- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2430-603/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. (A. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. T. žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. 14 790,87 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 333 Eur žyminis mokestis.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. birželio 23 d. įstatymo numatyta tvarka per šeimos narį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą (14 dienų) atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. T. ieškovui 14790,87 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 333 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsiliepimas
4. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu už akių, 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Nurodė, jog ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtai, teismas nepagrįstai priteisė per didelę žalos atlyginimo sumą ir nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, jog procesiniai dokumentui atsakovui buvo įteikti 2023 m. birželio 23 d. per šeimos narį pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl buvo sąlygos priimti sprendimą už akių. Teismo vertinimu, atsakovas pareiškime nenurodė jokių argumentų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl sprendė neperžiūrėti sprendimo už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantas (atsakovas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
8. Nurodo, jog ieškiniu prašoma priteisti 14 790,87 Eur suma yra ženkliai per didelė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1232-1072/2022 nusprendė nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 5000 Eur neturtinės žalos, o kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Tuo pagrindu šio ginčo nagrinėjimo atveju atsakovas A. T. privalo atlyginti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tik 5000 Eur dydžio žalą, o likusioje sprendimo dalyje ieškinys turi būti atmestas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, jog vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus procesinio dokumento, esant pateiktiems įrodymams bei argumentams, patvirtinantiems sprendimo neteisingumą ir/arba asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005). Atsakovas ginčija priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą nurodydamas, jog teismas nepagrįstai priteisė per didelę žalos atlyginimo sumą bei nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų.
10. Apeliantas pažymėjo, jog kartu su pareiškimu teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį, kuris, galimai, yra reikšmingas, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės bei žalos dydžio ir tuo pagrindu priimtas sprendimas už akių turi būti naikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas.
11. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
12. Ieškovas nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių aplinkybių, patvirtinančių Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties neteisėtumą.
13. Pažymi, jog 2021 m. liepos 14 d., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis AUDI), valdytojas susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis VOLVO), ir jį apgadino. Eismo įvykio metu taip pat nukentėjo automobilio VOLVO keleivė L. K.. Eismo įvykio aplinkybes tyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuris nustatė, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos yra kaltas automobilio AUDI valdytojas. Į bylą buvo pateikti visi duomenys įrodantys, jog įvyko eismo įvykis, jo kaltininku pripažintas atsakovas, , taip pat pateikti duomenys, jog įsigiję transporto priemonę atsakovas nesudarė savo vardu naujos draudimo sutarties, o pagal galiojančios draudimo sutarties sąlygas atsakovas neatitiko rizikos reikalavimų. Draudimo sutartyje buvo numatyta, jog draudikas apdraudžia riziką, kai transporto priemonę valdo asmuo, kurio vairavimo stažas yra ne mažesnis nei 10 metų, tuo tarpu atsakovas eismo įvykio metu tokio vairavimo stažo neturėjo. Policijos medžiagoje nurodoma, jog atsakovo vairavimo stažas yra 0 metų. Atsakovas šių byloje esančių duomenų nepaneigė. Ieškovo vertinimu, byloje yra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus įsigijęs transporto priemonę kaip įmanoma greičiau sudaryti su draudimo bendrove draudimo sutartį, bei vairavo transporto priemonę, pažeisdamas draudimo sutartyje numatytus vairavimo stažo apribojimus. Taip pat atsakovas sukėlė eismo įvykį už kurio metu padarytą žalą yra atsakingas.
14. Ieškovas nurodo, jog iš viso už eismo įvykio metu padarytą žalą yra išmokėjęs 29581,74 Eur dydžio draudimo išmoką. Šią draudimo išmoką sudaro: 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas L. K., kurį paskaičiavo ERGO draudimo bendrovė, 495,00 Eur L. K. patirtos turtinės žalos atlyginimas, 5000 Eur neturinės žalos atlyginimas L. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį, 1030,44 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patirti nuostoliai mokant ligos išmokas L. K., 10649,30 Eur Valstybinės ligonių kasos patirtos išlaidos už L. K. gydymą po įvykusio eismo įvykio ir 7407 Eur turtinės žalos atlyginimas už eismo įvykio metu apgadintą automobilį VOLVO. Ieškovo vertinimu, atsakovas visiškai nepaaiškina, dėl kokių aplinkybių jam nekyla pareiga atlyginti nuostolių už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, kodėl jam nekyla pareiga atlyginti visų nuostolių už eismo įvykio metu sužalotos L. K. gydymą, jai mokėtas ligos išmokas, jos patirtą turtinę ir dalį neturtinės žalos dėl įvykusio eismo įvykio.
15. Nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nustatė, kad eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos dydis vertinamas 10000 Eur suma. Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje buvo žinoma, kad ERGO draudimo bendrovė L. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jau buvo išmokėjusi 5000 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinės žalos atlyginimui, todėl teismas priimtu nuosprendžiu, nuspręsdamas iš ERGO draudimo bendrovės priteisti papildomą 5000 Eur dydžio draudimo išmoką, nustatė, jog iš viso L. K. patirta neturtinė žala dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra vertinama 10000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas jau buvo atlyginęs dalį nukentėjusiosios neturtinės žalos ir visą jos patirtą turtinę žalą, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, priteisiant 5000 Eur, bet tai nereiškia, jog ieškovas neturi teisės atgauti šių sumų iš atsakovo įstatyme nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
16. Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovas su advokatu 2023 m. liepos 12 d. sudarė atstovavimo sutartį ir atsakovo atstovas 2023 m. liepos 13 gavęs prieigą prie civilinės bylos duomenų galėjo matyti, jog teismo nustatytas terminas atsakovui pateikti atsiliepimą baigėsi 2023 m. liepos 7 d., tačiau jokie prašymai dėl termino pratęsimo ar atnaujinimo teismui nebuvo pateikti. Tuo pagrindu pirmos instancijos teismas tik 2023 m. liepos 20 d. nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį, visiems proceso dalyviams esant tinkamai informuotiems apie procesą ir esant ieškovo prašymui priėmė sprendimą už akių. Ieškovas sutinka su pirmos instancijos teismo priimtu 2023 m. liepos 20 d. sprendimu už akių bei 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, nurodydamas, jog teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo, nesant atsakovo poziciją pagrindžiančių argumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
18. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
21. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-826/2023, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 27 punktas).
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad, priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga. Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
23. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą už akių, nesant pateikto atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei kitų procesinių dokumentų, kuriuo patenkino ieškovo keliamus reikalavimus ir priteisė atsakovui bendrai 14790,87 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu pirmos instancijos teismo sprendimu, 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo bei bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkinti atsisakė nesant priimto sprendimo už akių neteisėtumą pagrindžiančių argumentų. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, prašydamas panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas galimą teismo sprendimo už akių neteisėtumą grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1232-1072/2022 kaip reikšmingu sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir žalos dydžio.
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti apeliantui, jog apelianto teiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1232-1072/2022 ir jame nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, t. y. kelia abejones priimtu sprendimu už akių. Visų pirma, kaip matyti iš pateikiamo nuosprendžio, neturtinės žalos dydis įvertintas, nuosprendis įsiteisėjęs. Antra, apeliantas klaidingai nurodo, kad neturtinė žala įvertinta tik 5000 Eur, kai tuo tarpu nuosprendyje aiškiai įtvirtinta, jog iš viso neturtinė žala nukentėjusiam asmeniui įvertinta 10000 Eur, iš kurių 5000 Eur draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dar iki nuosprendžio priėmimo išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Būtent tai įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu ir priteisė nukentėjusiam asmeniui 5000 Eur. Taigi nepagrįstai nagrinėjamoje byloje sprendimo už akių neteisėtumas įrodinėjamas remiantis ne faktinių aplinkybių visuma, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1232-1072/2022 rezoliucine dalimi, ignoruojant motyvuojamojoje dalyje nurodytus teismo motyvus. Trečia, civilinio ieškinio baudžiamojoje dalyje tenkinimas iš dalies nereiškia, jog draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas neturi teisės atgauti šių sumų iš atsakovo įstatyme nustatyta tvarka.
25. Ginčydamas skundžiamą nutartį apeliantas klaidingai nurodo, jog iš viso priteistą sumą sudaro tik neturtinė žala. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas prašė žalą priteisti iš atsakovo dėl to, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį informuoti draudiką per nustatytą terminą apie įsigytą transporto priemonę, dėl ko draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju atsakovui įsigijus transporto priemonę pasikeitė kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 02-6933037, atsakovas (naujasis savininkas) nebeatitiko tų kriterijų, kuriais vadovaujantis buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis su buvusiu transporto priemonės savininku (neturėjo 10 metų vairavimo stažo), todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų išmokėtos draudimo išmokos dalį, t. y. 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, 62.2 punktas). Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovė išmokėjo dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims bendrą 29 581,74 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro ne tik 10000 Eur neturtinė žala, bet ir kitos sumos, kurios aptartos šios nutarties 14 punkte. Taigi aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovo 50 proc. išmokėtos bendros sumos, kurią sudaro 14 790,87 Eur. Teismas pažymi, jog nei viena iš šių pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apelianto pateiktame atskirajame skunde nėra ginčijama. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog toks atsakovo nesutikimo su teismo priimtu sprendimu už akių argumentas nelaikytinas įrodymu, galinčiu turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad atsakovas pareiškime nenurodė jokių argumentų, kodėl teismo sprendimas už akių gali būti neteisingas.
26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nei atskirajame skunde, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, netenkinęs atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto (atsakovo) A. T. atskirojo skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.