vystymuisi, namuose laikomasi higienos ir saugumo reikalavimų (I t. b.l. 62). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte dėl ieškovo A. K. butinių gyvenimo sąlygų bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat nurodyta, kad butas yra dviejų kambarių, jame yra reikiami baldai bei buitinė technika, vaikui būtų skirtas mažesnis kambarys, kuriame jis gyveno kai ieškovas ir atsakovė gyveno kartu. Butas tvarkingas ir atitinka šiuolaikinio žmogaus poreikius ir reikalavimus (I t. b.l. 60).
2007-10-22 teismo nutartimi buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsugos priemonių taikymo ir nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. K. tvarka, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 17.00 val., leidžiant vaiką pasiimti į ieškovo gyvenamąją vietą, jeigu vaikas tuo metu neserga, nedalyvauja popamokinėje veikloje ar nėra kitokių priežasčių dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su tėvu, taip pat, jei vaikas pats to pageidauja. A. K. sūnų pasiima iš namų ir pats jį parveža į namus. Be to, teismo nutartimi nustatyta, kad A. K. turi teisę susitikti su sūnumi šalių sutartu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauti su vaiku telefonu ir per kitas komunikacijų priemones (I t. b.l. 80-81). 2008-05-26 teismo nutartimi buvo papildyta 2007-10-23 nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, tai yra nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. K. mokyklinių atostogų metu ieškovas turi teisę, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, pasiimti jį į savo gyvenamąją vietą ir darbo dienomis ilgesniam nei dviejų parų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Nustatyti, kad, kad pagal išankstinį šalių susitarimą atostogų metu ieškovas turi teisę išsivežti sūnų D. iš savo gyvenamosios vietos trumpalaikių atostogų ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, pranešęs atsakovei, kur ir kokiam laikui išvyksta su vaiku iš savo gyvenamosios vietos, nuvykimo vietos adresą ir kontaktinius telefonus (I t. b.l. 177-178). 2008-05-13 teismo nutartimi buvo nutarta paskirti nepilnamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ekspertizę jo psichologinei būklei nustatyti ir pavesti ją atlikti Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro, esančio Klaipėdos m., Smilčių g. 6, specialistams, o civilinė byla sustabdyta. 2008-08-21 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, nes teisme buvo gautas Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro raštas, jog tokios ekspertizės centre neatliekamos ir rekomenduota kreiptis į Klaipėdos psichiatrijos ligoninės Ambulatorinį konsultacinį skyrių. 2008-11-07 teismo nutartimi nepilnamečiui D. K. buvo paskirta ekspertizė jo psichologinei būklei nustatyti, o ekspertizę buvo pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijos specialistams, tačiau 2009-05-08 teismo nutartimi bylos nagrinėjimą nutarta atnaujinti, nes 2009-04-30 buvo gautas raštas, kad atsižvelgiant į realias galimybes dabartiniu metu tokios ekspertizės komisija atlikti negali. 2009-10-20 protokoline nutartimi atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, vaiko amžių ir sveikatos būklę, į tai, kad ankstesnė ekspertizė vaiko psichinei būklei nustatyti buvo paskirta daugiau nei prieš metus, tačiau dėl objektyvių aplinkybių iki šiol nebuvo atlikta, bei į tai, kad vaikas buvo apklaustas per Vaiko teisų skyriaus atstovus bei su juo bendravo psichologai atmetė ieškovo prašymą skirti ekspertizę vaiko psichologinei būklei nustatyti.
