- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- I2-5454-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02830-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- G. Z.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Atsakovas
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Z. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. Z. 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 5-IL-9138 „Dėl G. Z., pageidaujančios mokytis Lietuvos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Panevėžio AVPK) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. balandžio 1 d. prašymą išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. balandžio 1 d. ji pateikė prašymą Panevėžio AVPK išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą. Kartu su prašymu buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai. Pareiškėja teigia, kad atsakovas Sprendimu nusprendė, jog ji yra netinkama vidaus tarnybai. Nurodo, kad reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, yra nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 8 straipsnyje ir pareiškėja juos atitinka. Iš skundžiamo atsakovo Sprendimo matyti, kad šių aplinkybių jis neginčija. Atsakovas Sprendime nurodė, kad ji nėra tinkama vidaus tarnybai dėl neva nustatytų pareiškėją kompromituojančių duomenų, t. y. dėl brolių nuolat daromų nusikalstamų veikų pretendentė gali būti pažeidžiama per artimą aplinką. Pareiškėja teigia, kad ji turi du brolius: A. Z. ir L. Z.. Pareiškėja neneigia, kad vyresnysis jos brolis A. Z. yra teistas, nesilaikantis moralės ar visuomenei priimtų reikalavimų normų, tačiau su juo ji jau seniai nepalaiko jokių santykių. A. Z. dėl jo daromų teisės pažeidimų smerkia visa šeima, tačiau jo veiksmams įtakos padaryti negali. Kai A. Z. pradėjo daryti nusikalstamas veikas, jo ryšiai su šeima visai nutrūko. Jis negyvena pareiškėjos gyvenamojoje vietoje nuo 2008 metų, taip pat joje nesilanko. Jaunesnysis pareiškėjos brolis L. Z. yra 17 metų jaunuolis, mokosi mokykloje, jokių reikalų su teisėsauga neturėjo ir neturi, charakterizuojamas teigiamai. Atsakovas Sprendime klaidingai ir nepagrįstai nurodo, jog abu pareiškėjos broliai nuolat daro nusikalstamas veikas. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog neva pretendentė gali būti pažeidžiama per artimą aplinką, yra jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida. Pareiškėja yra charakterizuojama teigiamai, todėl abejoti jos nešališkumu, objektyvumu, nepriekaištinga reputacija ir lojalumu Lietuvos valstybei nėra pagrindo. Priėmus Sprendimą, jog yra netinkama vidaus tarnybai, pareiškėja yra diskriminuojama ir baudžiama ne dėl savo veiksmų ar savybių, bet dėl jos brolio, su kuriuo nepalaiko jokių ryšių ir neplanuoja jų palaikyti, daromų veiksmų, kuriems įtakos ji neturi ir negali turėti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad stojimo į vidaus tarnybos tvarka detaliai reglamentuota Statute (8–17 straipsniai). Statuto 16 straipsnyje įtvirtinti priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai, vienas jų draudžia priimti į vidaus tarnybą asmenį, apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų – šiuo atveju Statutas suteikia centrinės policijos įstaigos vadovui, įvertinus gautus asmenį kompromituojančius duomenis, kiekvienu atveju dėl asmens priėmimo į vidaus tarnybą spręsti individualiai. Atsakovo teigimu, atlikus pareiškėjos patikrinimą valstybės informacinėse sistemose ir registruose bei kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose ir įvertinus surinktus duomenis, 2022 m. birželio 9 d. buvo surašytas Lietuvos policijos generalinio komisaro Sprendimas, kuriuo dėl Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių (kai nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų) pareiškėjos atžvilgiu centrinės įstaigos vadovas nusprendė, kad ji yra netinkama vidaus tarnybai. Pažymi, kad Statute nėra įtvirtintos kitų kompromituojančių duomenų definicijos. Expressis verbis (vertimas – tiesiogiai) kompromituojantys duomenys, Statuto prasme, reiškia patikimus duomenis apie pretendentą, kurie leidžia pagrįstai preziumuoti, kad tam tikros asmens dalykinės ar asmeninės savybės, jo ryšiai (aplinka) ar kitos aplinkybės ateityje jam trukdys tinkamai vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas vidaus tarnyboje. Dėl šios priežasties Statute nėra įtvirtintas baigtinis kompromituojančių duomenų sąrašas – kiekvienu atveju tokie duomenys vertinami individualiai ir priimamas sprendimas dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai. Atsakovas nurodo, kad centrinės policijos įstaigos vadovas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar turima kompromituojanti informacija apie asmenį yra pakankama, kad būtų galima atsisakyti jį priimti į vidaus tarnybą. Atlikus