Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-839-2025 ir byla grąžinta tyrimui atlikti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-839-2025, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palei (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini) vadovu, neprižiūri minėto sklypo – netvarko aplinkos, laiko įvairiarūšes atliekas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl yra atsakingas už turimo sklypo priežiūrą, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokiais savo veiksmais V. K. nesilaikė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 1-328 redakcija) Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo 7.1 papunkčio, kuris nurodo, kad asmenys privalo sušluoti, surinkti ir Savivaldybės tarybos patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka sutvarkyti šiukšles, atliekas ir kitas naudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus. Už minėto nusižengimo padarymą V. K. paskirtas įspėjimas.

3.6. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Teismui kilus abejonėms nebuvo apklaustas pareiškėjas ar jo atstovas, kurie nedalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Institucija, priėmusi nutarimą, surinko ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Skundžiamas nutarimas priimtas asmeniui dalyvaujant t. y. pašalinus visas abejones kylančias laikantis įrodymų vertinimo taisyklės. Todėl galima daryti išvadą, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė būtent V. K. ir šio asmens kaltė įrodyta. Teismui nebuvo papildomai pateikti įrodymai, kurie motyvuotai paneigtų arba patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, todėl ji vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

4.3. Kaltės ir neteisėto neveikimo nėra, nes pirmiausia, V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovu, neturi galimybės vienasmeniškai spręsti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo priežiūros, kai nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. V. K. ėmėsi visų nuo jo priklausančių teisinių veiksmų ir priemonių, kad sudarytų galimybę sutvarkyti realiąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią žemės sklypo dalį – inicijavo civilinę bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau procesinio sprendimo dar nėra (Vilniaus miesto apylinkes teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-898-600/2025). Taigi V. K. šiai dienai yra atlikęs galimų veiksmų maksimumą – visam kitam reikalingas bendraturčių pritarimas arba teismo sprendimas. Šiuo atveju, kol kas nėra nei vieno, nei kito.

Motyvuojamoji dalis

4.5. Skiriant pareiškėjui nuobaudą, pažeistas proporcingumo principas. Administracinė nuobauda skirta tik UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovui, nors kiti bendraturčiai, įskaitant didžiausią dalį valdančią valstybę, nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad kiti bendraturčiai tinkamai vykdė savo pareigas – jų paaiškinimai apie sklypo sutvarkymą nėra pagrįsti objektyviais įrodymais (pvz., dokumentais, patvirtinančiais atliekų pridavimą į stambiagabaričių atliekų aikštelę, kas šiuo atveju yra privaloma, nes iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos akivaizdžiai matyti atliekų sudėtis – tokios atliekos gali būti tik utilizuojamos jas perduodant atliekų tvarkytojui, kuris išduoda atliekų pristatymą patvirtinantį dokumentą, nes tai ne komunalinės atliekos). Labai tikėtina, kad esant situacijai, kuomet kiti sklypo bendraturčiai tik žodžiais gali patvirtinti, neva tai sutvarkė jų naudojamą sklypo dalį, tačiau neturi šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų, kad visas tvarkymas pasireiškė atliekų perstūmimu į kitą sklypo vietą. Institucijos teiginys, kad kiti du bendraturčiai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, prieštarauja kitam argumentui, kad bendraturčiai šias pareigas atlieka solidariai – jei sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta ir neaišku, kuria konkrečia sklypo dalimi kiekvienas iš bendraturčių gali naudotis. Neaišku, kaip nuobaudą skyręs pareigūnas nustatė, kad kiti du bendraturčiai savo pareigas vykdė tinkamai ir sutvarkė savo naudojamą dalį, kadangi sutvarkyta dalis gali būti naudojama ne jų, o UAB „(duomenys neskelbtini)”. Plano, kuriame būtų parodyta neva tai faktiškai nusistovėjusi naudojimosi tvarka savivaldybės atstovas nepateikė, nors bet kokio žemės sandorio privaloma sudedamoji dalis yra žemės sklypo planas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

4.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepasinaudojo teise, suteikta teismui nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus. Teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, tačiau tai jo teisė, o ne pareiga. Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, įstatyme numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Apeliantas klaidingai interpretuoja teismo sprendimą, teigdamas, kad teismas neva nurodė, jog iš byloje esančio ARC Gis duomenų plano nėra aišku, kurioje konkrečioje vietoje yra sklypas. Teismas aiškiai nurodė, kad neaišku, kurioje konkrečioje sklypo vietoje darytos nuotraukos ir kuria sklypo dalimi faktiškai naudojasi asmenys.

4.7. Institucija ignoruoja svarbius teismo argumentus apie tai, kad Savivaldybės administracija nepateikė sklypo plano, kuriame aiškiai būtų pažymėta ir matoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujamos įmonės valdoma sklypo dalis bei joje užfiksuotos nesutvarkytos atliekos. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę sprendimo priėmimui, nes jei, anot apelianto, kiti sklypo bendraturčiai nebuvo bausti todėl, kad neva tai jie savo sklypo dalį susitvarkė ir joje atliekų nėra, tai tokiu atveju privalu pateikti sklypo planą, kuriame būtų aiškiai pažymėta sutvarkyta sklypo vieta ir pareiškėjo vadovaujamos įmonės naudojama sklypo vieta, kad būtų galima identifikuoti ir nustatyti, ar tikrai šios įmonės naudojamoje sklypo dalyje yra atliekų. Plano nėra, todėl neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta/identifikuota konkreti UAB „(duomenys neskelbtini)” naudojama sklypo dalis ir konstatuota, kad būtent joje yra atliekos – pateikus planą gali paaiškėti, kad atliekos yra tik Valstybės atskirai naudojamoje žemės sklypo dalyje.