Šalių parodymais bei byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. K. šiuo metu gyvena su mama, tai yra atsakove, ir lanko Gargždų “Vaivorykštės“ gimnaziją ( I t. b.l. 30, II t. b.l. 95). D. auklėtojos teismui surašytoje charakteristikoje nurodyta, kad Gargždų “Vaivorykštės“ gimnaziją D. pradėjo lankyti 2007-09-01. Nurodoma, kad berniukas per dvejus mokslo metus nė karto nėra atviravęs apie savo šeimą, jo tėvas A. K. mokykloje apsilankė įpusėjus pirmiems mokslo metams ir informavo, kad yra nesutarimų su D. motina dėl vaiko auklėjimo, jis domėjosi sūnaus mokymosi pasiekimais, jo elgesiu pamokų ir pertraukų metu, jo santykiais su bendraklasiais, taip pat atkreipė dėmesį į sūnaus kalbos sutrikimus, taip pat pageidavo kontaktinio telefono, kuriuo galėtų pasiteirauti apie sūnaus pasiekimus. A. K. lankantis antrais mokslo metais mokykloje jis pareiškė norą ateiti į tėvų susirinkimą, apie susirinkimą A. K. buvo informuotas, tačiau neatvyko. Auklėtojos charakteristikoje nurodyta, kad D. auklėjimu labai rūpinasi mama ir patėvis, vykstančiuose klasės tėvų susirinkimuose dalyvauja pagal galimybes vienas iš jų. Tiek vaiko motina, tiek ir patėvis domisi vaiko pažangumu, drausme pamokų metu, bendravimu su klasės draugais. Nurodyta, kad D. į mokyklą ateina paruošęs pamokas, turi visas mokymosi priemones yra tvarkingai ir švariai aprengtas. Pamokų metu vaikas yra aktyvus, smalsus, pasižymi greita orientacija, loginiu mąstymu, drąsiai klausia jei kas neaišku, noriai atsakinėja, tačiau mokslo lygis svyruoja, nes jis sunkiai susikoncentruoja tam tikrai užduočiai, jo dėmesį atitraukia pašaliniai stimulai, jam gerai sekasi tiek matematika, tiek lietuvių kalba, be to jis gražiai piešia turi kitų meninių gabumų (II t. b.l. 95-95).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, turi bendrą vaiką D. K. dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių yra kilęs ginčas. Šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su savo motina, tai yra atsakove, todėl ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas sūnaus D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo jos ir ieškovo nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso bei Lietuvos Respublikos konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 str. 1 d.) pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises. Tai tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 5 d., nustatančioje, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1d. nuostatas kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o šio straipsnio 2d. numatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nustatyto, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kurie yra pripažįstami prioritetiniais. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką tokio pobūdžio bylose yra nurodęs, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT CBS kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
Remiantis byloje esančiais rašytinais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų J. K. ir A. T. parodymais bei institucijos teikiančios byloje išvada ir atsižvelgiant į vaiko interesus, teismas daro, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, nes byloje nenustatyta, kad šalių vaiko interesai gyvenant pas atsakove, tai yra motiną, būtų pažeisti. Tiek ieškovas, tiek atsakovė myli sūnų D., abu kiek įmanoma juo rūpinasi, domisi jo auklėjimu. Taip pat nustatyta, kad šalys praktiškai turi vienodas buitines sąlygas, tai yra tiek ieškovas su savo sutuoktine ir dukra gyvena dviejų kambarių bute, tiek atsakovė su šalių sūnumi ir sutuoktiniu gyvena dviejų kambarių bute, kur vaikui yra sudarytos visos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus šiuo metu gyvena su atsakove, tai yra motina, kur jam, kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos tarnybos buities tyrimo akte, vaikui yra sudarytos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos, bei tai, kad D. mokosi trečioje klasėje ir turi draugų, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti vaiko stabilumą, nėra pagrindo keisti šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad berniukas yra jautrus, ir atsakovei nutraukus ryšius su ieškovu bei pradėjus gyventi atskirai, vaikas jau patyrė nepatogumus, stresą, pasikeitė vaiko elgesys, jis tapo uždaresnis, tai yra išgyveno tėvų išsiskyrimą, Tačiau šiuo metu situacija pasikeitusi, vaikas jau apsiprato su savo padėtimi, berniukas vėl yra aktyvus ir bendraujantis. Nustatyta, kad tiek ieškovo sutuoktinė, tiek ir atsakovės sutuoktinis sutaria su šalių sūnumi, be to byloje esantys rašytiniai įrodymai iš Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, patvirtina, kad atsakovės sutuoktinis taip pat labai rūpinasi D., tai yra lankosi vaiko klasės tėvų susirinkimuose, domisi kaip berniukui sekasi. Ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų vaikui gyventi, pirmenybę turi būti teikiama ieškovui, nes jam yra gimusi dukra, tai yra D. sesuo, ir būtina atsižvelgti į jų glaudų emocinį ryšį, vertintinas kritiškai, nes šiuo metu nuo ieškovo dukters gimimo tėra praėję tik devyni mėnesiai, todėl kol kas nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp brolio ir sesers yra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys. Taip pat atmestinas ieškovo ir jo atstovo argumentas, kad vaikas pats išreiškė norą gyventi su tėvu, tai yra ieškovu, nes Vaiko teisių apsaugos tarnybai apklausiant vaiką berniukas paaiškino, kad mamą ir tėtį myli vienodai, tai yra kai būna su mama pasiilgsta tėčio, o kai būna pas tėtį pasiilgsta mamos. Vaikas nėra išreiškęs akivaizdaus nenoro gyventi su savo motina, atsisakęs grįžti pas ją. Deividas nurodė, kad gal būt labiau norėtų gyventi pas tėtį, nes tėtis daugiau visko leidžia daryti, tačiau tokie vaiko norai vertintini kritiškai, nes byloje nustatytos aplinkybės, kad šalių sūnus pamokas ruošia tik būdamas namuose pas atsakovę, o pas ieškovą jis važiuoja savaitgaliais, per atostogas, todėl akivaizdu, kad vaikui labiau gali patikti pramogauti, nei ruošti pamokas. Esant tokiai situacijai, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, neatitiktų jo interesų.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, galimas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal jo tėvų ieškinį. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3d.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamąją vietą su jo motina, yra pagrindas išspręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo iš ieškovo. Tarp šalių byloje taip pat yra kilęs ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio, tai yra atsakovė pareiškė reikalavimą iš ieškovo nuo teismo sprendimo priėmimo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 700,00 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma, tai yra 700,00 Lt per mėnesį, nes mano, kad tokai suma yra nepagrįsta.