pareiškėjos patikrinimą valstybės informacinėse sistemose ir registruose bei kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose buvo ypač svarbu įvertinti, kad dėl pareiškėjos artimųjų giminaičių – brolių, kurie ne vieną kartą įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais buvo pripažinti padarę nusikaltimus, įskaitant ir labai sunkius, galimos neteisėtos įtakos pareiškėjai, baigus Lietuvos policijos mokyklą ir pradėjus eiti vidaus tarnybos pareigas, gali susidaryti grėsmė atliekamų funkcijų skaidrumui ir teisėtumui. Taigi, būsimam darbdaviui, kuris atsako už institucijos su specialiaisiais įgaliojimais reputaciją, pasitikėjimą ir institucinį skaidrumą, tokie pareiškėją kompromituojantys duomenys vienareikšmiškai nurodo į jo asmens netinkamumą vidaus tarnybai. Atsakovo teigimu, peržiūrėjus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir jo archyve turimus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjos brolis A. Z. dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo nuteistas 9 kartus, iš jų 2 kartus buvo teisiamas dėl labai sunkių nusikaltimų. Pažymi, kad šiuo metu (nuo 2022 m. kovo 10 d.) A. Z. atlieka 11 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kitas pareiškėjos brolis R. Z., gimęs ten pat kur ir A. Z. ir kur šiuo metu gyvena pareiškėja, dėl nusikalstamų veikų įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais buvo nuteistas 3 kartus. Ir nors pareiškėja nemini, kad turi brolį R. Z., tai nepaneigia aplinkybės, jog R. Z., kaip ir A. Z., yra pareiškėjos artimasis giminaitis ir dėl savo elgesio, kuris ne visada atitinka įstatymą, gali daryti pareiškėjai įtaką pasinaudoti turima padėtimi ir atlikti veiksmus, nesuderinamus su policijos pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pretenduoja tapti policijos sistemos, kurios viena iš užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, išaiškinimas ir atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūne, tikimybė būti pažeidžiamai per artimą aplinką įvertinta kaip nesuderinama su policijos veiklos principais, policijos pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais. Dėl to Sprendimu konstatuota, kad nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti G. Z. asmenį ir jos tinkamumą vidaus tarnybai, taip pat atsižvelgta į Policijos departamento Imuniteto valdybos rekomendaciją neišduoti siuntimo pareiškėjai dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto formai ir turiniui, tai leidžia konstatuoti jo teisėtumą – pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra teisėtas (priimtas griežtai laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo ir procedūrų), pagal jį priėmusio pareigūno kompetenciją, pagrįstas kitų konkrečių faktinių aplinkybių – kitų patikrintų kompromituojančių duomenų – realiu egzistavimu, todėl paliktinas galioti nepakeistas.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVPK pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad su pareiškėjos skunde pateiktais teiginiais, argumentais bei prašymais nesutinka. Palaiko atsakovo poziciją, pritaria jo atsiliepime išdėstytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 5-IL-9138 „Dėl G. Z., pageidaujančios mokytis Lietuvos Respublikos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“ teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 1 d. pateikė Panevėžio AVPK prašymą „Dėl siuntimo išdavimo“ išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą.
Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. užpildė anketą (gyvenimo aprašymą), kurioje, be kita ko, nurodė, kad jos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), turi du brolius – A. Z. ir L. Z. ir vieną seserį – U. Z..
6. Atsakovas 2022 m. birželio 9 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir to paties straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į nustatytus duomenis, G. Z. yra netinkama vidaus tarnybai.
Sprendime nurodyta, kad G. Z. 2022 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą. Statuto 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje, ministro nustatyta tvarka tikrinamas valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose). Statuto 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad į statutinę profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kai yra Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių (apie asmenį nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų). Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, gavus šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas (policijos generalinis komisaras).
Sprendime pažymėta, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba nurodė, kad dėl brolių nuolat daromų nusikalstamų veikų pretendentė gali būti pažeidžiama per artimą aplinką.