4.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad V. K. pateikta versija vertintina tik kaip gynybinė pozicija. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Taigi ne V. K. turi įrodinėti savo nekaltumą, o Savivaldybės administracija įrodyti jo kaltumą. Institucija nepaneigė V. K. pateiktų argumentų apie bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, jie pagrįsti objektyviais įrodymais – civilinės bylos duomenimis LITEKO sistemoje, nors iš esmės visa Institucijos pozicija grindžiama faktu apie egzistuojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nuobaudą administracija paskyrė visiškai nesigilindama į situaciją, formaliu pagrindu ir iš esmės neturi jokių įrodymų, kurie įrodytų V. K. kaltę, neteisėtą neveikimą bei aplinkybę, kad atliekos yra būtent jo įmonės atskirai naudojamoje sklypo dalyje.

Skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti Institucijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimą nepakeistą. Toks Institucijos prašymas yra prieštaringas, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą bylą grąžinti Institucijai tyrimui atlikti, todėl Vilniaus apygardos teismas, tikrindamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, gali priimti vieną iš dviejų sprendimų – arba palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, arba panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

6. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nagrinėdamas bylą nenuosekliai ir, neatsižvelgdamas į pateiktų įrodymų pakankamumą ir nuoseklumą. Sutiktina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023, 2AT-34-654/2024). Priešingai, nei teigiama skunde, teismo nutartis pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis.

9. V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje padarymą. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju V. K. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palei (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini) vadovu, neprižiūri minėto sklypo – netvarko aplinkos, laiko įvairiarūšes atliekas, t. y. nesilaikė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 1-328 redakcija) Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo 7.1 papunkčio, kuris nurodo, kad asmenys privalo sušluoti, surinkti ir Savivaldybės tarybos patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka sutvarkyti šiukšles, atliekas ir kitas naudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus, reikalavimų.

10. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Tuo tarpu skunde nurodoma, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tokiu būdu teismui kilus abejonėms, teismas galėjo apklausti pareiškėją ar jo atstovą, kurie nedalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Institucija, priėmusi nutarimą, surinko ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Su šiais skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

11. Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis). ANK 593 straipsnis, reglamentuojantis administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus, numato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus:1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos.

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo negalima daryti kategoriškos išvados dėl V. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai nurodė, kokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti: iš esmės neapklausti jokie kiti asmenys (dabartiniai žemės sklypo bendrasavininkai, buvę sklypo savininkai), nenustatyta, ar faktiškai egzistuoja susitarimas tarp žemės sklypo savininkų dėl jiems priklausančių sklypo dalių naudojimo, kurios konkrečios sklypo dalys priklauso pareiškėjo vadovaujamai įmonei, nepateiktas žemės sklypo planas, kuriame būtų nurodyta valdomo sklypo dalis, už kurią atsakingas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pateiktos bendro pobūdžio sklypo nuotraukos su užfiksuotomis atliekomis, neįrodo, kad už šios sklypo dalį atsakingas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra aišku, kurioje sklypo dalyje yra atliekos ir kt.

13. Nors Institucija skunde teigia, jog teismas pripažino, jog buvo gauti dviejų kitų bendrasavininkių paaiškinimai, tačiau asmenų rašytiniai paaiškinimai neprilygsta apklausai. J. M. ir E. V. paaiškinimai gauti ne tiriant V. K. administracinį nusižengimą, o gavus jų paaiškinimus dėl raginimo joms pačioms sutvarkyti teritoriją, t. y. dėl jų pačių galimai padarytų administracinių nusižengimų, o ne administracinio nusižengimo, kurį galimai padarė V. K., tyrimo eigoje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu Institucija nurodė, kad de facto teritorija yra paskirstyta, tai tariamai patvirtina ir J. M. bei E. V. (kitų bendrasavininkių) paaiškinimai. Tačiau kaip matyti iš abiejų bendrasavininkių paaiškinimų turinio, juose nurodoma ir tai, kad teritorija nėra oficialiai padalinta, vyksta civilinis procesas. Pateiktame skunde aukštesniajam teismui Institucija jau teigia, kad už tvarką teritorijoje atsako visi savininkai solidariai, vėliau nurodoma, kad J. M. ir E. V. atžvilgiu nebuvo pradėta administracinė teisena, kadangi jos, vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, todėl nebuvo administracinio nusižengimo subjektai.

14. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

15. Nagrinėjamu atveju, siekiant išsiaiškinti, kas padarė administracinį nusižengimą, trauktiną administracinėn atsakomybėn asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes, būtina atlikti papildomą tyrimą dėl administracinio nusižengimo aplinkybių, nes kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nustačius, kad byloje reikia atlikti pakankamai didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, apylinkės teismas pagrįstai bylą grąžino Institucijai, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

16. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinta Institucijai tyrimui atlikti, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai dėl įrodymų vertinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nenagrinėjami, kadangi apeliacinės instancijos teismas iš anksto apsisakytų dėl bylos duomenų vertinimo.

17. Taip pat nenagrinėjamas ir V. K. atstovo prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Minėtoms išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos (BPK 106 straipsnis). Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (BPK 106 straipsnis). Nagrinėjamu atveju administracinė teisena V. K. atžvilgiu nebuvo nutraukta, medžiaga grąžinta Institucijai tyrimui atlikti, t. y. byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, kuriuo byla būtų išnagrinėta. Išlaidų byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti priteisimo klausimo išsprendimas tiesiogiai priklauso nuo bylos išnagrinėjimo rezultato. Kaip minėta, administracinė byla nėra išnagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.