Nustatyta, kad iš esmės ieškovas niekada nevengė vykdyti savo kaip tėvo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tai yra tiek pats ieškovas nurodė, tiek ir atsakovė pripažino, kad ieškovas teikia išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt per mėnesį, tačiau atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į augančius vaiko poreikius ši suma nėra pakankama.
Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d. nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1d. ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.
Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė.
Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauni ir darbingi, į tai, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinę, tai yra dukrą S. K., bei į Lietuvos teismų formuojamą teismų praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė vaikui negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800,00 Lt (Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d.), siekiant apsaugoti nepilnamečio D. K. interesus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K. mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo tai yra, nuo 2009-11-03 iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.208str.).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O tėvų ginčai dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja vaiko interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d.).
Nors nei ieškovas, nei atsakovė nereiškė ieškiniu ar priešieškiniu nustatyti vaiko bendravimo tvarkos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra įtemti santykiai, bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir siekiant išvengti, kad ateityje tarp šalių nekiltų ginčai dėl bendravimo tvarko, teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 376 str., daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo ir jo sūnaus D. K. bendravimo tvarką. Ši priemonė būtina įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui prašant 2007-10-23 teismo nutartimi bei 2008-05-26 teismo nutartimi buvo nustatyta laikina ieškovo ir jo sūnaus bendravimo, įvertinant aplinkybes, kad pagal šią tvarką tarp šalių nebuvo kilusių ginčų, darytina išvada, kad yra pagrindas palikti tokią pat bendravimo tvarką.
Išaiškinti šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio šalims atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir sūnaus pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu.
Atsakovė skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).
Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2007-10-23 teismo nutartimi bei 2008-05-26 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsugos priemones, tai yra nustatytą ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką (Lietuvos Respublikos CPK 150 str.).
Iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 2d.).
Iš ieškovo taip pat priteistina 86,00Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 144,00Lt žyminis mokestis, viso 230,00Lt, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1d. 2., 85 str. 1d. 7p. ir 92 str., 93 str., 96 str. 1d.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo A. K. ieškinį atmesti.
A. N. T. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nepilnamečio D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, tai yra atsakove N. T., a k. (duomenys neskelbtini)
Iš ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo 2009 11 03 iki D. K. pilnametystės.
Nepilnamečiui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti atsakovę N. T., a k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti ieškovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. K. tvarką, pagal kurią:
1. A. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. K. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 17.00 val., leidžiant vaiką pasiimti į A. K. gyvenamąją vietą, jeigu vaikas tuo metu neserga, nedalyvauja popamokinėje veikloje ar nėra kitokių priežasčių dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su tėvu, taip pat, jei vaikas pats to pageidauja.
2. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. K. mokyklinių atostogų metu ieškovas A. K. turi teisę, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, pasiimti jį į savo gyvenamąją vietą ir darbo dienomis ilgesniam nei dviejų parų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
3. Nustatyti, kad, kad pagal išankstinį šalių susitarimą atostogų metu A. K. turi teisę išsivežti sūnų D. iš savo gyvenamosios vietos trumpalaikių atostogų ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, pranešęs N. T., kur ir kokiam laikui išvyksta su vaiku iš savo gyvenamosios vietos, nuvykimo vietos adresą ir kontaktinius telefonus.
4. Nustatyti, kad A. K. sūnų pasiima iš namų ir pats jį parveža į namus.
5. Nustatyti, kad A. K. turi teisę susitikti su sūnumi šalių sutartu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauti su vaiku telefonu ir per kitas komunikacijų priemones.
6. Šalys privalo informuoti viena kitą apie tai, kur ir su kuo yra jų nepilnametis sūnus.
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Iš ieškovo A. K. atsakovei N. T. priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, 100,00 Lt žyminio mokesčio ir 700,00Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 800,00Lt.
Iš ieškovo A. K. priteisti 86,00Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 144,00 Lt žyminis mokestis, iš viso 230,00Lt valstybei.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.