Sprendime taip pat nurodyta, kad G. Z. pretenduoja tapti policijos sistemos, kurios viena iš užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, išaiškinimas ir atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūne. Taigi aptartų nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti G. Z. asmenį ir jos tinkamumą vidaus tarnybai.
7. Pareiškėja su šiuo Sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.
Pareiškėja, ginčydama Sprendimą, be kita to, teigia, kad Sprendime nurodyta aplinkybė, jog ji gali būti pažeidžiama per artimą aplinką, yra jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida.
8. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnyje buvo įtvirtinti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; to paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Pažymėtina, kad tiek iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusioje VAĮ redakcijoje, tiek ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančioje VAĮ redakcijoje turinio prasme reikalavimai administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) iš esmės yra tapatūs, keitėsi tik įstatymo straipsniai. Tad gausi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kuri buvo išplėtota aiškinant ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, yra aktuali ir šiai bylai, aiškinant skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią VAĮ 10 straipsnio 5 dalį.
9. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013). Tai reiškia, kad VAĮ 10 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir atsakovui Policijos departamentui, kuris yra viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualius administracinius aktus, nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą Sprendimą
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT taip pat dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; ir kt.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014).
10. Pabrėžtina ir kita šiai bylai aktuali teismų praktika.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkeliami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (šiais aspektais žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-822-800/2013; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012, LVAT biuletenis Nr. 24, 2012, 364–377 p.). Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie šio akto. Individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; ir kt.).
Tačiau šios bylos kontekste dar labiau akcentuotina tai, kad papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje per se (savaime) nereiškia, jog jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąją) dalimi (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015, LVAT biuletenis Nr. 29, 2015, 405–418 p.).
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Policijos departamento Sprendimas iš esmės yra formalus ir nemotyvuotas, t. y. nepagrįstas. Be to, jis yra neaiškus ir netgi prieštaringas. Priimtas Sprendimas neatitinka pirmiau nurodytų imperatyvių VAĮ nuostatų ir administracinių teismų praktikos.
12. Visų pirma, Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nurodyta, jog į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų. Tačiau, kokie tie duomenys – iš Sprendimo iki galo nėra aišku.
Sprendime tik pažymėta, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba nurodė, jog dėl brolių nuolat daromų nusikalstamų veikų pretendentė gali būti pažeidžiama per artimą aplinką. Tad galima tik spėti, kad būtent dėl šios priežasties pareiškėja yra pripažinta netinkama vidaus tarnybai. Tačiau iš sprendimo visiškai neaišku, kokie broliai ir kokius nusikaltimus daro; taip pat kokią įtaką jie gali daryti pareiškėjai, ar pareiškėja gyvena kartu su broliais ir pan., visiškai neanalizuotos esminės aplinkybės.
13. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovo atsiliepime teigiama, jog pirmiau nurodyta institucija pateikė rekomendaciją neišduoti siuntimo pareiškėjai dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje minėtos rekomendacijos nėra. Jeigu atsakovas minėta rekomendacija laiko į bylą jo pateiktą dokumento „Asmen tikrinimas-Patikrinimas#115901“ nuorašą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis dokumentas yra neaiškus, turinio prasme nelaikytinas rekomendacijomis, nes jame pateiktas tekstas su aiškiomis rašybos klaidomis, dėl kurių negalima suprasti teksto prasmės (pvz.: „D l broli nuolat darom nusikaltam veik , gali b ti pa eid iama per artim aplink .“).
Bet kokiu atveju Sprendime nėra pateikta jokios nuorodos į Imuniteto valdybos rekomendacijas, tad nėra pagrindo teigti, kad yra Sprendimo sudedamoji dalis.
14. Sprendime nurodyta, kaip minėta, kad broliai nuolat daro nusikalstamas veikas, tačiau neaišku, kokie konkrečiai broliai tas nusikalstamas veikas daro. Pareiškėja skunde aiškiai nurodė, kad turi tik du brolius – A. Z. ir L. Z., pastarasis yra nepilnametis (17 metų) ir mokosi mokykloje, jokių reikalų su teisėsauga neturėjo ir neturi, charakterizuojamas teigiamai. Šiuos pareiškėjos teiginius iš esmės patvirtina ir jos 2022 m. kovo 31 d. užpildyta anketa (gyvenimo aprašymas).
Tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo, atsakovas teigia, kad pareiškėja turi dar ir trečią brolį R. Z., kuris yra teistas tris kartus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog minėtas R. Z. tikrai yra pareiškėjos brolis. Atsakovas į bylą yra pateikęs ir informaciją apie pareiškėjos asmens duomenis, tačiau iš šios informacijos taip pat nematyti, kad R. Z. būtų pareiškėjos brolis. Taigi, ši informacija yra neaiški ir prieštaringa.
15. Bet kokiu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui užkirtimas kelio būti priimtam į vidaus tarnybą remiantis Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, vien tik formaliai konstatavus, kad jo artimi giminaičiai yra teisti, nėra pakankamas pagrindas. Turi būti analizuojama tokių asmenų galima įtaką asmeniui, kuris siekia dirbti vidaus tarnyboje, atsižvelgiama į jų faktines gyvenamąsias vietas, ryšio palaikymą, intensyvumą ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko visiškai jokių veiksmų, apsiribojo vien tik formaliu konstatavimu, be to, neaišku, apie kokius konkrečiai brolius Sprendime kalbama.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pateikė teismui Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. birželio 22 d. pažymą Nr. Gp-40 „Apie faktinę padėtį“, kurioje nurodyta, kad 2008 m. gruodžio 3 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas priėmė sprendimą ir panaikino A. Z. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis. (duomenys neskelbtini) seniūnijos turimais duomenimis, A. Z. negyvena ir nesilanko pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi, ši pažyma iš esmės patvirtina pareiškėjos argumentus, kad ji neturi jokio ryšio ir ilgą laiko tarpą nepalaiko jokių santykių su šiuo broliu.
Be to, pažymėtina ir tai, kad, prieš priimant Sprendimą, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimą dėl jos santykių su broliu A. Z., kad būtų galima įvertinti jų ryšį ir galimą neigiamą įtaką; taip pat, kaip minėta, byloje apskritai nėra duomenų, ar R. Z. yra pareiškėjos brolis, koks jų santykis ir pan.
16. Atsakovas atsiliepime teigė, jog atliko patikrinimą valstybės informacinėse sistemose ir registruose bei kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose ir įvertino surinktus duomenis, tačiau Sprendime tokia informacija nenurodyta, taip pat nepridėta prie Sprendimo kaip jo priedas; tad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad buvo atliktas tokių duomenų vertinimas, taip pat kad Sprendimas yra motyvuotas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 5-IL-9138 „Dėl G. Z., pageidaujančios mokytis Lietuvos Respublikos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“ neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Teismas taip pat pažymi, kad skundžiamo Sprendimo nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui, t. y. pareiškėjai, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
18. Šiame kontekste dėl viešojo administravimo subjekto priimamo sprendimo privalomo motyvavimo pasakytina ir tai, kad LVAT yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014). Taigi, atsakovo skundžiamo sprendimo trūkumus ištaisyti pačiam teismui nėra galimybės ir pagrindo.
19. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas skundžiamo Sprendimo motyvus plačiau išdėstė tik savo atsiliepime į skundą.
LVAT savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai ginčijamo akto priėmimo motyvai išdėstomi tik nagrinėjant ginčą dėl individualaus administracinio akto teisme. Šiuo aspektu LVAT nuolat akcentuoja, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam Sprendimui.
20. Nustačius, kad Sprendimas yra nepagrįstas, t. y. nemotyvuotas, kiti pareiškėjos argumentai nebevertintini.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis neatitinka imperatyvių VAĮ reikalavimų; tad jis naikintinas ir atsakovas įpareigotinas priimti individualų teisės aktą, atitinkantį VAĮ reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnis).
Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo įpareigoti Panevėžio AVPK atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau, teismui panaikinus atsakovo Policijos departamento Sprendimą dėl neatitikties VAĮ reikalavimams, tai nėra kliūtis įpareigoti būtent atsakovą, o ne Panevėžio AVPK priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Taigi, laikytina, kad pareiškėjos skundas iš esmės patenkinamas.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2014).
23. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Šioje byloje pareiškėjos skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jos naudai. Tai reiškia, kad ji turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti būtent 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos G. Z. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 5-IL-9138 „Dėl G. Z., pageidaujančios mokytis Lietuvos Respublikos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“ ir įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimti sprendimą dėl pareiškėjos G. Z. prašymo, atitinkantį įstatymo reikalavimus.
Iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą G. Z. naudai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.